2008-aisiais Pekine K.Vnukova tapo antra šalies šuolininke, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse. Pirmoji buvo Nelė Žilinskienė, kuriai iki šiol priklauso geriausias Lietuvos lengvaatlečių pasirodymas olimpiados šuolių į aukštį varžybose – 1996 metais Atlantoje ji buvo penkta.
Ateinančią naktį buvusios lengvaatletės ne tik mintimis sugrįš į olimpinius stadionus, bet ir sukryžiuos pirštus už Airinę Palšytę – Lietuvos viltis startuos šuolių į aukštį rungties finale.
Kvalifikacinį normatyvą į finalą – 194 cm – įveikė net 17 šuolininkių į aukštį. Tiek daug lengvaatlečių šuolių į aukštį varžybų kulminacijoje per visą olimpinių žaidynių dar nebuvo.
„Paprastai šuoliuose į aukštį daugiau nei 12 žmonių įvykdo kvalifikaciją, bet 17 yra labai daug. Tai šiek tiek nustebino, seniai mačiau tokį reiškinį. Ir pačiai yra tekę šokinėti finale, kuriame dalyvavo 15 ar 16 sportininkių“, – pasakojo N.Žilinskienė.
Pagrindinėmis favoritėmis į medalius tiek N.Žilinskienė, tiek K.Vnukova laiko Kroatijos, Ispanijos ir JAV šuolininkes, tačiau nenurašo ir A. Palšytės.
„Lygis pasaulyje dabar yra labai aukštas. Manau, kad pagrindinė favoritė bus arba kroatė Blanka Vlasič, arba ispanė Ruth Beitia, kuri stabiliai šokinėja. Amerikietės visą laiką staigmenų parodo, visada kažkas pas juos iššauna“, – spėliojo K. Vnukova.
„Ir mūsų Airinę galime priskirti prie lyderių. Ar ji pajėgi pasirodyti ne prasčiau nei aš Atlantoje? Žinoma, kad pajėgi, rezultatai kalba patys už save, – neabejojo tąkart penkta buvusi N. Žilinskienė. – Ji jau laimėjo ne vieną medalį ir ne vieną kartą buvo šalia jo.“
Pasak specialistės, esant geroms oro sąlygoms rezultatai Rio stadione turėtų būti itin aukšti. Tą parodė ir kvalifikacijos rezultatai, o moterų septynkovės varžybose net dvi šuolininkės įveikė didmeistrišką 198 cm aukštį.
„Du metrus medaliui tikrai reikės šokti, nes matosi, kad labai gera danga – „Mondo“. Galbūt tai turėjo įtakos ir tam, kad kvalifikaciją įveikė toks didelis skaičius merginų. Kovoje dėl medalių peršoks ir per du metrus, jei oro sąlygos bus geros“, – sakė 1994-ųjų Europos čempionato prizininkė N. Žilinskienė.
Tuo tarpu K.Vnukova apie A.Palšytę turbūt galėtų papasakoti ne vieną istoriją. Buvusi lengvaatletė matė pirmuosius A. Palšytės žingsnius sporte – abi merginos treniravosi pas tą pačią trenerę Tatjaną Krasauskienę.
„Airinė jau daug metų eina link dviejų metrų. Jei ji susitvarkys su savo psichologija, ji tikrai gali pašokti du metrus, nes tam fiziškai tikrai yra pasiruošusi“, – sėkmės linkėjo K. Vnukova.
Lietuvos šuolininkių į aukštį rezultatai olimpinėse žaidynėse:
1992 metai Barselona (Ispanija) – Nelė Žilinskienė, 20 vieta (190 cm);
1996 metai Atlanta (JAV) – Nelė Žilinskienė, 5 vieta (196 cm);
2000 metai Sidnėjus (Australija) – Nelė Žilinskienė, 21 vieta (189 cm);
2008 metai Pekinas (Kinija) – Karina Vnukova, 23 vieta (185 cm);
2012 metai Londonas (Didžioji Britanija) – Airinė Palšytė, 11 vieta (189 cm).
