Savaitės pradžioje Seime buvo uždegta žalia šviesa trejus metus užlaikytam Kęstučio Daukšio siūlymui dalį tabako akcizo skirti socialinei reklamai.
Tiesa, numatyta skirti ne 5 proc. akcizo pajamų už apdorotą tabaką, o 2 proc.
„Buvau didelis rūkalius, bet jau septynerius metus neberūkau. Bet jeigu ir rūkyčiau, vis tiek šis pasiūlymas būtų pateiktas, kadangi rūkymas yra žalingas įprotis, ir vienas būdų pirmiausiai juo „nesusirgti“ - neigiama reklama, - įsitikinęs Tabako kontrolės įstatymo pataisų iniciatorius K.Daukšys (nuotr.). – Jauniems žmonėms draudimas yra dar didesnis masalas. Pats atsimenu iš jaunystės: kuo labiau draudė, tuo labiau norėdavau.
Manau, dalį pajamų iš akcizo, kurį susirenkame į valstybės biudžetą, reikėtų skirti rūkymo antireklamai. Ir tokiu būdu duotume žmonėms galimybę šia liga – rūkymu - neapsirgti arba laiku iššokti, kol dar nesi toks rūkalius, koks aš buvau, kai surūkydavau po tris pakelius per dieną.
Praėjusios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas šiam pasiūlymui pritarė, bet Vyriausybė nebuvo pritarusi ir neįtraukė į sesijos programą. Šiemet Seimas pritarė svarstymui, galbūt būtų pritaręs ir priėmimui, bet socialdemokratai susilaikė – neužteko balsų, ar šešių, ar kiek, kad būtų priimtas įstatymas“.
Nuo aštuoniolikos metų rūkęs K.Daukšys prisipažįsta, ko tik neišbandęs, norėdamas atsikratyti žalingo įpročio. „Didžiausias tuo metu stebuklas buvo specialūs pleistrai, bet jie man nė velnio nepadėjo. Buvau metęs rūkyti gal kokius penkis kartus, bet visą laiką grįždavau. O kai paskutinįjį kartą mečiau, tai pirmiausiai padariau savo galvoje. Negali per jėgą mesti rūkyti“, - patirtimi dalijasi Seimo narys. Elektroninė cigaretė – ne išeitis
Elektronines cigaretes, kaip priemonę mesti rūkyti, yra išbandęs žinomas aktorius Kostas Smoriginas (nuotr.). „Šias cigaretes, kurias buvau parsivežęs iš Airijos, naudojau gal savaitę – bjauru pasidarė ir numečiau į šoną. Elektroninė cigaretė – tai dar didesnė priklausomybė, nes ji visą laiką būna burnoje. Patogu „užsirūkyti“ bet kokioje aplinkoje, nes ji nedega. Aš jas naudojau tam, kad nerūkyčiau spektaklyje tikrų cigarečių. Bet organizmas vis tiek gauna tokią dozę nikotino!
Tiesiog į rankas nesinorėdavo imti elektroninės cigaretės, nes, kaip jaunystėje sakydavo, - tarsi mylėtis pro stiklą. Buvo tiesiog nemalonu ir aš supratau, kad kažkas ne taip su šia produkcija. Jeigu medikas man dabar rekomenduotų, aš nusišypsočiau, nes elektroninės cigaretės – ne išeitis“, - įsitikinęs aktorius. Nežino, ar yra priklausomų
Vilniaus priklausomybės ligų centro specialistai negali atsakyti, ar pas juos yra buvę pacientų, kurie turėjo priklausomybę elektroninėms cigaretėms.
„Nesu informuota apie tai, kad kas nors būtų kreipęsis dėl priklausomybės elektroninėms cigaretėms.
Bet kita vertus, jei kas ir kreipėsi, tai gali būti, kad jie patenka po F17 (psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant tabaką) kodu. Atskiro kodo elektroninėms cigaretėms nėra“, - paaiškina Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja gydymo reikalams Aušra Širvinskienė. Per internetą ir nelegalią prekybą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp jaunų žmonių eksperimentavimas su elektroninėmis cigaretėmis 2008-2012 metais padvigubėjo.
„Elektroninės cigaretės - pavojingos jauniems žmonėms, nėščiosioms ir suaugusiems, nevartojantiems nikotino, - sako Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje atstovė Ingrida Zurlytė. – Esant geram reglamentavimui, jos galimai būtų mažiau toksiškos nei cigaretės, bet tik tuo atveju, jei tinkamai reglamentuotos ir jeigu suaugusieji jas vartoja kaip visišką cigarečių pakaitalą. Tačiau duomenų, galutinai patvirtinančių, kad elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti, kol kas nėra. Elektroninės cigaretės gali būti su nikotinu ir be jo. Vartojant sistemas su nikotinu yra ir perdozavimo grėsmė. Išlieka pavojus nerūkantiems ir jauniems žmonėms įgyti priklausomybę nuo nikotino ir pereiti prie tradicinių cigarečių vartojimo.“
Neseniai Seime vyko tarptautinė konferencija, kurioje buvo diskutuojama ir elektroninių cigarečių klausimu.
„Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko tyrimą dėl reglamentavimo pasaulio šalyse. Paaiškėjo, kad elektroninių cigarečių su nikotinu vartojimas draudžiamas trylikoje iš penkiasdešimt devynių šalių, kuriose jos yra reglamentuojamos. Tačiau dauguma iš šių šalių praneša, kad elektroninės cigaretės vis tiek yra prieinamos per nelegalią prekybą ar internetinę prekybą. Tyrimas parodė, kad visapusiškas draudimas reklamuoti, skatinti vartojimą ir rėmimą uždraustas trisdešimt devyniose šalyse, kuriose gyvena apie trečdalis pasaulio gyventojų.
Lietuvoje Seimo narių iniciatyva taip pat yra užregistruotas tabako kontrolės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama reglamentuoti elektroninių cigarečių patekimą į rinką, ženklinimo reikalavimus, draudimas parduoti asmenims iki 18 metų amžiaus ir kiti pasiūlymai.
Nors elektroninių cigarečių vartojimas sparčiai plečiasi, tai - palyginti naujas reiškinys, todėl ir poveikis, pavyzdžiui, ar tikrai padeda mesti rūkyti, nėra ištirtas iki galo. Tačiau tyrimų sparčiai didėja ir artimiausiu metu gali atsirasti naujų įrodymų“ – neabejoja I.Zurlytė. Komentaras
Med. dr., doc. gydytojas pulmonologas Remigijus Valdemaras Nargėla:
- Nė vienam pacientui nesu rekomendavęs mesti rūkyti su elektronine cigarete. Apie elektronines cigaretes iš viso nereikėtų net užsiminti, ypač jaunimui. Kaip ten bebūtų, nikotino arba kancerogeninių medžiagų jose yra.
Dar neturime didesnių studijų ar žinių apie elektroninių cigarečių naudojimo pasekmes.
O jaunimas labai greitai gali priprasti, tiesiog iš „mandrumo“ pradėdamas rūkyti.
Kitu pavadinimu, daugiau ar mažiau daugumoje jų nikotino būna ir, kaip minėjau, nėra atlikta išsamių mokslinių studijų, kad jos tikrai būtų nekenksmingos.
Man teko šeimyniniame pokalbyje su anūku apie tai pasikalbėti. Nors jis nėra bandęs, teko nugirsti, kad paaugliai elektronines cigaretes naudoja. Ilgainiui gali atsirasti pripratimas.
Įdomu
Pirmosios elektroninės cigaretės buvo užpatentuotos vos prieš dešimtmetį – 2003 metais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybe nuo nikotino sergantys asmenys, traukdami elektroninę cigaretę, gauna šios medžiagos, tačiau nelieka nei kvapo, nei pelenų, dantys ir pirštai nepagelsta. Tai daro šią priemonę ypač patrauklią. Be to, draudimas rūkyti uždarose patalpose šias cigaretes dar labiau išpopuliarino, nes jas galima rūkyti ir vietose, kuriose rūkymas apskritai draudžiamas. Elektroninių cigarečių vartojimas uždarose viešose vietose draudžiamas 30 pasaulio šalių. Prieš patenkant produktui į rinką atitinkama kontrolė vykdoma devyniolikoje šalių; licencijų reikalaujama devyniose šalyse, o tam tikras politines nuostatas dėl vaikų elektroninių cigarečių vartojimo turi 29 šalys. Paprastai nustatomas įsigijimo amžiaus ribos – aštuoniolika– dvidešimt vieneri metai. Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, nes šios cigaretės yra pripildomos specialaus skysčio – dažniausiai mišinio iš propilenglikolio, aromatinių medžiagų ir nikotino. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas – vienose nikotino nėra išvis, o kitose nikotino kiekis siekia net 48 mg. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks.
