Šis krepšininkas iš viso dalyvavo keturiuose Europos vyrų krepšinio čempionatuose (nuo 1999-ųjų iki 2005-ųjų). Nors sykį pavyko laimėti aukso medalius, bet, anot, Mindaugo, tokių apdovanojimų turėjo būti bent vienu daugiau.
„1999-siais įvykusios Arvydo Sabonio išlydėtuvės turėjo būti apvainikuotos aukso medaliais. Deja, bet vienerios rungtynės sužlugdė šį scenarijų. Kartėlis po to čempionato išliko gan ilgai“, - prisiminė M. Žukauskas.
Tikėjosi aukso medalių
Kalbėdamas apie 1999-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą, M. Žukauskas jį pavadino „neišnaudotų galimybių čempionatu“.
„Arvydo Sabonio išlydėtuves (paskutinį kartą žaidė už nacionalinę rinktinę) turėjo vainikuoti aukso medaliai. Surinkta komanda buvo tiesiog nuostabi. Viskas klostėsi neblogai. Kol neatsimušėme į ispanų komandą“, - prisiminimais dalijosi M. Žukauskas.
Anot jo, tame čempionate komanda buvo labai priklausoma nuo A. Sabonio: „Arvydas buvo ryškiausia žvaigždė aplink kurią jaunimas mėgino klijuotis. Mes žinojome, kad jam paduosi kamuolį ir jis savo autoritetu, ūgiu, patirtimi nuvers kalnus. Nieko keista, kad jis vesdavo mus į pergales, tad ketvirtfinalyje ankstyva jo netektis komandą paveikė. Nesugebėjome laimėti, buvo labai apmaudu. Juk tais metais „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, tad ta pačia banga tikėjome, kad ir su rinktine nuvažiuosime pergalingą kelią.“
Skaudus latvių antausis
Apie 2001 m. Europos pirmenybes M. Žukauskas daug pasakyti negalėjo. Viską apibendrino trumpa frazė: „Buvo labai skaudu...“. Anot jo, pralaimėjimas latviams, kuriuos įprastai traktuodavome kaip žemesnio lygio komandą, buvo labai netikėtas.
„Tikrai niekas negalvojo, kad galime pralaimėti latviams. Bet tose rungtynėse jie metė beprotiškai taikliai tritaškius. O susumavus taškus pralaimėjome net labai graudžiai. Neturėjome jokių variantų. Pats pasiruošimas čempionatui buvo sudėtingas. Bet kokiu atveju, po bronzos medalių Sidnėjuje tikėjome geresnės kloties čempionate. Tad buvo labai liūdna. Mus užmėtė, o patys šaudėme tuščiais šoviniais“, - čempionatą, kuriame Lietuva liko 5-oje vietoje apibendrino M. Žukauskas.
Auksinis sugrįžimas
Daug smagiau M. Žukauskui buvo prisiminti 2003-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Simboliška, bet tais metais vykusį čempionatą lietuviai pradėjo vėl su ta pačia Latvijos rinktine.
„Tikrai taip, mes nuo 2001 m. atsinešėme norą atkeršyti latviams ir tuo pačiu jautėme šiokią tokią baimę, kad nepasikartotų „juodasis“ scenarijus. Tie, kas žaidė 2001 metais, puikiai prisiminė tą dvikovą, dėl kurios turėjome praleisti 2002-ųjų Pasaulio pirmenybes.
Bet taip jau susiklostė, kad pirmoje dvikovoje nesiklijavo žaidimas. Rungtynės buvo labai sunkios, kuriose išplėšėme pergalę paskutinę akimirką. Tos rungtynės padėjo pamatą tolesnėms kovoms. Persiritome per tą kalną ir tada gana lengvai nužengėme iki pat finalo“, - prisiminė M. Žukauskas.
Ketvirtfinalyje tame čempionate lietuvių laukė taip pat amžinas priešininkas – Serbija ir Juodkalnija: „Nuo pat 1995 m. finalo (tąkart daug diskusijų dėl teisėjavimo sukėlusiame finale lietuviai pralaimėjo Jugoslavijai 90:96 – aut. past.) visi buvo motyvuoti nugalėti Serbiją. Jei gerai pamenu, tai pats Šarūnas Marčiulionis 2003-siais atėjo į rūbinę prieš šią dvikovą ir pasakė motyvuojančią kalbą. Serbai Lietuvos rinktinei būdavo kaip „Žalgiriui“ CSKA.“
Anot M. Žukausko, pusfinalio dvikova su prancūzais buvo antros pagal sudėtingumą (po dvikovos su Latvija) rungtynės tame čempionate: „Jie buvo šoklūs, labai fiziškai stiprūs žaidėjai. Daug jų rungtyniavo stipriausioje pasaulyje NBA lygoje. Bet tose rungtynėse labai gerai sužaidė Arvydas Macijauskas ir visa rinktinė buvo kaip vienas stiprus kumštis.“
Paklaustas, ar finalo dvikova su ispanais buvo lengvas pasivaikščiojimas, M. Žukauskas suskubo paprieštarauti. „Gal tik iš šalies taip atrodė. Iš pradžių pavyko šiek tiek atitrūkti. O kai varžovai buvo priartėję, tai vėl suradome jėgų ir nutolome. Buvome fiziškai ir morališkai pasiruošę laimėti čempionatą, o ispanai dar nebuvo. Jų gretose buvo daug jaunų perspektyvių krepšininkų, kurie pergalėms pribrendo jau po kelių metų“, - čempionatą apibendrino 71 oficialias rungtynes už Lietuvą sužaidęs krepšininkas.
Pralaimėjo, bet pasiekė daug
Paskutinis Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo M. Žukauskas vyko 2005-siais. Tąkart lietuviai suklupo tik sykį, ketvirtfinalyje prieš prancūzus ir vėliau tenkinosi iškovota 5-ąja vieta.
„Sakykime, kad 2005-siais mūsų rinktinė nebuvo pagrindinės sudėties. Ką mes padarėme, jau buvo labai daug. Tada mes tikrai nebuvome patys stipriausi. O prancūzai demonstravo gerą krepšinį. Mums reikėjo, kad viskas labai sektųsi, jei norėjome prieš juos laimėti, bet taip nebuvo.
Mūsų lyderis tame čempionate buvo Ramūnas Šiškauskas, kurį prancūzai labai gerai uždengė. Bet kokiu atveju, galiu dabar pasakyti, kad tikrai su tokia sudėtimi mes sėkmingai pasirodėme. Išsaugojom pozicijas ir dalyvavome 2006 m. pasaulio čempionate. Sudėtis buvo nestipriausia, o rezultatas maksimalus. Aišku, liūdna buvo pralošti vienas rungtynes ir likti 5-oje vietoje“, - čempionatą apibendrino M. Žukauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš 2005-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą buvo daug skeptiškų nuomonių, jog auksinį 2003-ųjų branduolį išbarsčiusi rinktinė gali patirti fiasko. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių rinktinei negalėjo padėti tokie krepšininkai kaip: Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas, Darius Songaila, Donatas Slanina, Eurelijus Žukauskas, Šarūnas Jasikevičius, Dainius Šalenga ir Virginijus Praškevičius.
Iš auksinės 2003-ųjų rinktinės po dviejų metų žaidė tik Mindaugas Žukauskas, Giedrius Gustas, Ramūnas Šiškauskas bei Kšyštofas Lavrinovičius. Prie šio ketverto prisijungė būrys naujokų: Vidas Ginevičius, Mindaugas Lukauskis, Darjušas Lavrinovičius, Simonas Serapinas, Darius Šilinskis, Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas.
