Šis laikrodis 60 metų rodė, kaip pasaulis yra priartėjęs prie branduolinės katastrofos. Mokslininkai tvirtina, kad šiandien rodyklės vėl pajudėjo į priekį, perspėdamos, kad mums iškilo pati baisiausia grėsmė per paskutiniuosius 20 metų, rašo britų dienraštis „The Independent“ (http://news.independent.co.uk).
Jau 5 metus naujienų antraštės visame pasaulyje šaukia apie didėjantį pavojų Artimuosiuose Rytuose, tarptautinį terorizmą Vakarų pasaulio sostinėse ir apie didėjantį šalių, siekiančių užsitikrinti maksimalų nacionalinį saugumą, skaičių.
Klimato pokyčiai ir nepatikima naftos rinkos situacija verčia šalis plėtoti atominę energiją, o tai didina pavojų politiškai nestabiliuose pasaulio regionuose.
Dabar „Paskutiniojo teismo laikrodis“ („Doomsday Clock“), kurį atominės eros pradžioje, 1947 m. sumanė Čikagoje leidžiamo branduolinės fizikos mokslininkų biuletenio darbuotojai, patvirtina tai, ką intuityviai jautė visi mąstantys piliečiai – pasaulis dabar labiausiai priartėjo prie branduolinio Armagedono nuo pačių pavojingiausių šaltojo karo laikų akimirkų.
Vakar 14 val. 30 min. vienu metu Londone ir Vašingtone šio simbolinio laikrodžio rodyklės bus pasuktos į priekį. Nuo 2002 metų jos rodė be 7 minučių vidurnaktį. Prieš 5 metus šis laikrodis pajudėjo į priekį dėl iširusių tarptautinių sutarčių ginkluotės kontrolės srityje ir terorizmo grėsmės, kuri kulminaciją pasiekė 2001 m. rugsėjo 11 d.
2007-ųjų pradžioje padėtis šiuo požiūriu tapo dar niūresnė, ir tai dar ne viskas, rašo „The Independent“. Dėl visuotinio atšilimo branduolinė grėsmė įgijo dar vieną neišmatuojamą dimensiją. Tai paskatino biuletenio leidėjus paskelbti perspėjimą apie tai, kad pasaulis įžengė į „Antrąją branduolinę epochą“.
Egzistuojanti grėsmė visiškai akivaizdi: sunku apsispręsti, nuo ko reikėtų pradėti. Galbūt nuo Irano siekio sukurti branduolinį ginklą arba blogai slepiamo Izraelio – nepaskelbtos, bet numanomos branduolinės valstybės – grasinimo smogti prevencinį smūgį, kad sunaikintų tai, ką Izraelis laiko su Holokaustu lyginamu pavojumi savo egzistavimui.
Ar galbūt nuo branduolinių Šiaurės Korėjos, priklausančios George‘o Busho įvardytai „blogio ašiai“, bandymų, kurie gali priversti kaimynines Japoniją ir Pietų Korėją ieškoti išsigelbėjimo kuriant nuosavą branduolinį ginklą. Arba atominių nestabilaus Pakistano, kuriame islamo ekstremistai buvo surengę kelis pasikėsinimus į prezidentą Pervezą Mušarafą, arsenalų.
Ir galiausiai, ko gero, pati baisiausia grėsmė: 2001 m. rugsėjo 11 d. išbandžiusi savo jėgas rengiant didelio masto teroro aktą, „Al Qaeda“ arba kita panašaus pobūdžio organizacija gali užvaldyti jau parengtą naudoti branduolinį ginklą arba pati jį pasigaminti ir vėliau panaudoti.
O kodėl gi ne? Abejonės dėl Rusijos sugebėjimo užtikrinti branduolinių medžiagų, daugelis kurių išliko nuo sovietinių laikų, apsaugą itin stiprios. Labai abejojama ir dėl to, kad branduolinių ginklų srityje dirbantiems rusų mokslininkams nebus leista pardavinėti savo kvalifikaciją tiems, kas geriau sumokės. Jei teroristinė organizacija susprogdins bent vieną „nešvarią bombą“ (o JAV tvirtina vieną kartą jau užkirtusi kelią tokiam bandymui), tai nebeliks tabu, kuris veikė nuo 1945 metų ir neleido valstybių vyriausybėms naudoti branduolinių ginklų nepriklausomai nuo to, kaip jos būtų įpykusios.
Naujojoje branduolinėje epochoje atgrasymo nuo „abipusio sunaikinimo“ doktrina, dėl kurios šaltasis karas taip ir liko šaltas, jau nebeveiks.
JAV ir Rusija turi 2 tūkstančius atakai paruoštų branduolinių galvučių. Tačiau kai kalbama apie kovą su kokia nors pusiau organizuota teroristų grupuote, šis arsenalas ne ką efektyvesnis už Izraelio atominių bombų naudojimą kovojant su palestiniečiais ekstremistais. Net ir tokiu atveju riba būtų peržengta, ir regioninis ar net pasaulinis branduolinis karas taptų įmanomu dalyku.
1947 metais „Paskutiniojo teismo laikrodžio“ rodyklės pirmą kartą buvo nustatytos ties 23 val. ir 53 min. padalomis. Tą patį laiką jis rodė nuo 2002-ųjų.
Biuletenio duomenimis, planeta arčiausiai Armagedono buvo atsidūrusi 1953 metais – tada šis laikrodis rodė be dviejų minučių vidurnaktį, nes JAV ir Sovietų Sąjunga 9 mėnesių skirtumu įvykdė vandenilinės bombos bandymus.
Po to laikrodis fiksavo šaltojo karo įtampos potvynius ir atoslūgius, o taip pat D. Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Indijos ir Pakistano įstojimą į branduolinių valstybių klubą.
Labiausiai „saugų“ laiką – 17 minučių iki pasaulio pabaigos – laikrodžio rodyklės rodė 1991 m., kai JAV ir netrukus subyrėjusi Sovietų Sąjunga pasirašė susitarimą dėl strateginės branduolinės ginkluotės sumažinimo. Tais pačiais metais Persijos įlankoje prasidėjęs karas, išstūmęs S. Husseiną iš Kuveito, atrodė, pažymėjo įžengimą į naują epochą, kurioje didžiosios valstybės gali bendradarbiauti po Jungtinių Tautų vėliava.
2003 m. įsiveržimas į Iraką sugriovė tokias iliuzijas. Kažkada buvo 5 branduolinėmis pripažintos valstybės. Dabar jų 9.
Biuletenio leidėjų tvirtinimu, riziką didina visuotinis atšilimas. Taiki branduolinė energija, neišskirianti šiltnamio dujų, vėl atėjo į madą, ir dabar bus pastatyta šimtai atominių reaktorių. Tačiau prisotintas uranas, kurį jie naudoja, ir plutonis kartu yra žaliava branduoliniam ginklui gaminti.
Šioje Antrojoje branduolinėje epochoje tokių mirtinai pavojingų objektų pasaulyje bus daugiau. Tad neverta stebėtis, kad „Paskutiniojo teismo laikrodžio“ rodyklė dar labiau pasislinks prie vidurnakčio. Vienintelis klausimas – kaip arti, rašo „The Independent“.
