Pateikiame pilną, neredaguotą C. Ronaldo pareiškimą:
„Kaip ir žadėjau, nusprendžiau iš pirmų lūpų ir tiesiogiai papasakoti apie aplinkybes, gaubiančias naujausią nacionalinės komandos kelionės etapą.
Po 2026 metų Pasaulio taurės turnyro paruošiau žinutę Portugalijos žmonėms, kurią vis dar saugau ir kurioje surašyti žodžiai, kuriuos norėčiau jiems ištarti, kai galutinai paliksiu mūsų komandą. Pasibaigus turnyrui, skrydžio atgal iš Jungtinių Amerikos Valstijų metu, federacijos prezidentas paprašė manęs ir primygtinai reikalavo persvarstyti savo sprendimą pasitraukti, nes Portugalijos futbolo federacija norėjo, kad tęsčiau karjerą. Iškart po to jis paklausė mano nuomonės apie dabartinio rinktinės trenerio, kurio kandidatūrą jis svarstė kartu su kitomis man neatskleistomis pavardėmis, paskyrimą. Atsakiau federacijos prezidentui, kad, mano nuomone, jis būtų idealus pasirinkimas, todėl tą dieną, kai buvo pristatytas dabartinis strategas, buvau nuoširdžiai patenkintas šiuo sprendimu, nes tai buvo teisingas kelias, ką įrodo ir rezultatai.
Po kelių dienų sulaukiau pirmojo naujojo rinktinės trenerio skambučio, kuriame jis išreiškė norą susitikti asmeniškai. Atsakiau teigiamai, ir mes paskyrėme datą mano atostogų pabaigoje. Susitikome mieste, kur mano komanda rengė priešsezoninę treniruočių stovyklą. Tą dieną treneris man pasakė, kad kliaujasi manimi ir kad mano dalyvavimas jo projekte yra būtinas. Jis pristatė planą, pagal kurį turėjau rungtyniauti iškart, teigdamas, jog žaisiu pirmose ir paskutinėse rungtynėse, o kiekviename mače dėl fizinės būklės jis atliks tris ar keturis keitimus. Tuo metu jis pasiūlė man nevykti su rinktine į Norvegiją ir Daniją, o sužaisti pirmąjį mačą ir likti Portugalijoje, kad vėliau prisijungčiau prie jų prieš susitikimą „Dragao“ stadione. Šį pasiūlymą atmečiau nedelsiant, nes man atrodė akivaizdu, jog negaliu su juo sutikti, juk nežaisdamas rungtynėse užsienyje nenustočiau būti mūsų komandos kapitonu, o privilegija likti Portugalijoje nerodytų gero pavyzdžio. Galiausiai treneris sutiko su mano analize. Šiame pokalbyje dalyvavo „Al-Nassr“ sporto direktorius Simo Coutinho, kuriam dabartinis rinktinės strategas atsiskaitinėjo viso praėjusio sezono metu ir kuris buvo vienas iš atsakingų už jo prisijungimą prie klubo 2025 metais.
Treniruočių stovyklos išvakarėse treneris savo prašymu atvyko į mano namus Lisabonoje dar vienam pokalbiui, kuris buvo ramus ir kuriame laikėmės visų rugpjūtį sutartų principų. Sužaidžiau mačą „Alvalade“ stadione ir, nepaisant to, kad buvau pakeistas, nesukėliau jokių problemų. Asmeniškai uždėjau kapitono raištį Bruno Fernandesui ir man nė į galvą nešovė, kad galbūt žengiu paskutinius žingsnius kaip nacionalinės komandos žaidėjas bei kapitonas. Svarbiausia tą dieną man buvo tai, kad mes iškovojome pergalę, nes laimėti visada yra gerai, o Portugalijoje ir dėl mano šalies tai yra geriausia, kas gali nutikti.
Rungtynių Norvegijoje dienos pietų metu rinktinės trenerio asistentas priėjo prie stalo, kur komanda pietavo, ir pasakė, kad strategas nori su manimi pasikalbėti. Mano didžiai nuostabai, treneris paklausė, ar esu pasirengęs žaisti 30 minučių. Buvau visiškai susikoncentravęs į savo fizinį atsistatymą, įsiliejęs į komandą kaip įprasta ir tikėdamas, kad tą dieną nežaisiu. Jokios problemos. Šis prašymas nebuvo įtrauktas į mano fizinio atsistatymo ir treniruočių planą, nes turėjau žaisti tik 4-ąją mėnesio dieną „Dragao“ stadione, bet, žinoma, sutikau. Jis man atsakė, kad turėčiau būti pasiruošęs, nes žaisiu 30 minučių.
O kas buvo toliau – žinoma visiems. Pradėjau apšilinėti nuo ilgosios pertraukos, stebėjau bėgančias minutes, bet niekas manęs nepakvietė į aikštę. Treneris sulaužė savo pažadą. Rungtynių pabaigoje tenorėjau, kad viskas baigtųsi pergale ir galėčiau pabūti vienas. Nenuėjau pasveikinti sirgalių. Tai klaida, už kurią prisiimu vienintelę atsakomybę ir kurios neturėjo būti. Atsiprašau Portugalijos žmonių, kurie mus ten taip aistringai palaikė, atsiprašau sirgalių ir atsiprašau tų, kurie ten keliavo pamatyti manęs, net jei jie nebuvo portugalai, ir kuriuos galėjau nuvilti.
Po 48 valandų mes – aš, treneris ir S. Coutinho, nes jis sekė mūsų pokalbius rugpjūtį – pasikalbėjome. Tai buvo gilus ir itin atviras momentas be jokių išlygų. Sutarėme, kad yra tik vienas būdas užbaigti šią bylą: treneriui spaudos konferencijų salėje pakartoti tai, ką jis ką tik man pasakė privačiai, dalyvaujant S. Coutinho. Susitarimas buvo paprastas: strategas pradės spaudos konferenciją šia tema, bandydamas užbaigti reikalą sakydamas tiesą, pripažindamas, kad niekada neprašiau žaisti net ir kelių minučių, jog jis vienas, o ne kas kitas, pasiūlė šios stovyklos planą, kad buvo klaida mane versti tik apšilinėti ir neišleisti į aikštę, ir kad, jei tai pasikartotų, jis taip nebesielgtų. Susitikimą baigėme trenerio prašymu apsikabinti, jis man pažadėjo, kad spaudos konferencijoje pasakys tai, ką man ką tik pasakė, ir kad klausimas buvo išspręstas. Neturėjau žaisti Danijoje, bet turėjau rungtyniauti mače „Dragao“ stadione. Viskas, kaip įprasta, vyko dalyvaujant S. Coutinho.
Trenerio prašymu įvyko vaizdo susitikimas tarp jo, S. Coutinho ir Tiago Craveiro, siekiant apibendrinti tai, ką aptarėme. Buvo parengtas trumpas dokumentas, kurį asmeniškai patvirtinau ir jo prašymu įteikiau jam. Tačiau spaudos konferencija klostėsi taip, kaip buvo galima tikėtis: elgesys neturėjo nieko bendro su mūsų susitikimu. Išgirdau posakius ir agresiją, kurią laikau nepagrįsta, bei požiūrį, leidžiantį suprasti „jis nori, jis gali ir jis įsakinėja“, kurio jis niekada nebuvo man parodęs net ir netiesiogiai per privačią sesiją dieną prieš tai.
Užrašai, kuriuos peržiūrėjau, buvo tokie – manau, kad svarbu, nes tai yra tiesa, išsiaiškinti kelis klausimus prieš kalbant apie Daniją:
1. Asmeniškai pasiūliau Cristianui planą, be niekieno kito pagalbos, šiam sporto sezonui su nacionaline rinktine. Tai buvo ilgas ir labai vaisingas pokalbis.
2. Žinau, kaip jis myli rinktinę ir koks yra jo pasaulinis statusas, o dar svarbiau – koks teigiamas buvo jo poveikis rinktinei per 24 iš eilės metus.
3. Planas, kurį pasiūliau Cristianui, buvo priimtas.
4. Jis niekada nekvestionavo mano pasirinkimų. Jis buvo pavyzdys, kuriuo reikia sekti, lojalus ir profesionalus.
5. Mačas su Norvegija nebuvo įtrauktas į jam numatytą planą, tačiau jaučiau, kad jis fiziškai atsigavo po pirmojo mačo, todėl perspėjau jį, kad gali tekti jį įtraukti, o Cristiano sutiko.
6. Padariau klaidą įtraukdamas tokio kalibro kaip Pele ar Diego Maradona žaidėją tik į apšilimą ir neleisdamas jam žaisti, jei tai būtų šiandien, taip nedaryčiau.
7. Trumpai tariant: aš noriu Cristiano nacionalinėje komandoje, tiesą sakant, nenoriu mažai, o noriu daug. Ir laimei, jis taip pat manimi pasitiki, jis tikėjo manimi „Al-Nassr“ klube ir čia taip pat.
8. Kalbant apie sirgalių nepasveikinimą, mes apie tai kalbėjomės anksčiau, žaidėjas, kuris yra sužaidęs daugiau nei 230 rungtynių su rinktine, neturi klausytis mano pamokslų apie meilę Portugalijai. Tai buvo nusivylimo akimirka, kuri nieko neištrina. Jis yra žaidėjas, kuris dalina daugiausiai autografų, daro daugiausiai asmenukių ir rodo daugiausiai meilės sirgaliams. Nekurkime problemų iš nieko, nes kai esame nelaimingi, mes reaguojame, ir tai yra viskas. Nė viename iš šių punktų nebuvo paminėta, kad treneris atsiprašė manęs.
Tai buvo antras kartas, kai jis sulaužė savo pažadą. Nusprendžiau palikti treniruočių stovyklą nelaukdamas dar vieno neįvykdyto pažado. Man tiesa išlieka svarbiausia vertybe žmonių santykiuose. Nesvarbu, kaip tai skausminga, noriu, kad man būtų sakoma tiesa. Tiesą sakant, tą spaudos konferencijos rytą pokalbyje su Portugalijos futbolo federacijos prezidentu ir treneriu, galite tuo neabejoti, patikinau juos, kad jei jie manęs ten nenori, turėtų man taip pasakyti. Jie tiesiog turėjo būti su manimi sąžiningi. Būčiau tai priėmęs ir pažadėjęs jiems, kad mes paruošime ką nors nuostabaus, kaip tikiuosi ir įvyks, ir niekas nebūtų supykęs. Prisimenu tai taip, lyg tai būtų nutikę vakar. Jie vienu balsu atsakė neigiamai, sakydami, kad mano vieta yra nacionalinėje rinktinėje.
Per beveik 25-erius savo karjeros metus jokiu metu niekada nesikišau į jokį techninį ar taktinį kurio nors trenerio ar nacionalinės komandos pareigūno sprendimą. Priimu, nesvarbu, ar tai gerai, ar blogai, tai, ką jie siūlo. Gerbiu sprendimą, tačiau kai jie sulaužo pažadą, jaučiu, kad mano vieta ne čia.
Taip pat atsiprašau savo komandos draugų už tai, kad palikau treniruočių stovyklą. Nes nepaisant visiško trenerio pasitikėjimo sulaužymo, ką gali patvirtinti visi šių pokalbių liudininkai, neturėjau to daryti. Atsakomybė krenta tik ant mano pečių. Dar kartą atsiprašau Portugalijos žmonių, tačiau pažado sulaužymas man padarė gilų poveikį. Jaučiau, kad mano pasilikimas komandoje nuo tos akimirkos tik pakenktų jai, todėl padariau tai, ką visada sakiau padarysiantis, jei nesijausiu naudingas: susikroviau lagaminus ir išvykau.
Portugalijos futbolo federacija privalo įvertinti mano veiksmų pasekmes ir nubausti mane už jas. Tikiu, kad bausmė neturėtų būti sumažinta. Nesu tik eilinis žaidėjas – esu komandos kapitonas, ir tai yra sunkinanti aplinkybė. Jau atsiprašiau, bet žinau, kad veiksmai turi pasekmes. Kiekvienas futbolo pasaulyje, kaip ir aš, žino, kad taisyklės yra vienodos visiems, nepriklausomai nuo asmeninio statuso.
Šiuo atžvilgiu girdėjau daug kalbų apie atsisveikinimo rungtynes, kad man reikia manęs verto atsisveikinimo ir kad federacija nori suteikti man šią galimybę. Supratau gyvenime, kentėdamas alkį ir neturėdamas ko valgyti, kad niekas nieko neduoda veltui. Galiu pažadėti visiems savo sirgaliams ir ypač Portugalijos žmonėms, kad mes sužaisime vienerias ar daugiau atsisveikinimo rungtynių – tam bus laiko.
Bet kai galvoju apie nacionalinę komandą, iš tikrųjų galvoju apie konkurenciją. Tai yra tai, apie ką galvojau tą dieną, kai gavau žinią apie tėvo mirtį. Buvau treniruočių stovykloje su mūsų rinktine ir nusprendžiau ten likti iki kitos dienos rungtynių pabaigos. Dėl savo šalies padariau tai, ko niekada nepadaryčiau dėl jokio klubo. Taigi, jei po diskvalifikacijos laikotarpio pabaigos būsiu fiziškai pasirengęs, žaisiu savo komandoje ir tikiuosi pelnysiu įvarčius, būsiu pasiruošęs, kaip ir visada, rungtyniauti ir laimėti su mūsų rinktine.
Tai, patikėkite manimi, yra absoliuti tiesa.
Cristiano Ronaldo.“
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
