Moteriškumas. Kaip jis suvokiamas šiandien mūsų kultūrinėje aplinkoje? Turbūt atsakymas būtų – gana paviršutiniškai. Aukštakulniai, švelnumas ir sugebėjimas flirtuoti akimis. O jei atmetę visur brukamą lyčių lygybę, pažiūrėtume giliau į pačią moteriškumo sielą? Neabejotinai tenka pripažinti, kad moters prigimtis daug paslaptingesnė, o dvasinis gyvenimas įvairesnis nei įprastai suvokiama.
Bėgančios su Vilkais
Ypatingai jautriai ir giliai į problemą žvelgia mokslininkė, poetė, cantadora (senųjų tradicinių Lotynų Amerikos pasakojimų saugotoja) ir psichoanalizės specialistė Dr. Clarissa Pinkola Estes knygoje „Bėgančios su vilkais“. Rašytoja suteikia moteriai galimybę patekti į tamsiausius savo sielos kampelius, ten iš naujo atrasti save ir neišnaudotas galimybes. Tai lyg dvasinė kelionė prie savo archetipinių šaknų, laukinės moters prigimties per subtilią mitų ir pasakų analizę. Patikėkite, perskaičiusios šią knygą pabusite jau kitokios.
Mūsų laukinė moteris
Taigi kas, C.P.Estes požiūriu, ta laukinė moteris, slypinti kiekvienoje iš mūsų? Kokia ji? Atsakymas visų pirma jau knygos pavadinime - „Bėgančios su vilkais“. Sveika moteris panaši į sveiką vilkę: žaisminga, atsidavusi, pasižyminti aštriais pojūčiais, smalsi, stipri ir ištverminga, sugebanti greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
Jei jaučiate, kad tai ne apie jus, greičiausiai jūsų santykis su sieloje slypinčia laukine moterimi sutrikęs. Kodėl? Nes per daugelį amžių moteris, slopinama ir varžoma įvairių normų ir taisyklių, prarado ryšį su savo pačios instinktais ir intuicija, su savo protėviais ir giminės tradicijomis. Čia slypi giliausios mūsų dvasinių problemų šaknys. Pagydyti sielą įmanoma tik išlaisvinus joje surakintą laukinę moterį. Ir tai visiškai nereiškia, kad privalome pradėti elgtis necivilizuotai. Tiesiog turėtume pasitikėti mūsų gelmėse slypinčia jėga, nebijoti susidurti su savo tamsiausiomis pusėmis. Laukinė moteris – tai pirmapradės prigimties simbolis, kiekvienoje kultūroje turinti daugybę pavidalų ir vardų. Reikia išmokti jos teikiamas išminties pamokas, kad atrastume savyje slypinčią kūrybinę galią, darytume tai, ko iš tiesų gyvenime norime, ir mokėtume mylėti be išlygų – kaip laukinės…
Vaikystės pasakos
C.P. Estes skatina atsakymų į pamatinius būties klausimus ieškoti daugelio kartų išminties lobyne – mituose bei pasakose. Susiraskite vaikystėje skaitytas knygas ir pažvelkite iš naujo į jau primirštas istorijas. Ko mus gali išmokyti „Bjaurusis ančiukas“? Kad mes gal tiesiog kitokios, mes – gulbės tarp mūsų nesuprantančių ančių, ir laimingos būsime tik atsidūrę tarp savų – suradę savo gaują. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių. Skaitykime pasakas širdimi ir laukinė moteris mumyse prabus.
Mūsų natūralus gyvenimo ritmas sutrikdytas ir įspraustas į rėmus. Nebejaučiame paslaptingo gamtos gyvybės-mirties ciklo. Bet mes juk gyvename ciklais! Laukinė moteris, pirmapradė motina ir globėja, mūsų sielose gali išmokyti instinktyviai jausti, kam lemta gyventi, o kam - mirti, kada pasitraukti ir kada pasilikti. Ji gali išmokyti mus spinduliuoti savo moteriškumą.
Laukinis vyras
Pažinusi save, moteris turi leisti pažinti save vyrui, pasidalinti savo giliąja išmintimi, jei nori užmegzti pilnaverčius santykius. Dažnai jaučiamės jais nusivylusios, atidavusios per daug jėgų ir nesuprastos. Visa tai todėl, kad renkamės vyrus, kurie nenori mokytis, nenori suprasti. Arba ieškome malonumų ir pasiduodame vos susidūrusios su santykiuose neišvengiama rimtimi ar mirtimi.
Kaip ir gyvenime, poros ryšyje viskas nuolat kinta. Naivu tikėtis, kad amžinai išsaugosime pirmąją aistrą ar virpulį sieloje. Ateina metas tam nurimti. Tada, jei kuris nors poroje nepasirengęs pažvelgti neišvengiamai sutiktai realybei į akis, leidžiasi bėgti. O reikia pasiryžti ištverti. Nes pasibaigus vienam santykių etapui užgimsta naujas – gamtoje mirtį visada keičia gyvybė. Sugebėjimas rasti pastovumą nuolatiniame kitime – raktas į darną su savo instinktyviąja prigimtimi.
Tai tik maža dalis to, ko mane išmokė Dr.C. P.Estes - kelis mėnesius kartu ieškojom mano laukinės moters. Jaučiatės išsunktos ir sudirgusios, iškankintos ir atbukusios? Atsiverskit „Bėgančias su vilkais“. Gali būti, kad rasite vaistą, kurio šaukiasi jūsų sieloje įkalinta raganaitė…
