Vyras – subtilus mechanizmas, reaguojantis į moters geismą ar nenorą. Moters pasitenkinimas jam – stipriausias jo paties geismo stimuliatorius. Tačiau jeigu esate išauklėta pernelyg griežta puritoniška dvasia, jeigu jums nuo mažumės įteigta, kad lytinis aktas – tai kažkas „nešvaraus“, „žemo“, suaugusi jūs pasąmonėje jo gėdysitės.
Vadinasi, mėgavimasis savo kūnu (to mėgavimosi troškimas) jums bus užblokuotas. O vyras neturės stimuliatoriaus. Jam neįdomu mylėtis su moterimi, kuriai nesuteikia tikro fizinio pasitenkinimo.
Rita C. rašo: „Jis gulasi į lovą ir iškart užmiega. O aš nemiegu kartais iki pusiaunakčio. Guliu ir kankinuosi. Kankinuosi ne dėl to, kad nebuvau seksualiai patenkinta, man ne to reikia, o dėl to, kad vyras man abejingas. Man reikalingas ne mano pasitenkinimas. Jeigu vyras su manimi patirtų malonumą, o aš ne, nieko prieš tai neturėčiau. Bet jis visąlaik atsukęs į mane nugarą, o rytą skuba į savo firmą.
Paskutinį kartą su vyru mylėjomės prieš tris mėnesius. Argi normalu, kad per metus mes penkis ar septynis kartus suartėjame? Man keturiasdešimt treji, maniau, gal tokiame amžiuje jau nebėra tokio poreikio (tuomet viskas būtų lengvai paaiškinama). Bet mano draugė, kuriai keturiasdešimt devyneri, man prisipažino, kad jiedu su vyru suartėja po du tris kartus per savaitę kaip jaunuoliai! Ir ji kartkartėmis patiria orgazmus, ką jau kalbėti apie vyrą. O aš jau pamiršau, kas tai.“
Tai, ką pasakoja Rita, verčia suklusti. Penki suartėjimai per metus – tai, žinoma, nenormalu. Kokios gi gali būti seksualinio atšalimo priežastys?
Toliau Rita rašo: „Esu ne viena tokia. Panašių problemų turi mano pažįstamos. Vienos mano mokyklos draugės miegamajame jau dveji metai lovos stovi atskirai. Vyras miega pats sau, o ji pati sau. Po didelio barnio taip sustatė atskirai lovas, taip ir gyvena. Sako, kad jai taip geriau, vienai. Ir vyras tarsi nesiskundžia (manau, ji bijo sakyti visą tiesą). „Kai jam reikia, ji ateina.“ Nejau tas normalu? Po vestuvių užmigti vyrui ant krūtinės, o po dešimties metų – pirktis atskiras lovas? Ką apie tai mano psichologai?“
Teigdama, kad jai nereikia seksualinio pasitenkinimo, Rita galvoja apie savo kilnų įvaizdį: „Man asmeniškai nereikia fizinio malonumo, kad tik jis jį patirtų“. Štai tipiška klaida, kurią galite padaryti. Rita nepastebi, kad jos požiūris į lytinį aktą – neurotinis. Iš esmės ji jo gėdijasi „gyvuliško jausmo“, draudžia sau atsiduoti kūniškiems malonumams. Kodėl taip yra? Jeigu nemylite savo kūno, ir vyras jo nemylės. Reikia keisti požiūrį į savo kūną.
Pradėkite nuo malonių pojūčių vonioje, po šiltu dušu, masažuokite save; vaikščiokite į masažo seansus, jeigu turite lėšų. Raskite savo jautrias vietas, kurios jums teikia malonumą: tam nusirenkite nuogai ir paglostykite save, įsiklausydama į savo pojūčius.
Nustatykite savo erogenines zonas. Išmokite atsiduoti maloniems pojūčiams, pati save stimuliuokite – nieko bloga moters masturbacija. Paskui pabandykite sujaudinti vyrą, pasinaudodama žinomomis moteriškomis gudrybėmis: nuoga šlaunis iš po chalatėlio, apnuoginta krūtinė, nėriniuoti apatiniai, gražios pėdkelnės (tik elgtis reikia taip, kad vyras neįtartų, kad tą darote specialiai!). Jeigu turite galimybę, pažiūrėkite erotinių (galima ir pornografinių) filmų: jeigu nesate pernelyg linkusi dygėtis, jie gali pažadinti jums instinktą, kuris pats pasakys, kaip elgtis su vyru.
Guldamasi į lovą, nepamirškite pasikvepinti subtiliais kvepalais. Ir dar: neapkraukite vyro (savęs taip pat!) prieš naktį problemomis.
Tiesa, gali būti ir visai kita atšalimo priežastis – susijusi su pačiu vyru. Ritos vyro gyvenime galėjo atsirasti kita moteris. Toks įtarimas Ritai nekyla (jai tai kelia baimę). Tačiau ši mintis pati piršte peršasi. Tuomet jokios psichologo rekomendacijos jai nepadės, – net jeigu Rita pakeis nuostatą, kitaip ims žiūrėti į savo kūną, niekas nepasikeis. Pagaliau vyras gali turėti hormoninių problemų (tuomet reikalinga specialisto konsultacija) arba jis gali būti pervargęs nuo darbo, verslo. Jeigu vyro nervų sistema išsekinta, jis gali nebejausti noro intymiai suartėti.
