Pagaliau sulaukėme tikro pavasarinio lietaus. Atsikvėpė visi tie, kas savo soduose ar ūkiuose augina visokiausias gėrybes, o visa žaluma pasidarė sodri. Tiesa, pavasariniai lietūs kartai sukelia ir nemalonumų, pvz., eismo dalyviams.
Štai Balsas.lt skaitytoja Agnė Ž. po lietaus sostinėje mums rašė pasipiktinimo kupiną laišką – pravažiuodamas balą ją aptaškė automobilis. Ištepti drabužiai, pradėjo streikuoti tuo metu rankoje laikytas mobilus telefonas. Agnė teigia, kad dėl viso šios istorijos teko visai normaliai papurtyti savo piniginę. Todėl ji nori sužinoti, ar galima iš ją aptaškiusio automobilio vairuotojo išsireikalauti nuostolių atlyginimo.
KET vairuotojų neįpareigoja saugotis balų
Mūsų šalyje galiojančios Kelių eismo taisyklės niekaip nereglamentuoja vairuotojų ir pėsčiųjų pareigų pliaupiant, t.y. apie praeivių aptaškymo pavojų ir baudas dėl to jose nieko neparašyta. Taip yra ir daugumoje kitų Europos šalių. Tiesa, tvarka, pagarba ir mandagumu garsėjančioje Japonijoje, kur net taksi vairuotojai dėvi baltas pirštines, po lietaus vairuotojai turi būti itin atidūs. Nepristabdę prieš balą ir aptaškę pėsčiojo drabužius jie gali būti nubausti apie 155 litus siekiančia bauda. Tačiau tai greičiau yra pasaulinė išimtis nei bendra taisyklė.
Vienintelis galimas variantas ieškoti teisybės atsiranda tuomet, kai yra akivaizdi materialinė žala. Tuomet galima bandyti išieškoti žalą iš įvykio kaltininko. O nuostoliai gali būti visai nemaži.
„Aš keliavau į darbą, buvau apsirengusi oficialiu „Next“ kompanijos trikotažiniu kostiumėliu. Purvinu vandeniu buvo aptaškytos abi jo dalys. Kadangi jo audinys nėra skalbiamas, prireiks cheminio valymo. Čia dar smulkmena. Aš tik ką buvau baigusi pokalbį, nuleistoje rankoje dar laikiau telefoną. Taigi, ir mano „iPhone“ gavo visai padorų vandens dušą. Nors jis beveik naujas, telefono pardavėjai atsisakė jį nemokamai remontuoti, nes tai nėra garantinis atvejis. Todėl aš patyriau tikrai nemažų materialinių nuostolių ir tikrai norėčiau, kad visos šios istorijos kaltininkas juos kompensuotų,“ – guodėsi aptaškytoji Agnė Ž.
Teisininkai: tai labai slidus reikalas
Kaip teigia mus konsultavęs teisininkas Mindaugas Svetaka, dažniausias scenarijus bandant tokiais atvejais išsireikalauti kompensaciją yra tradicinis – užsirašę automobilio numerį prievartinio dušo aukos keliauja į artimiausią policijos poskyrį ir rašo pareiškimą. Paprastai toks įvykis traktuojamas kaip žala žmogaus turtui, nes suteptus rūbus reikia nešti į valyklą.
„Tokioje situacijoje norint galima užsukti visą teisinės sistemos mechanizmą. Parašius pareiškimą, atliekamas tyrimas. Ieškome liudininkų, kurie galėtų patvirtinti, jog žmogų aptaškė nurodytas automobilis. Pripažinsiu, teko girdėti ne apie vieną faktą, kai policijos pareigūnų surasti vairuotojai „susitaikė" su aptaškytais praeiviais, t.y. jie sutiko geranoriškai atlyginti padarytą žalą. Tačiau tai realiai įmanoma tik tuomet, kai abi pusės pačios randą kompromisą“ – sako M. Svetaka.
Mus konsultavęs teisininkas pastebi, kad daug klausimų kiltų, jei susitarimo pasiekti nepavyktų, o kompensaciją už nuostolius būtų bandoma prisiteisti.
„Tai labai slidus reikalas. Materialinio nuostolio fakto čia nepaneigsi. Tačiau atsakyti kas kaltas būtų nepaprastai sudėtinga. Įsivaizduokime, kad prasideda teismas. Jei kaip advokatas atstovaučiau vairuotojui, pasidomėčiau, kodėl toje vietoje buvo bala. Juk yra vandens nuotėkų sistemos, kelius prižiūrinčios institucijos. Teoriškai kelyje didelių ir pavojų esantiems ant šaligatvio žmonėms sukeliančių balų būti neturėtų. Juk jei vairuotojas desperatiškai bandytų apsukti kiekvieną balą, kiltų didelis pavojus eismui, pagal KET nuostatas jis negali vairuoti pavojingai. Tad vairuotojo vietoje aš atsakomybę permesčiau kelio prižiūrėtojui, t.y Agnės atveju - miesto savivaldybei. Štai kokie posūkiai galimi, teisme aptaškytiems žmonėms išsireikalauti kompensaciją už patirtus nuostolius nebūtų taip paprasta,“ – teigė teisininkas M. Svetaka.
