Brangstant degalams kurti ekonomiškus ir ekologiškus automobilius gamintojams tapo jau įvaizdžio formavimo priemonė, o būtinybė. Didžiulius visureigius, pikapus ir vienatūrius pamažu bet užtikrintai reikia mažesni ir mažesni automobiliai, tokie kaip „Volkswagen Up“, „Toyota iQ“ ar „Tata Nano“. Mažiausias iš visų serijinės gamybos modelių šiuo metu yra „Smart ForTwo“, kurio ilgis siekia vos 269,5 cm, o plotis – 155,9 cm.
Visgi žvelgiant į automobilizmo istoriją paties mažiausio visų laikų serijinės gamybos modelio tektų ieškoti septintojo dešimtmečio pradžioje, kuomet rinkoje pasirodė „Peel P50“. Automobiliukas buvo vos 137 cm ilgio, 104,1 cm pločio ir svėrė tik 59 kg. Visai neseniai buvo pradėta ribotos serijos P50 ir didesnio jo brolio „Peel Trident“ gamyba, taigi visiems šio mažylio gerbėjams atsirado galimybė įsigyti modernią jo kopiją. Modeliai bus surenkami ribota serija ir varomi benzininių arba elektros variklių.
Pirmuosius „Peel P50“ automobilius „Peel Engineering Company“ gamino Meno saloje nuo 1962 iki 1965 metų. Mikroautomobilis turėjo tris ratus, vienas duris, vieną žibintą ir vieną langų valytuvą. Varomas 49 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklio automobiliukas galėjo išvystyti maksimalų 61 km/h greitį, tačiau mechaninė jo trijų laipsnių transmisija neturėjo atbulinės pavaros. Konstrukcijos autorius buvo kompanijos savininkas Cyrilas Cannelis, daugiausiai patirties turėjo stiklo pluošto valčių ir motociklų rėmo panelių gamyboje. „Peel 50“ viduje sutalpinti galėjo vieną suaugusį keleivį ir jo pirkinių krepšį. Automobiliukas tais laikais kainavo 199 svarus, o pagaminta buvo tik 50 egzempliorių.
Tikrojo „Peel Engineering Company“ nuo žemės paviršiaus išnyko 1974 m., tačiau 2010 m. Gary Hillmanas ir Faizalas Khanas įkūrė naują kompaniją tuo pačiu pavadinimu Didžiojoje Britanijoje ir pradėjo ribota serija gaminti P50 kopijas. Siūlomi benzininių ir elektros motorų varomi modeliai. Pirmųjų galios šaltinis yra su belaipsne CVT pavarų dėže suporuotas keturių taktų 49 kubinių centimetrų keturtaktis variklis, kurio maksimali išvystoma galia siekia 2,5 kW, o sukimo momentas – 4,2 Nm. Vidutinės automobilio degalų sąnaudos siekia 2 l/100 km. Elektrinio modelio motoras yra su tokia pat pavarų dėžė sujungtas nuolatinės srovės variklis be šepetėlių, išvystantis maksimalią 2,5 kW galią ir 14,4 Nm sukimo momentą. Energiją elektros varikliui tiekia išimama akumuliatorių baterija, kurios užtenka nuvažiuoti 30 kilometrų atstumą. Maksimalus abiejų modelių greitis apribotas iki 65 km/h.
Tiesa, P50 nėra vienintelis kibiro dydžio automobilis, kurį naujam gyvenimui prikėlė reanimuota „Peel Engineering“ kompanija. Ribota serija taip pat bus surenkami ir burbulo pavidalo gaubtą turinčio „Trident“ kopija, kurios originalas buvo gaminamas nuo 1965 iki 1966 metų ir parduodamas už 190 svarų. Kaip ir P50, originalus „Trident“ buvo triratis mikroautomobilis, varomas to paties 49 kubinių centimetrų motoro ir išvystęs tokį patį 62 km/h maksimalų greitį. Visgi 182,9 cm ilgio ir 106,7 centimetrų pločio „Trident“ buvo suprojektuotas su dviem sėdynėm ir netgi turėjo atskiriamą krovinių krepšelį.
Atnaujintas „Trident“ modelis komplektuojamas su tais pačiais benzininiu ir elektriniu motorais kaip ir P50 ir nepaisant to, kad vidaus degimo variklio varomas dvivietis modelis už analogšką P50 yra maždaug 36 kg sunkesnis (99 kg lyginant su 54 kg sveriančiu P50), „Peel Engineering“ nurodomi dinaminės charakteristikos ir degalų sąnaudų rodikliai abiems modeliams yra vienodi. Gali būti, kad tokį rezultatą lėmė aerodinamiką pagerinantis burbulo pavidalo kupolas.
Kompanijos atstovai tvirtina, kad kaip ir originalūs P50 bei „Trident“ jų kopijos bus visiškai legalūs automobiliai D. Britanijos ir Europos Sąjungos keliuose, kur jie patenka į triračių motorolerių klasifikaciją, taip pat ir JAV, kur jie įvardinami kaip motorinės transporto priemonės. Kompanija ruošiasi gaminti keliams skirtas versija kitų šalių rinkoms. Mažųjų automobilių kainos prasideda ties 8000 svarų (maždaug 33 tūkst. litų), o užsisakyti juos galima oficialiame kompanijos tinklalapyje.
