Nepaisant nuolatinių iššūkių, su kuriais Lietuvoje susiduria kurčiųjų sportininkų bendruomenė, šie žmonės parodo, kad niekas negali atimti jų pasiekimų dvasios. Kurčiųjų olimpinis čempionas, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas, krepšininkas Edvinas Kriūnas pasakoja, kad pastaraisiais metais kurčiųjų sportas yra pakilime, tačiau šioje srityje iššūkių, visgi, nestinga.
Plačiau apie šios bendruomenės padėtį, galimybes, taip pat kurčiųjų gyvenimo realijas, sporto pasiekimus ir iššūkius, toliau kalbamės su Edvinu Kriūnu.
Stebina pokyčiais ir aukštais pasiekimais
Ne kartą aukso medalius kurčiųjų olimpinėse žaidynėse iškovojęs Edvinas Kriūnas savo pavyzdžiu, įdirbiu ir pasiaukojimu kasdien reikšmingai prisideda kuriant palankias sąlygas kurtiesiems sportininkams Lietuvoje. Per penkerius E. Kriūno vadovavimo metus LKSK tapo stipresne organizacija, nei buvo iki tol.
Per šį laikotarpį Lietuvos kurčiųjų rinktinėms pradėjo vadovauti elitiniai treneriai. Praėjusiais metais buvo suformuota gausi Lietuvos sportininkų delegacija, sėkmingai dalyvavusi vasaros deflimpiadoje Brazilijoje. Iš kurčiųjų žaidynių, prilygstančių girdinčiųjų vasaros žaidynėms, Lietuvos atstovai grįžo su 10 medalių. Taip pat E. Kriūnui būnant LKSK prezidentu, Lietuvoje surengti du Europos kurčiųjų čempionatai – orientavimosi sporto ir badmintono, o šiais metais Europos ir pasaulio kurčiųjų čempionatuose mūsų šalies sportininkai iškovojo net 17 medalių.
Čempionatuose realybė pranoko lūkesčius
Šiandien šalyje yra apie 1000 sportuojančių kurčiųjų. Vieniems iš jų sportas – pramoga, sveikas gyvenimo būdas, kitiems – profesionalus užsiėmimas.
Visgi, norintiems sportuoti ir treniruoti tenka susidurti ir su sunkumais. LKSK neturi savo sportinės bazės ir sporto salės, todėl treniruočių vietos yra nuomojamos. Ieškant tinkamų vietų sportui, nuolatos būtina atsižvelgti į finansines galimybes, atrasti kokybiškas sporto sales su atitinkamo lygio infrastruktūra.
Nepaisant sunkumų, kaip jau buvo minėta, Lietuvos kurtieji sportininkai užbaigė rekordinį sezoną. Europos ir pasaulio kurčiųjų čempionatuose šiemet buvo iškovota net 17 medalių. E. Kriūnas vardina, kad medalius iškovojo badmintonininkai, vyrai krepšininkai, orientacininkai, lengvaatlečiai ir imtynininkas Mantas Kazimieras Sinkevičius.
„Visose sporto šakose šie medaliai buvo laukiami ir planuoti, tačiau realybė pranoko lūkesčius. Tiek daug medalių nesitikėjome.
Žinoma, šią medalių gausą lėmė nuoseklus darbas. Kiekvienoje sporto šakoje dirba aukšto lygio girdintieji specialistai, kuriems patikime savo sportininkus“, – sako E. Kriūnas ir priduria, kad pastaruoju metu aukšti sportininkų rezultatai neliko nepastebėti ir didesniu mastu – kurčiųjų sportas iš valstybės sulaukė geresnio finansavimo nei buvo iki tol, todėl atsirado galimybė rengti ne tik kokybiškas treniruotes, bet ir keliauti su rinktine į tarptautines varžybas.
Kalbai pasisukus apie trenerių paieškas, pašnekovas pasakoja, kad kurčiuosius treniruoja girdintys treneriai, todėl pastariesiems tenka atsižvelgti į kai kuriuos būsimo darbo niuansus.
„Girdintiesiems treneriams bendravimui su kurčiaisiais padeda vertėjai, o ir patys treneriai ilgainiui išmoksta reikalingus gestus. Be to, daugelis sportininkų kažkiek girdi arba supranta iš lūpų“, – apie trenerių darbą su kurčiaisiais pasakoja pašnekovas ir priduria, kad šiuolaikinės technologijos taip pat gerokai palengvina klausos negalią turinčių sportininkų bendravimą tiek su treneriais, tiek su kitais aplinkiniais.
Iššūkiai varžybose
Kalbantis su Edvinu Kriūnu apie kurčiųjų varžybas, atrodo, viskas skamba itin pozityviai ir paprastai, tačiau, kurtieji jose susiduria ir su nemenkais iššūkiais.
„Kurtiesiems sportininkams, dalyvaujantiems kurčiųjų pirmenybėse, varžybų metu negalima būti su klausos aparatais. Taip norima suvienodinti visų kurčiųjų dalyvių girdėjimą-negirdėjimą. Signalus, švilpukus keičia šviesiniai ženklai ir vėliavėlės“, – aiškina pašnekovas.
Ženkliai sunkiau kurtiesiems sportininkams būna tuomet, kada jie varžosi girdinčiųjų čempionatuose, kadangi jie vyksta pagal įprastas taisykles ir kurtieji privalo prisitaikyti prie girdintiesiems taikomų sąlygų. Vis dėlto, LKSK prezidentas pabrėžia, kad Lietuvos kurtieji sportininkai jau daug dešimtmečių varžosi su girdinčiaisiais, nes tik taip gali kelti meistriškumą, ir dėl to nesiskundžia.
Ko reikia, kad būtų geriau?
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra apie 460 mln. žmonių su klausos sutrikimais, iš kurių apie 35 mln. – vaikai. Iš jų sportu užsiima vos nedidelis procentas. Taigi, šie skaičiai rodo, kad kurčiųjų sportą ne tik reikia, bet ir būtina skatinti. Vis dėlto, siekiant šio tikslo, kurčiųjų sportas susiduria su iššūkiais, vienas jų – finansavimo trūkumas.
„Kaip jau minėjau, gauname valstybės finansavimą, tačiau norint siekti dar didesnių sportinių aukštumų, reikalingos papildomos pajėgos.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslininkams bendradarbiavimas su kurčiųjų sportu būtų puiki galimybė formuoti savo įvaizdį, puoselėti organizacijos kultūrą ir stiprinti socialinę atsakomybę.
Taip pat norintiems padėti Lietuvos žmonėms komiteto durys visada atviros. Ko gero, pati populiariausia finansinės pagalbos forma – 1,2 proc. GPM parama, kurią žmonės gali pervesti į LKSK sąskaitą.
Taigi, klausos negalią turintiems žmonėms šiais laikais atviros durys į sporto sales, menų studijas, pomėgių būrelius. Svarbiausia, kad pats žmogus norėtų, dalyvautų. Kaip yra sakęs kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rolandas Rakutis: „Jei neprigirdi – tai nėra nuosprendis“.
„Kviečiu visus klausos negalią turinčius žmones būti kuo aktyvesniais piliečiais ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo srityse ir gyvenimas teiks džiaugsmą“, – pokalbį pozityvia mintimi užbaigia E. Kriūnas.
