Šios rinktinės gretose yra ir žmogus, kuris ne kartą kartojo – Lietuva jam yra lyg namai. Tai – buvęs Kauno „Žalgirio“ aukštaūgis, o dabar Suomijos rinktinės treneris Hanno Mottola.
48-erių suomis sportininko karjerą baigė 2013 metais, beveik iškart pradėjęs trenerio veiklą, o rinktinėje dirbantis nuo 2019-ųjų. Tiesa, jam kol kas tai paskutinė vasara su Suomijos nacionaline komanda, kadangi Gordonas Herbetas pasikvietė jį prisijungti prie Kanados rinktinės, su kuria H.Mottola dirbs artėjantį olimpinį ciklą
H.Mottola pripažįsta, kad kol kas tai – geriausia Suomijos krepšinio karta, kurią jis yra matęs, nors lyginti krepšinį dabar ir prieš 20 metų ir sunku. Maža to, rinktinė yra viena jauniausių čempionate ir su didelėmis galimybėmis eiti į priekį.
„Esame vis dar maža krepšinio šalis, jei žiūrėsime į skaičius. Dabar tokie žaidėjai kaip Jantunenas, Markkanenas yra lyderiaujantys Europoje, prieš tai turėjome elitinius gynėjus – Koponeną, Rannikko. Esame panašūs į lietuvius, nes nedalijame paso amerikiečiams, tokios šalies taisyklės. Mūsų komandoje visi papildo vienas kitą, prieš tai Europoje likome aštuntuke, žiūrėsime, kaip toli galime eiti dabar“, – sako legendinis suomis.
Krepsinis.net – pokalbis su H.Mottola apie jo ryšį su Lietuva, simpatijas mūsų šaliai, Suomijos krepšinį ir būsimą karjerą Kanadoje.
Lietuvos ir Suomijos akistata – šį vakarą, 20.30 val., rungtynes stebėkite ir sekite su Krepsinis.net ir TV3.
– Tiesą sakant, Lietuvoje turbūt daug kas pagalvoja, kad tarp suomių ir mūsiškių vyks kova dėl antrosios vietos grupėje. Galbūt jūs turite kitą poziciją ir manote, kad Suomija kausis dėl pirmosios?
– Pirmadienio rungtynės daug ką lems, jei laimėsime prieš lietuvius, šansų išsaugoti svajonę turime. Mačiau trejas pirmąsias vokiečių rungtynes, jie labai pajėgūs ir jų pasiekimai kalba patys už save. Dabar svarbu galvoti, kad kitas mačas svarbiausias. Žinau, kad rungtynėse su lietuviais turėsime nuostabią atmosferą – dvi puikios sirgalių grupės.
– Suomijos rinktinės alfa ir omega yra Lauri Markkanenas. Kaip manote, kas gali jį sustabdyti?
– Pirmiausiai, esu labai laimingas, kad šiame čempionate žaidžia turbūt 90 proc. Europos krepšinio žvaigždžių. Gaila, nėra Sabonio. Tai parodo čempionato svarbą, tai geras pavyzdys jauniems žaidėjams. Lauri yra sunkiai sustabdomas tiek rinktinėje, tiek NBA, jo įgūdžiai nuostabūs. Komandos skiria jam dėmesį ir Lauri sugeba ne tik daryti savo darbą, bet ir sukurti progas komandos draugams. Kas nuostabu apie jį – jis gali pelnyti 40 taškų, bet kartu jis nėra savanaudis. Jis vis dar mažas berniukas, kuris myli krepšinį. Galima matyti skirtumą tarp šio ir praeito čempionato: Lauri nebejaučia tokios įtampos, yra atsipalaidavęs, šypsosi daugiau. Smagu matyti jį aikštėje.
– Būtent L.Markkanenas buvo tas žmogus, kuris pelnęs 43 taškus pagerino jūsų sukurtą (42) rekordą Suomijos rinktinėje.
– Pamenu, tada buvo rungtynės su Kroatija ir pasakiau jam: labai tavimi didžiuojuosi. Toks sportas, ši karta turi būti geresnė nei praeita. Yra privilegija matyti Lauri nuo paauglystės, o dabar jį treniruoti čia. Nors ir yra „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis, jis vis dar yra žaidėjas, kuris klausosi, kuris klausia patarimo, nuomonės, ką gali daryti geriau.
– Nėra paslaptis, kad vis dar artimai sekate Lietuvos krepšinį ir turite ryšį su juo. Ar šioje rinktinėje turite pažįstamų sau veidų?
– Manau, kad Valančiūnas yra vienintelis, prieš kurį esu žaidęs dar pats – susidūrėme rinktinėje. Lietuva visada užims didelę vietą mano širdyje, nes labai mėgstu jūsų krepšinio kultūrą. Prieš 15 metų Lietuva buvo pavyzdys Suomijos krepšiniui, mes stengėmės imti pavyzdį ypač jaunimo lygyje. Mačiau, kad ir ši vasara jūsų jaunimo rinktinėms buvo gera. Europos krepšinis visada yra geresnis, kai Lietuva kaunasi aukštame lygyje. Nekantrauju pamatyti rytojaus rungtynes, nes manau, kad jos iš atmosferos pusės bus kol kas geriausios visame čempionate.
– Kiek artimą ryšį pats dar esate išsaugojęs su Lietuva?
– Net šiais metais savaitę praleidau Kaune, lankiau „Žalgirį“, jo treniruotes, Eurolygos rungtynes. Mano buvęs komandos draugas Jankūnas dabar vadovauja klubui. Visada džiaugiuosi, atvykdamas į Kauną, nes matau, kaip miestas užaugo. Kai pats žaidžiau ten, jis buvo kitoks. Kartu su manimi buvo ir šeima, galėjau vaikams parodyti vietas, kurių jie nepamena.
– Nemažai jūsų buvusių komandžiokų iš 2006–2007 m. sezono „Žalgiryje“ tapo vadybininkais: Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Artūras Milaknis ir Paulius Jankūnas. Ar jus nustebino tokia jų karjeros kryptis?
– Nelabai. Jankūnas yra ramus vyras, Kauno vyrutis, kuris ten turi meilę ir pagarbą. Mantas dabar atsidavęs futbolui, bet tiek jūs, tiek mes, suomiai, esame nekokie futbole (Juokiasi). Kai esi geras sporte, natūralu, kad ten lieki, rasdamas kitą kelią: ar tai treniravimas, ar vadyba, ar agentavimas. Gerai, kad žmonės įgytus įgūdžius ir žinias panaudoja toliau.
– Rungtynėse, kuomet Lietuva nežaidžia su Suomija, vis dar jaučiate simpatijas mūsų rinktinei?
– Tikrai taip! Kuomet ruošiau skautingą, žiūrėjau rungtynes su vokiečiais, sakiau vaikinams, kad girdėti Lietuvos himną yra ypatinga, prisimenu, kaip tai suteikia energijos, kaip jis skamba Eurolygos rungtynėse. Žinoma, esu Lietuvos krepšinio gerbėjas iki šiol.
– Kadaise Lietuvos rinktinę į priekį tempė įžaidėjas ir buvęs jūsų komandos draugas M.Kalnietis, dabar tai daro Rokas Jokubaitis. Ar tarp šių situacijų ir žaidėjų matote panašumų?
– Patys žaidėjai skirtingi: Mantas buvo labiau gynėjas, Rokas – labiau įžaidėjas. Kalnietis daugiau turėjo įžaidinėti, ne vien mesti, nes buvo tokia situacija, tai jis darė rinktinės labui, tad panašumo yra pačioje žaidėjų svarboje.
– Ar šioje Lietuvos rinktinėje R.Jokubaitis yra kartais net svarbesnis už Joną Valančiūną?
– Šiuolaikiniame krepšinyje svarbios abi pozicijos, sunku pasakyti, mes patys neturime tokio aiškiai išreikšto klasikinio centro, bet turime Lauri, Jantuneną, kurie gali žaisti ir po krepšiu, ir toliau nuo jo. Smagu, kad Valančiūnas yra geros formos, bus įdomu matyti jo sezoną Denveryje, kur susitiks su didūs Europos žaidėjai.
– Jums pačiam tai vis tik atsisveikinimo su rinktine pirmenybės?
– Sakau „iki“, o ne „sudie“. Po čempionato vykstu į Kanados rinktinę po to, kai daugiau nei 40 metų skyriau Suomijos krepšiniui. Išvykstu 3 metams – iki olimpiados. Nekantrauju, man tai bus nauja patirtis, kas žino, gal grįšiu šia. Mane pasikvietė Gordonas Herbertas, būsiu jo štabe. Treneris didesnę laiko dalį gyvena Suomijoje, nors ir yra kanadietis, jis man pasiūlė šią galimybę ir negalėjau atsisakyti, nes daug trenerių dėl tokių darboviečių ilgai kovoja. Nuo lapkričio atrankos „lango“ prasideda mūsų darbai. Dėl šeimos negalėjau ilgam pakeisti gyvenamosios vietos, tad tai man – puikus variantas. O ir Kanada yra komanda, kuri siekia medalių.
Žiūrėk VISAS Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes TIK per Go3!
