Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) šį sezoną bent 20 minučių ant parketo išbuvusių 19–22 metų žaidėjų yra 10 – Nojus Kulieša, Nojus Radžius, Nikas Stuknys, Radvilas Kneižys, Modestas Babraitis, Nojus Bukauskas, Rokas Čivilis, Titas Didžgalvis, Mintautas Mockus ir Darylas Doualla.
Galime pripažinti, kad įdomaus jaunimo Lietuvoje – minimumas, bet tai nebūtinai yra blogai mūsų krepšiniui. 19–22 metai – kritinis žaidėjui amžius tobulėti, o ankstesni pavyzdžiai rodydavo, kad Lietuvos klubiniame krepšinyje tai buvo pilkoji zona.
Natūralu, kad atsiradus plačioms galimybėms vykti į NCAA su galimybe dabar dar ir uždirbti pinigų perspektyviausi šalies krepšininkai be klausimų išvyksta į JAV. Šiuo metu aukščiausiame NCAA divizione rungtyniauja beveik pusšimtis tautiečių.
Po išvykimo bumo pradedame jausti ir profesionalo karjeras pradedančių lietuvių lygį, o pavyzdžiai yra įvairūs – Ąžuolas Tubelis, Augustas Marčiulionis ar Simonas Lukošius yra vieni tokių.
Tinklalapis Krepsinis.net sudarė įdomiausių lietuvių NCAA reitingą bei panagrinėjo jų potencialą ateityje. Reitingas yra subjektyvus, atsižvelgiant tiek į žaidėjų lygį, tiek į jų perspektyvą, tiek ir į jų istorijas.
Komentaruose kviečiame pateikti jums asmeniškai įdomiausius lietuvius šiuo metu rungtyniaujančius NCAA.
11. Dovydas Butka
Antrą sezoną NCAA žaidžiantis panevėžietis vasarą pakeitė universitetą ir naujoje komandoje pražydo dar ryškesnėmis spalvomis.
22-ejų 205 cm ūgio puolėjas kartu su broliu Dominyku persikėlė į „Campbell Fighting Camels“, kuri žaidžia CAA konferencijoje, ir iškart tapo pagrindiniu komandos ramsčiu.
Jo statistika per pirmąsias ketverias rungtynes per 33 minutes siekia 13,8 taško, 9,3 atkovoto kamuolio ir 2 rezultatyvius perdavimus.
2023 m. su Kauno „Žalgirio“ dubleriais Nacionalinę krepšinio lygą (NKL) laimėjęs puolėjas nėra kažkokiu talentu išsiskiriantis žaidėjas, bet turi gerus fizinius duomenis ir neatimamą kovingumą.
Tai yra kombinacija, kuri po universiteto tikrai domins LKL klubus, kad ir tą patį gimtąjį Panevėžio „Lietkabelį“. Visgi puolėjui prieš profesionalų krepšinį būtina pagerinti metimą – iš toli retai atakuojantis žaidėjas net nuo baudų metimo linijos turi apie 50 proc. vidurkį.
10. Gytis Nemeikša
Amžinas studentas. Galima taip juokauti apie G.Nemeikšą, nors NCAA jis žaidžia dar tik trečią sezoną, bet vėlai į JAV išvažiavęs puolėjas kito sezono pradžioje sulauks jau 25-to gimtadienio.
Gali pasirodyti vėlu pradėti profesionalo karjerą, bet iš kitos pusės žiūrint – tai bus visiškai paruoštas žaidėjas žaisti rimtą krepšinį. Tereikės pridėti profesionalų krepšinio patirties.
Havajuose antrą sezoną studijuojantis 201 cm ūgio kaunietis 2023 m. su „Žalgirio“ dubleriais tapo NKL finalo ketverto MVP, o nuo NCAA jo nesustabdė ir kelių LKL klubų vilionės. Jau tada tai buvo rimto potencialo žaidėjas.
Ilgų galūnių G.Nemeikša yra svajonė treneriams dėl savo universalumo – stabilus metimas iš distancijos, fiziniai duomenys, kurie pasireiškia tiek ginantis, tiek kovojant dėl kamuolių, tiek ir bėgant į greitą puolimą.
Šio sezono starte G.Nemeikša Havajų universitete fiksuoja šiek tiek kuklesnius skaičius nei pernai – 9,2 taško, 5 atkovoti kamuoliai ir 0,4 bloko.
Šie metai G.Nemeikšai jau tikrai yra paskutiniai NCAA, tad LKL klubai privalo būti pasiruošę. Krepsinis.net žiniomis, jau praėjusią vasarą „Lietkabelis“ domėjosi prisitraukti puolėją, tad tai parodo, jog kaunietis artėjantį sezoną iškart taikysis į europinio turnyro rinką.
9. Vincas Buzelis
Didžiausia sąrašo mįslė, bet kai turi Buzelio pavardę, neįdėti Vinco į įdomiausių NCAA lietuvių reitingą būtų nuodėmė.
NBA vis ryškiau šviečiančio Mato brolis neturi tokių fizinių duomenų – gynėjo ūgis 193 cm, bet 18-metis išsiskiria labai tvirtu kūnu ir yra kitokio profilio žaidėjas nei Čikagos „Bulls“ kylanti žvaigždė.
Pietų Dakotos „Coyotes“ komandai atstovaujantis kovingas pirmametis, atrodo, atidžiai rinkosi universitetą ir nuo pradžių yra svarbi ekipos dalis. Jis žaidžia po 20 minučių ir renka 7,2 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 1 bloko vidurkius.
Tiesa, reikia pripažinti, kad „Coyotes“ yra toli gražu nuo elitinių NCAA organizacijų – nė karto nežaidė „Kovo beprotybėje“, o vienintelis NBA naujokų biržoje jų pašauktas žaidėjas – 1973 m. Chuckas Iversonas.
Sunku pasakyti, kokio potencialo žaidėjas čia gali išaugti ir į kokį lygį jis taikysis ateityje, bet sunkiu darbu dažnai įveikiamas talentas. Vincas, kaip ir Matas, yra tikras darboholikas, tad iškart dėti etikečių šiuo atveju nesinori.
8. Ugnius Jaruševičius
Alytiškį sezono starte pristabdė nugaros problemos, bet jo praėję metai stipriai pakėlė akcijas ir ateities lūkesčius.
Buvusio krepšininko Mindaugo Jaruševičiaus sūnus iš 17 pagal pajėgumą NCAA konferencijos persikėlė į antrą. Juo patikėjo Nebraskos universitetas, per savo istoriją į NBA išleidęs 16 žaidėjų.
Kol kas dar negalime pasakyti, kaip aukštaūgis jausis žymiai aukštesniame lygyje ir kokį vaidmenį ten turės, nes nesužaidė nė vieno mačo, bet vien toks staigus šuolis į viršų sufleruoja apie didelį potencialą.
Gerą metimą turintis 207 cm ūgio krepšininkas pernai prisiaugino raumenų ir dabar gali drąsiai taikytis į modernaus vidurio puolėjo poziciją, kai iki tol didžiąja dalimi žaidė ketvirtu numeriu.
22-ejų „Žalgirio“ sistemos auklėtinis prieš išvykstant į JAV trumpam šmėstelėjo LKL, bet po etapo NCAA, atrodo, kad apatinėms lentelės komandoms jis jau gali būti ir neįkandamas.
7. Liutauras Lelevičius
Savo laiku perspektyviausiu kartos žaidėju laikytas kaunietis nusvilo profesionalų karjeros starte ir šiek tiek vėluodamas išvyko studijuoti į JAV. Visgi atrodo, jog jis grįžo ant gerų bėgių.
Antrą sezoną NCAA pradėjęs L.Lelevičius yra vertinamas dėl savo sukauptos patirties ir universalumo, o tai padėjo jam vasarą persikelti į „Big 12“ konferenciją, kuri vertinama kaip trečia stipriausia.
Ir gerokai aukštesniame lygyje 22-ejų atletas neatrodo pasimetęs. Trenerio pasitikėjimą „TCU Horned Frogs“ komandoje turintis 202 cm ūgio talentas žaidžia po 23 minutes ir renka 6,8 taško, 3 atkovotų kamuolių ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo vidurkius.
Tiesa, tritaškių procentas kol kas 17,6, kai pernai jis siekė 38, nors vyr. treneris Jamie Dixonas komandoje jį mato kaip metiką, tad tie skaičiai su laiku turėtų stabilizuotis.
Ekonomikos mokslus JAV kremtantis L.Lelevičius po šio sezono turbūt dar metams liks NCAA, bet antrajam etapui profesionalų krepšinyje bus tikrai rimtai pasiruošęs. Kaip bebūtų, tai yra bent Europos taurės/Čempionų lygos potencialo žaidėjas.
6. Aleksas Bieliauskas
Tokie vidurio puolėjai nesimėto ir tai parodo Viskonsino universiteto kvietimas. Būtent toje pačioje „Big Ten“ konferencijoje varžosi ir U.Jaruševičiaus komanda.
Pernai Viskonsino „Badgers“ pasiekė antrą „Kovo beprotybės“ etapą, bet į komandą atvykęs 19-metis iškart gavo savo vaidmenį, kur yra antras vidurio puolėjas. Per 13 minučių jis pelno po 4,7 taško ir atkovoja po 4 kamuolius.
Nuostabų Europos U20 čempionatą sužaidęs 207 cm kaunietis, iš pažiūros, nėra kažkuo ypatingas, bet daro labai daug reikalingų dalykų aikštėje šiuolaikiniame krepšinyje.
Apie stabilų aikštės išplėtimą jau užsiminiau, bet jis yra solidus ir ginantis baudos aikštėje, ir atlieka kokybišką stepoutą, kas yra reta tarp aukštaūgių.
Stepouto galimybės ir metimas labai žavėjo Nenadą Čanaką, bet „Lietkabelis“ negalėjo pakonkuruoti su NCAA suteikiamomis sąlygomis.
Teisingą, ūkišką krepšinį žaidžiantis lietuvis NCAA dar tik pirmametis, tad jo, tikriausiai, laukia bent keli metai už Atlanto, bet po jų tai yra centras, kuris gali turėti solidžią karjerą Europos taurės/Ispanijos lygos lygmeniu.
5. Nojus Indrušaitis
Debiutas NCAA N.Indrušaičiui prisvilo ir čia buvo tas atvejis, kai buvo šiek tiek pervertintos savo galimybės. Vis dėlto pernelyg į žemesnį lygį lietuvis nenusileido – iš trečios konferencijos į penktą.
Ir įrodinėjimo metus 19-metis pradėjo tvarkingai – Pitsburgo universitete yra svarbus rotacijos žaidėjas. Jo vidurkiai per 24 minutes siekia 8,3 taško, 3,5 atkovoto kamuolio ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo.
196 cm ūgio išeivijos lietuvis per jaunimo rinktinių vasaras užsirekomendavo kaip elitinis taškų rinkėjas, galintis bausti varžovus įvairiais būdais. Būtent jo vedama U16 rinktinė su Kasparu Jakučioniu šalia 2022 m. iškovojo Europos čempionato auksą.
Pagrindinė problema Čikagoje gimusio lietuvio visada buvo gynyba, o tai ypatingai pasijaučia pereinant prie FIBA krepšinio, tad sunku pasakyti į kokį lygį po studijų JAV galės taikyti N.Indrušaitis.
Puolimo talento lygiu norisi galvoti, kad tai – potencialus Lietuvos rinktinės žaidėjas, juolab, kad perimetre visada trūksta tokių individualiai stiprių krepšininkų. Jo karjerą sekti NCAA bus labai įdomu, kadangi tai – vienas aukščiausių lubų turinčių žaidėjų, bet kuriam tuo pačiu reikia ir patobulinti aibę aspektų.
4. Mantas Juzėnas
Ką tik 19-tą gimtadienį atšventęs snaiperis tik pradeda savo kelią NCAA ir jo pradžia primena Augusto Marčiulionio situaciją.
Pas tą patį trenerį Randy Bennettą atsidūręs kaunietis „Saint Mary‘s Gaels“ komandoje yra visiškas atsarginis ir žaidžia vos po 5 minutes. Bet galime tik prisiminti, kaip sunku čia pirmus dvejus metus buvo A.Marčiulioniui, o iškentėjus – kaip smagu.
Lietuvoje M.Juzėnas – girtas dėl savo talento ir potencialo ateityje, bet šalia buvo fonas dėl besiformuojančio charakterio, tikrinant autoritetus komandoje. Būtent toks nelengvas išbandymas dar nematytoje situacijoje gali arba dar labiau paspartinti tobulėjimą arba priversti imtis skubotų ir drastiškų sprendimų, kas gali apkartinti patirtį JAV.
Krepsinis.net žiniomis, kaunietis labai profesionaliai žiūri į dabartinę situaciją, supranta, kur yra patekęs, išlieka ramus dėl ateities ir treniruotėse palieka gerą įspūdį solidžios NCAA organizacijos trenerių štabui. Tad – tereikia kentėti ir laukti.
Tokio dydžio dvimetriniai metikai Lietuvoje nesimėto. Aikštėje autoritetų nepaisantis žaidėjas ties šiuo aspektu prilygsta Mariui Grigoniui, o jo kūnas ir kūrybos galimybės žada daug. Eurolyga ir Lietuvos rinktinė – lygis, į kurį privalo taikytis M.Juzėnas.
3. Matas Vokietaitis
Turbūt didžiausia pastarųjų metų Lietuvos krepšinio sensacija. Sensacija, apie kurią Lietuvoje per mažai kalbama.
Ir reikia pradėti nuo ankstesnių metų – ką tik 21-ąjį gimtadienį atšventęs marijampolietis „Žalgirio“ jaunimo sistemoje ilgus metus buvo įdomus tik dėl 213 cm ūgio, bet proveržis įvyko Motiejui Krivui išvykus į NCAA.
2023–2024 m. sezone M.Vokietaitis „Žalgirio“ dubleriuose gavo rimtą vaidmenį ir NKL fiksavo 12,5 taško, 8,6 atkovoto kamuolio ir 17,4 naudingumo balo statistiką. Tai tapo tamplynu į solidų startą NCAA.
Debiutinis sezonas už Atlanto buvo toks, kad po jo stipriausioje, SEC, konferencijoje žaidžianti Teksaso „Longhorns“ pasikvietė lietuvį, kur jis iškart tapo pagrindiniu centru.
Kad dar geriau suprastume, į kokį lygį pateko M.Vokietaitis, tai Teksaso universitetas „Kovo beprotybę“ praleidžia labai retai, o pernai nukeliavo iki stipriausiųjų ketverto. Ir čia sezono starte M.Vokietaitis per 23 minutes sugeba fiksuoti 15 taškų, 8,3 atkovoto kamuolio ir 1,5 bloko statistiką.
Raumenų prisiauginęs, bet plastiškumą išsaugojęs centras yra elitinis lanko saugotojas, pastaraisiais metais pagerinęs ir metimą iš distancijos, o užsibaigimas – užtikrintas tiek kaire, tiek dešine.
Įspūdingas tobulėjimas nesustoja ir pernelyg nenustebintų, jei ateityje jis būtų pašauktas NBA naujokų biržos antrame rate, o 5 metų eigoje pravertų Eurolygos duris. Jo solidumą parodo ir uždirbami pinigai, kurių per šį sezoną M.Vokietaitis, Krepsinis.net žiniomis, uždirbs septynženklę sumą.
Labai įdomus aukštaūgis ir Lietuvos rinktinės treneriams, kuris per pastaruosius metus įgavo ir amerikietiško pasitikėjimo, atsikratydamas lietuviams įprasto kuklumu, tad artimiausiais metais priekinėje linijoje Lietuvoje laukia labai platus pasirinkimas.
2. Paulius Murauskas
Trečią sezoną NCAA ir antrą „Sain Mary‘s Gaels“ žaidžiantis kaunietis jau prieš išvykdamas į JAV atrodė solidžiai profesionalų krepšinyje, o dabar norisi, kad jau artėjančią vasarą jis į jį grįžtų.
Išvykus A.Marčiulioniui, P.Murauskas tapo kol kas nepralaiminčios komandos lyderiu. Jau spėjęs užfiksuoti ir dvigubą dublį jis per 30 minučių renka 17 taškų, 8 atkovotų kamuolių ir 4,3 rezultatyvių perdavimų vidurkį, o iš žaidimo atakuoja beveik 54 proc. tikslumu.
21-erių atletas svajoja apie Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), bet jis atrodo yra idealus žaidėjas Eurolygai. 204 cm ūgio puolėjas, žaidžiantis per abi pozicijas, gebantis kurti su kamuoliu.
„Žalgirio“ sistemos narys praeityje buvo kvestionuojamas dėl charakterio, bet jam niekada netrūko sveiko naglumo aikštėje. O Krepsinis.net šaltiniai sufleruoja, kad P.Murauskas negandas paliko už savęs ir per metus JAV padarė milžinišką progresą visose gyvenimo sferose.
Klausimas, ar vasarą P.Murauskas nuspręs dar metams likti NCAA, bet ir ką jis nuspręs daryti, pabūsiu pranašu – puolėjas 2027 m. vasarą papildys „Žalgirį“. Teises Europoje kauniečiai į jį turi, o būtent 2027 m. tarpsezonį baigiasi kontraktai su Edgaru Ulanovu ir Arnu Butkevičiumi.
Dėl Lietuvos rinktinės taip pat neabejoju. Tokie universalūs puolėjai nesimėto ir jei 2027 m. pasaulio čempionatas gali skambėti ankstyvai, tai 2028 m. olimpinių žaidynių vasara potencialiai gali būti debiutinė.
1. Motiejus Krivas
Atėjome iki viršūnės, bet tai šiek tiek su bonusu – per pastaruosius du sezonus nelabai galėjome suprasti, kokį progresą padarė šiaulietis.
Pirmajame savo sezone solidžiame Arizonos universitete M.Krivas buvo pagalbinis vidurio puolėjas, o kai tik „Wildcats“ atlaisvino centro vietą ir atsisveikino su Oumaru Ballo, lietuvis iškart patyrė sezoną užbaigusią pėdos traumą.
Iki traumos 20-mečiui kai kurie net piešė NBA šaukimą 2025 m. biržoje geriausių 20-tuke. Sveikatos problemos šią projekciją nutolino, bet ir dabar M.Krivas artėjančiais metais matomas kaip NBA šaukimas antrajame rate.
218 cm ūgio bokštas jau šio sezono pradžioje sulaukė pagyrų dėl pagerėjusio lanko saugojimo, o tai atsispindi ir 2,3 bloko vidurkyje per 23,5 minutės. Taip pat per šį laiką jis prideda 8,5 taško, 6,8 atkovoto kamuolio ir 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
Dabar M.Krivui svarbiausia yra sužaisti sveiką sezoną be didesnių sveikatos problemų, o sėkmingas pasirodymas „Kovo beprotybėje“ tikrai turėtų užtarnauti šaukimą NBA. Tokių tikrų vidurio puolėjų pasiūla pastaraisiais metais yra stipriai sumažėjusi, tad tai jį iškelia tarp savo kartos žaidėjų.
Klausimas, ar M.Krivas būtų tinkamas šių dienų NBA – potencialo iš toli mesti turintis žaidėjas taip jo dar ir neatskleidė, kas yra labai svarbu už Atlanto. Jo mobilumas ir aikštės matymas tikrai kaip tokio lygio žaidėjui yra aukštame lygyje, bet šiandien vis tiek labiau šviečiasi Europos projekcija.
Ir Europa gali būti ne už kalnų – Krepsinis.net žiniomis, labai realu, kad vasarą M.Krivas nuspręs pradėti profesionalo karjerą, o negavęs rimto šanso NBA, atsigręžtų į Europą, kur į jį teises yra išsaugojęs „Žalgiris“.
Toks papildymas „Žalgiriui“ artėjančią vasarą būtų labai įdomus ir sveikintinas ėjimas, bet čia jau aplinkybės, kurios labiau priklauso nuo pačio žaidėjo. Jo potencialas – šimtu procentų būti Eurolygoje ir jei ne 2028 m., tai po olimpinių žaidynių rinktinėje užpildyti Jono Valančiūno paliktą vietą.
Ateitis šviesi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
