Ukrainos paralimpiečiai Yevhenijus Korinetsas ir Dmytro Melnykas prasidėjus karui prisijungė prie karinių pajėgų ir ėmė ginti savo šalies laisvę. Vyrai dabar savo šalies vardą gina tiek karo lauke, tiek ir Paryžiuje, kur kovoja tinklinio aikštelėje.
Prioritetai pasikeitė
Paralimpinėje Ukrainos tinklinio rinktinėje yra 44-erių D. Melnykas, o kai nesitreniruoja, sportininkas yra dronų operatorius savo bazėje netoli šiaurės rytų Vovčansko miesto.
„Prieš karą paralimpinės žaidynės buvo mano svajonė Nr. 1“, – sakė jis „NBC News“.
Visgi po Rusijos invazijos jo prioritetai pasikeitė ir tinklinis liko antrame plane, nes jis nusprendė prisijungti prie kariuomenės.
Šiandien jo pamainos valdant dronus gali trukti iki 18 valandų, o pailsėjęs D. Melnykas sakė, kad su tinklinio kamuoliu treniruojasi prie mūrinės senos fermos sienos.
D. Melnykas ir Y. Korinetsas yra du iš maždaug 3 000 sportininkų, šiuo metu tarnaujančių Ukrainos kariuomenėje. Ukrainos sporto ministerijos duomenimis, daugiau kaip 470 jų žuvo kovoje.
Dar prieš prasidedant paralimpinėms žaidynėms D. Melnykas nebuvo tikras, ar galės ginti savo šalies garbę didžiausiame sporto renginyje.
„Man reikia išgyventi iki to laiko“, – skaudžią realybę nušvietė jis.
Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
Kai praėjusių metų kovo mėn. buvo sužeistas per įnirtingas kovas netoli rytinio Bachmuto miesto, ukrainiečių karys Y. Korinetsas manė, kad mirs.
„Beveik buvau atsisveikinęs su gyvenimu, – sakė jis interviu su „Reuters“. – Mano galvoje buvo viena mintis: man 25 metai, aš niekur nebuvau, niekur nekeliavau, nemačiau pasaulio, o dabar mirštu.“
Sportininkas, kilęs iš Žytomyro, sakė, kad tą dieną, kai rusai 2022 m. vasarį pasiuntė karius į Ukrainą, jis nuėjo tiesiai į šaukimo biurą.
Pirmiausia jis prisijungė prie gynybos eskadrono, kuriam buvo pavesta saugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, o paskui perėjo į 30-ąją atskirąją mechanizuotąją brigadą kaip paramedikas, dislokuotą netoli Bachmuto.
Šiame mieste vyko vieni aršiausių iki šiol vykusių karo susirėmimų. Praėjus septyniolikai mėnesių, Y. Korinteso gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Buvęs karo paramedikas, kuriam buvo amputuota kairioji koja ties klubo sąnariu, pateko į nacionalinę sėdinčiųjų tinklinio rinktinę, o dabar savo šalies spalvas gina Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse.
„Dabar keliauju, buvau visur: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, panašiose šalyse, aišku, ir Europoje“, – rugpjūčio pradžioje per treniruočių pertrauką sporto salėje sakė Y. Korinetsas.
Ukrainos komandą šiemet sudaro 140 paralimpiečių, atstovaujančių rekordiniam skaičiui 17 sporto šakų, kurie varžysis įvairiose rungtyse – nuo lengvosios atletikos ir šaudymo iki plaukimo ir tinklinio sėdint.
Verta paminėti, kad 2024 m. žaidynės tapo dar svarbesnės po Rusijos invazijos, per kurią tūkstančiai karių ir civilių patyrė sužeidimų.
Y. Korinetsui sportas labai padėjo atsigauti po galūnės netekimo.
„Miestuose ir miesteliuose reikia populiarinti visų rūšių sportą, kad karo veteranai nesėdėtų namie nežinodami, ką veikti“, – sakė jis.
Prieš išvykdamas į Paryžių Y. Korinetsas turėjo tik vieną tikslą: „Pergalė, daugiau mums nieko nereikia.“
Jaučia pareigą
D. Melnykas dar iki karo galėjo dalyvauti paralimpinėse, nes jo kairioji koja yra trumpesnė už dešiniąją. Taip atsitiko dėl to, kad būdamas vos 18 metų jis iškrito iš šešto aukšto balkono, kurį padėjo remontuoti savo tėvui.
Po pusantrų metų trukusios reabilitacijos jis sakė, kad užsiėmė įvairiomis sporto šakomis, kol susidūrė su sėdimuoju tinkliniu. Nors po patirtos traumos jam nuolat skauda, D. Melnykas teigė, kad 22 metus tinklinis jam suteikė galimybę susitelkti.
Tinklinyje jis taip pritapo, kad buvo atrinktas į Ukrainos rinktinę 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse, kuriose Ukrainos komanda užėmė penktąją vietą.
„Tai patirtis, kurią sunku pamiršti, – sakė jis. – Deja, nežinau, ką reiškia laimėti olimpines žaidynes. Esu tik pakeliui į tai.“
Gyvenęs ir kvėpavęs tinkliniu, D. Melnykas sakė, kad viskas pasikeitė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
Jis iškart ėjo į šaukimo punktą ir bandė užsirašyti į kariuomenę, tačiau kelis kartus buvo atmestas dėl jo negalios. Jis išleido bene visus savo pinigus, kad galėtų mokytis dirbti dronų operatoriumi, o kariuomenė galiausiai 2023 m. kovo mėn. priėmė jį į oro žvalgybos padalinį.
„Kito kelio man nėra, – sakė jis. – Jei galiu kaip nors padėti, turiu ten būti. Šiuo metu turiu pasakyti, kad ne tik noriu padėti, bet ir iš tikrųjų padedu. Atlieku savo vaidmenį. Darau tai ne blogiau nei kiti, o kai kuriais aspektais net geriau nei kiti. Štai kodėl aš turiu ten būti.“
Piktinasi TOK sprendimu
Pernai rugpjūtį, misijoje Ukrainos rytinės Donecko srities fronto linijoje, D. Melnyką Rusijos artilerijos ugnis sužeidė į tą pačią koją, kuri buvo pažeista nukritus iš balkono. Pasak jo, „pragaro“ skausmai tęsėsi, kai jis buvo evakuotas į ligoninę.
Prireikė dviejų operacijų, kad būtų pašalintos penkios nuolaužos, o D. Melnykas sakė, kad praėjusį rudenį, padedamas komandos draugo Oleksijaus Charlamovo, kelias savaites praleido reabilituodamasis.
Jis sakė, kad buvo sunku atgauti formą, ir net užimti sėdimojo tinklinio žaidimui reikalingą padėtį buvo iššūkis.
Nepaisant to, kad į aikštelę sugrįžti pavyko, D. Melnykas neslėpė pykčio, jog Rusijos ir Baltarusijos sportininkams Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leido dalyvauti žaidynėse po neutralia vėliava.
Varžybose gali dalyvauti tik individualūs sportininkai, todėl ukrainietis nesusidurs su varžovais iš abiejų šalių, nes jis žaidžia komandinėje sporto šakoje. Tačiau jis atvirai išsakė savo nuomonę.
„Ką galiu galvoti apie tautą, kuri naikina sportą mūsų šalyje, o paskui ateina su mumis varžytis? Tai nėra teisinga. Tai jokiu būdu neturėtų vykti“, – sakė jis.
Parengta pagal „Reuters“ ir „NBC News“ informaciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
