Būtent per 6 draugiškus mačus Latvija ir Turkija suteikė daugiausiai medžiagos treneriams šlifuojant pamatines idėjas prieš Europos čempionato startą.
Pozityvių dalykų tikrai netrūko – abejose rungtynėse buvo žaidžiamas aukšto lygio krepšinis, o Lietuva abukart demonstravo stuburą, sugrįždama iš dviženklio deficito. Sykį pavyko išplėšti pergalę, sykį – apmaudžiai klysti ir varžovams padovanoti pergalę.
Turkija ir Latvija priskiriamos prie pretendenčių į medalius čempionate, tad akivaizdu, kad Rimo Kurtinaičio diegiama filosofija veikia, tik reikia pataisyti keletą žaidimo elementų.
Tinklalapis Krepsinis.net atrinko tris žaidimo aspektus, kuriuos Lietuvos rinktinėje apnuogino Latvija ir Turkija.
Klaidos
Per 6 draugiškus mačus Lietuvos klaidų vidurkis viršija 15 ir tai yra gerokai per didelis skaičius, žinant, kad su elitinėmis gynybomis, kurią demonstruoja Graikija, Serbija, Ispanija ar Prancūzija, mūsiškiai dar nesusitiko.
Natūralu, kad norint žaisti tokiu tempu, klaidų skaičius gali išaugti, bet kaip R.Kurtinaitis po mačo su Turkija ir sakė – klaida klaidai nelygi.
Būtent klaidos ir atkovoti kamuoliai yra žaidimo aspektai, kuriuos tiek prieš rungtynes žaidėjams, tiek po jų žurnalistams akcentuoja R.Kurtinaitis. Ir trečiadienis buvo pozityvesnis tais klausimais.
Dėl atkovotų kamuolių nerimo daug neturėtų būti, matant turimą fiziškumą kiekvienoje pozicijoje, bet štai klaidos ir iš kur jos ateina, yra momentas, kurį reikia tvarkyti.
Prieš turkus suklysta 14 sykių, bet iš jų bėgant į greitą puolimą nebuvo tiek ir daug. Daugiau – pozicinėse atakose.
Nors Rokas Jokubaitis šią vasarą atrodo nuostabiai ir žaidžia kaip tikras lyderis, prieš Latviją ir Turkiją suklydo iš viso 9 sykius. Dažniausiai klaidos buvo atliekant rizikingus perdavimus, kurie kartais buvo ir skersi, kas yra prieš krepšinio pamatų logiką.
Strigo lietuviai prieš turkus ir jiems išstatant aukštą gynybą prieš derinį „Lietuva“, kai nebuvo leidžiama lengvai priimti kamuolio, o tada prasidėdavo ir komunikacijos klaidos. Situacijos, kai tiesiog yra agresyviai spaudžiamas kamuolys išryškino ir ne visada gynėjų užtikrintą driblingą.
Jono Valančiūno klaidos prieš Turkiją buvo tokios, kokių nesinori matyti čempionate. Momentais atrodo, kad kapitonas nori būti pernelyg nesavanaudiškas ir siekia iškišti perdavimus vietose, kur jis pats drąsiai galėtų užsibaiginėti atakas.
J.Valančiūno kūryba bei metimai iš distancijos neturėtų būti stiprioji rinktinės pusė ir čia priekaištai turėtų eiti visai sistemai – 33-ejų bokštas dažnai gauna kamuolį toli nuo baudos aikštelės.
Nereikia suprasti klaidingai, 24,3 rezultatyvaus perdavimo ir 15,2 klaidos – geras balansas, tačiau siekiant maksimumo jis gali būti dar ženkliai geresnis, ypatingai, matant, kur stringa rinktinė.
Pražangos
Kitas ryškus momentas, kritęs į akis tiek mačuose su Latvija, tiek ir su Turkija – pražangų panaudojimas.
Pražangos iki penktos komandinės pražangos ir po jos ypatingai opi problema buvo pirmajame kėlinyje su Latvija ir antrajame su Turkija, vertę Lietuvos rinktinės trenerių štabą deginti minutės pertraukėles.
Čia turiu omenyje tai, kad Lietuvos rinktinės žaidėjams niekaip nepavyko sustabdyti varžovų nei pozicinėse, nei greitose atakose, turint dar rezervą iki penktos komandinės pražangos kėlinyje, o tai yra vienas iš labiausiai neviltį treneriams keliančių žaidimo aspektų.
Matyti, kaip varžovai tarsi per treniruotę iš eilutės ridena metimus iš po krepšio skauda ir tai matėme trenerių štabo kūno kalboje. Kitaip ir būti negali, kai per pirmą rungtynių pusę Turkija greitomis atakomis surinko net 16 taškų.
Žinoma, reikėtų rasti balansą, kadangi jau dabar buvo ne vienas kėlinys, kai lietuviai greitai susirenka penkias pražangas ir siunčia varžovus prie baudų metimo linijos rinkti pigius taškus.
Apie pernelyg agresyvią lietuvių gynybą R.Kurtinaitis kalbėjo po mačo su Slovėnija, taip leisdamas suprasti, kad komanda ieško balanso. Ir būtent, norint toliau taip visas 40 minučių spausti kamuolį, reikia atidžiau išmokti panaudoti pirmas keturias pražangas kėliniuose.
Pražangų tema yra svarbi ir rinktinės veidui J.Valančiūnui – apie nerimą keliančią tendenciją R.Kurtinaitis kalbėjo irgi po mačo su Slovėnija, o prieš Turkiją JV jau išvengė nereikalingų teisėjų švilpukų.
Du prieš du gynyba
Pereiname prie turbūt šiai dienai ryškiausios ir daugiausiai laiko išspręsti reikalausiančios problemos – gynybos du prieš du situacijose.
Lengvi testai prieš estus, turkus, kartvelus ar slovėnus galėjo sudaryti įspūdį, kad čempionate visus šluosim savo gynybos dėka. Bet visgi nėra čia taip viskas gražu.
Pirmasis kėlinys su Latvija turėjo būti tikras šokas treneriams ir žaidėjams – 39 praleisti taškai, didžiąja dalimi atėję iš būtent situacijų du prieš du.
Kristapas Porzingis buvo mįslė tiek J.Valančiūnui, tiek kitiems aukštaūgiams. Iš pradžių latvis baudė šortrolais prie Lietuvos stepoutogynybos, o rinktinės kapitonui buvo sunku spėti prie mobilaus varžovo pikenpopų.
Negana to, prie K.Porzingio spindėjo Klaipėdos „Neptūno“ naujokas Rihardas Lomažas, vieną vakarą tapęs tarsi NBA žaidėjas – baudęs lietuvius metimais po driblingo ir nuostabiai skaitęs situacijas pikenroluose.
Po pertraukos gynyba apsitvarkė, ypatingai penktoje pozicijoje žaidžiant Ąžuolui Tubeliui, ir tą pirmąjį kėlinį buvo galima nurašyti tiesiog nesusipratimui, tačiau tuos pačius klausimus priminė trečiadienio dvikova su Turkija.
Mačą starto penkete pradėjo Marekas Blaževičius, su kuriuo lietuviai prie užtvarų ginasi stepoutu, bet varžovas Alperenas Šengunas tiesiog mėgavosi tokia gynybos sistema. Puikų aikštės matymą ir driblingą turintis turkas po šortrolų dažniausiai tiesiog įsibėgėdavo ir rinkdavo taškus iš po krepšio.
Po pertraukos padaugėjo momentų, kai net ir po stepoutų A.Šengunas ar kitas Turkijos aukštaūgis giliai leisdavosi po krepšiu ir tokiu atveju turinčios ateiti pagalbos suvėluodavo bent po pusę sekundės, o tai taip kainuodavo lengvus varžovų taškus.
Su J.Valančiūnu aikštėje Lietuva nebando aktyviai gintis prie pikenrolų ir naudoja pasyvią flat gynybą, o tokiais atvejais atsiriša rankos gynėjams. Ir jei R.Lomažas baudė maksimaliai, kaip galėjo, trečiadienį lietuviams tiesiog sekėsi, kad Shane‘as Larkinas nesumetė savo metimų.
Elitinį metimą iš distancijos turinti Eurolygos žvaigždė realizavo vos 2 metimus iš 12, nors didžiąja dalimi buvo laisvas, po driblingo atakuodamas pasyvią Lietuvos gynybą pikenroluose.
Klausimas, kiek ant tokios sėkmės tu gali statyti savo gynybą čempionate, tad ir Lietuvos rinktinės treneriai turėjo atkreipti dėmesį į šią problemą, nepaisant netaiklių Sh.Larkino metimų.
Minimaliai pasiruošime matėme susikeitimo gynybos, kurioje iš dalies sėkmingai gali atrodyti Ą.Tubelis, galbūt kartais į centro vietą bus pastumtas universalusis Tadas Sedekerskis. Neabejoju, kad čempionate bus rungtynių, kai susikeitimo gynyba bus vienintelis vaistas pikenroluose.
Džiugu, kad tokios problemos buvo parodytos ne čempionate, o likus dar savaitei iki jo, tad treneriams ir žaidėjams medžiagos taisytinų dalykų bei laiko – užtektinai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
