Almantas Karčiauskas

Kadaise sakėme, kad automobilis yra ne prabanga, o susisiekimo priemonė. Dabar galima dar papildyti, kad kiekvienas automobilis turi būti saugus. Aukšti reikalavimai automobilių saugumui jau tapo nediskutuotina norma. Tačiau ar visiems pirkėjams šis saugumas prieinamas?

Išgirdus kalbas apie sukčiavimą visų pirma kyla asociacijos apie telefoninius sukčius, kiti dar prisimena antpirščių „žonglierius“ turguose. Automobilininkų bendruomenei tai atrodo tolima ir svetima. Tačiau yra sritis, kur sukčių vertėtų pasisaugoti ir automobilininkams - remontas.

Kelionės po Europą nuosavu automobiliu gal ir nėra pačios pigiausios (lyginant su pigiais skrydžiais ar pan.), tačiau susiruošus atostogauti su visa šeima yra itin patogios. Šeimos atostogos su automobiliu – tai nepriklausomybė.

Kaip teigia saugaus eismo ekspertai, „kelių ereliais“ gali būti labai įvairūs žmonės. Sunku juos būtų išskirti ir pagal mėgstamus automobilius. Praėjo tie laikai, kai ši vairuotojų grupė buvo tapatinama vien su senais, bet galingais „BMW“ automobiliais.

Jei klausyti prekeivių – visi parduodami automobiliai yra beveik idealūs. Neretai jie taip ir atrodo. Tačiau realybė retai būna tokia pati, kaip visos pasakos.

Jei automobilyje per dieną praleidžiate tik kokią valandą ar dvi, tuomet didesnių problemų pajausti neturėtumėte. Tačiau jei priklausote tai kategorijai žmonių kurie „gyvena automobilyje“, savo sveikatai turėtumėte skirti daugiau dėmesio.

Mūsų miestų gatvėse vis daugiau zuja mažų ir vikrių dviračių transporto priemonių – motorolerių. Lietuvoje jie jau išsikovojo savo vietą tam tikrose transporto nišose – didžiuosiuose miestuose nemažai žmonių jais važinėja į darbą, jie naudojami lokaliems pervežimams (išvežiojamas maistas, juos naudoja kurjerių tarnybos), nestinga jų ir provincijoje, kur prie motorolerio vairo galima pamatyti ir senolį, ir į mokyklą skriejantį paauglį.

Sakoma, kad perkant naudotą automobilį (o tokių Lietuvoje – dauguma), daug kas primena loteriją. Pasiseks ar nepasiseks, tarnaus šis pirkinys jums ar taps tik pinigus ryjančia geležies krūva. Į

Kas bendro, tarp Europos kartingų trasas šturmuojančio Roko Baciuškos ir jau garbaus amžiaus vyro vis dar plušančio garažėlyje prie Smalininkų kartodromo? Panašu, jei ne jau į aštuntą dešimtį įžengęs Romualdas Ščiuckas, jaunasis Baciuška vargu ar būtų užsikrėtęs automobilių sporto virusu.

Posakį „netepsi – nevažiuosi“ žmonija pradėjo vartoti daug anksčiau nei Karlas Bencas užvedė savo pirmąjį benzininį triratuką. Na, o dabar tepalo svarbą automobilių varikliams žino net ir pats didžiausias „spaudikas“. Tuo naudojasi ir pačių įvairiausių tepimo sistemos priedų gamintojai.

Lenktynininkas ir automobilių sporto pedagogas Valdas Jonušis žinomas, bene, visiems, kas bent šiek tiek domėjosi automobiliais ar lenktynėmis. Šis lenktynių trasų specialistas yra išugdęs ne vieną jauną lenktynininką, bet šį kartą su jumis jis dalinsis savo pastebėjimais apie kasdienį vairavimą ir eismo kultūrą.

Specialistai teigia, kad nuovargis pavojingas ir dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Ekspertai teigia, kad pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, o jo matymo laukas labai susiaurėja.

Vargu ar rastume Lietuvos vairuotoją, kuris neburnotų ant didelių kuro kainų. Uždirbant kad ir vidutinę lietuvišką algą važinėjimas automobiliu suėda nemenką šeimos biudžeto dalį. Juo labiau kad lietuviai, nors ir dejuoja, vis viena renkasi didesnius automobilius.

Po liūčių ir vėtrų į Lietuvą atėjo karščių banga. Žinoma, tuo galima tik džiaugtis – šiluma kaulų nelaužo, juo labiau, kad mūsų vasara prabėga tiesiog akimirksniu. Tačiau bet kuriuo atveju tai jau šioks toks išbandymas visiems žmonėms. Tarp jų ir visai automobilininkų bendruomenei.

Jau nuo šių metų liepos mėnesio privalomosios techninės apžiūros galiojimą pareigūnai galės anuliuoti tiesiog kelyje. Patikrinus automobilį ir nustačius kad jo techninė būklė kelia grėsmę eismo saugumui, policininkai galės tiesiog panaikinti TA dokumentų galiojimą.

Visagalė statistika teigia, kad moterys yra drausmingesnės vairuotojos, be to jos daug rečiau minimos avarijų suvestinėse. Dar mažiau moterys figūruoja eismo nelaimių statistikoje. Nejau mitai apie moterų vairavimą jau tampa istorija?

Vairuotojai – toli gražu ne jūreiviai. Tie ir šiais laikais vengia iš uosto išplaukti penktadienį, tryliktą dieną. Tačiau ir tarp vairuotojų galima pastebėti gana įdomų dėsningumą – labai dažnai net ir pasišaipantys iš prietaringųjų patys tampa prietaringi, kai tik įsitaiso prie automobilio vairo.

Tik ką pradėjusio vairuoti žmogaus baimė privažiavus sudėtingą sankryžą, kamštyje įstrigusio miestiečio pyktis ar avariją išgyvenusio žmogaus nenoras sėstis prie vairo turi daug ką bendro. Tai stresinė būsena.

Šiuo metu globalioje „Volkswagen“ gamoje yra visko, nuo pigiausių iki brangiausių modelių, nuo demokratiškų iki aristokratiškų markių. Tad kam koncernui reikia dar vienos automobilių markės?

Šiais laikais kondicionierius yra didžiosios dalies kasdienių automobilių įrangos dalis. Tačiau kaip jį prižiūrėti, kokios jo naudojimo pagrindinės taisyklės ir kokius pavojus jis kelia, žino tikrai ne visi.

Ne veltui sakoma, kad dailūs ratai – jau pusė automobilio vaizdo. Efektingi ratai automobilio išvaizdą gali pakeisti labai radikaliai. Tai itin svarbus akcentas stilizuojant automobilį. Tačiau improvizacijai čia yra palyginti nedaug erdvės – perlenkus lazdą vaizdelis bus, tačiau važiavimo savybės gali net pavojingai pasikeisti į blogą pusę.

Automobilių sistemų darbą kontroliuojantys galingi mikroprocesoriai ir šimtai metrų informaciją perduodančių kabelių dabar yra greičiau įprastas reiškinys, nei retos išimtys.

Net ir „šviežiai“ iškepti vairuotojai žino, kad automobilį reikia tinkamai paruošti žiemai. Tačiau ar būtina automobilį ruošti prasidedančiam šiltajam metų sezonui, gal užtenka tik pakeisti padangas?

Panašu, valdžios žmonės dėl automobilių mokesčio jau apsisprendė. Tai puikus būdas sukrapštyti pinigų būsimam pensijų kompensavimui. Na o kaip šis mokestis pakeis automobilininkų gyvenimą?

Pasak sinoptikų, šį savaitgalį vairuotojams ir ne tik gyvenimą paįvairinti gali pūgos. Taigi, automobilininkams į tai derėtų atsižvelgti planuojant savo keliones.

Kiekvienas automobilininkas žino, kad žiemą automobilio kuro sąnaudos būna šiek tiek didesnės nei šiltuoju metų laiku. Pasak specialistų, sunaudojamo kuro kiekis žiemą gali išaugti nuo 20-ies iki 50 proc.

Dyzeliniai degalai turi tokią neigiamą savybę – dar palyginti nežemoje temperatūroje pradeda kristalizuotis parafinai, kurie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius ir sutrikdytų variklio darbą.

Neužvedate automobilio? Tai reiškia, kad jūsų automobilis nelabai tvarkingas. O ką darytumėte, jei tektų važinėti ten, kur termometro stulpelis nukrenta iki įspūdingos – 40 ar net 50 laipsnių žemiau nulio – ribos.

Lygiai prieš 33-is metus, 1981 sausio 21-ą dieną, nuo gamyklos konvejerio nuriedėjo pirmas „DeLorean DMC-12“ automobilis. Nedidelė kompanija paliko ryškų pėdsaką automobilių istorijos metraščiuose.

Kaip žada sinoptikai, šią savaitę išsilaikys šalti orai. Spaudžiant šaltukui, dalis vairuotojų jau nebūna tikri, ar ryte pavyks be problemų užvesti automobilio variklį. Dažniausiai automobilio neužvedame dėl elektros energijos stygiaus, t. y. dėl nusilpusio akumuliatoriaus. Žinoma, galima būtų pasakyti, kad prasidėjus žiemai reikia įsigyti tinkamą elektros bateriją, tačiau ne visuomet suspėjame tai padaryti arba tiesiog taupome.

Šaltais žiemos rytais dažnas vairuotojas nežino kaip elgtis užvedus automobilį – važiuoti iškart, ar dar laukti, kol iki darbinės temperatūros įšils automobilio variklis? Nuomonių čia yra pačių įvairiausių. Ne visuomet diskutuodami šia tema sutaria ir specialistai, todėl vienokio ar kitokio atsakymo iškart nepateiksime. Viską prisiminsime iš pat pradžių. Mūsų vaikystės automobiliai šalti važiuoti nenorėdavo Prisiminkite savo vaikystę ar jaunystę.

Ankstesnėje šio ciklo dalyje pasakojau, kaip fotografuodamas draugo vestuves sutikau vyruką, kuris be didesnių užuolankų pasisiūlė man padėti įsidarbinant Danijoje. Tiesa, tai buvo užstalės pokalbis, pagardintas ne tik sočiais užkandžiais bet ir gausiai laistoma tekila, tad labai didelių vilčių šiam savaitgalio rankų sukirtimui neteikiau, nors pirmadienio, kuomet buvau nusprendęs paskambinti jau adekvačiam naujajam bičiuliui, laukiau itin nekantraudamas.

Nors baudos ir visos kitos sankcijos už šį KET pažeidimą įspūdingos, per šventes tokių „nusidėjėlių“ pasitaiko ne vienas ir ne du. O švenčių metu keliuose dirbantiems pareigūnams neretai tenka išgirsti net ir komiškų vairuotojų pasiteisinimų.

Ankstesnėje šio pasakojimo serijoje rašiau, kaip mano kelionės į Norvegiją partneris paliko mane „ant ledo“. Gerokai vėliau su šiuo vyruku susitikti teko, tuomet pabendravome visai mandagiai, jis net sugebėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežastis.

Mano išvažiavimas į Norvegiją užsitęsė kaip reikiant – balandžio vidurys, už lango žalia, o aš vis dar laukiu, kol susiruoš mano kompanionas. Prisipažinsiu, mane vis dažniau pradėjo kamuoti abejonės.

Ar nežavi jūsų prabangūs verslo klasės sedanai? Viduje – tyla, erdvė, kokybiškos medžiagos, o išlipus iš tokios mašinos kitaip sveikinasi ir visi daugiabučio kaimynai. Na ir kas, kad didžiulis svajonių automobilis jau toli gražu ne naujas.

Apie antros kartos „Dacia Sandero“ pasakojome jums dar praėjusią žiemą. Tuomet mums visai patiko tas paprastas automobilis. Na o dabar mums į rankas pakliuvo šiek tiek „mandresnė“ šio automobilio modifikacija „Sandero Stepway“.

Šį rytą kelininkai pranešė apie itin sudėtingas eismo sąlygas, slidūs keliai vėl tikrina vairuotojų sugebėjimus. „Žiemos egzaminus“ vairuotojai laiko kiekvienais metais. Ir kiekvienais metais iš naujo mokosi „prisijaukinti“ žiemą.

Bėgo pirmos kovo dienos, aš ruošiausi artėjančiam išvažiavimui. Velnias, pavasaris gana vėlyvas, sniego dar visur pilna. Aš spirgėjau norėdamas kuo greičiau pajudėti.

Kai dėl netolimos ateities planų atsirado konkretumo, gyvenimas nušvito visai kitokiomis spalvomis. Atsirado kažkoks aiškumas, buvo galima prognozuoti ateitį. Velnias, kaip greitai tokiose situacijose galima prarasti pasitikėjimą savimi.

Lietuva – senų automobilių kraštas, bet anksčiau akivaizdžių piktybinės nepriežiūros pėdsakų buvo galima pastebėti tik retame parduodamame automobilyje, „nujoti“ automobiliai pasitaikydavo rečiau. Dabar tai jau tampa tendencija.

Ankstesnėje šio pasakojimų ciklo dalyje supažindinau jus su visiškai netikėtai mano švininių nevilties debesų padangę praskaidrinusiu spindulėliu – tai buvo Laimis, seniausiai nematytas vyrukas, kuris darbavosi Norvegijoje. Ir ne kokiame silkių fabrikėlyje, o pats sau.

Jau tuoj prasidėsiantis žiemiško vairavimo sezonas atneš mums ne tik sniegą ir slidžius kelius, bet ir tonas ant kelių barstomos druskos. Automobiliams ši priemonė nuo ledo nėra pati sveikiausia – paprastai po žiemos dažname automobilyje galima pamatyti atsiradusi ne vieną naują rūdžių pažeistą vietą.

Kai pradėjau ieškoti darbo svetur sukurpiau anglišką savo CV versiją. Tiesa, kitaip nei lietuviškame gyvenimo aprašyme, skiltyje „Pageidaujamas darbas” įrašiau žodžius Any job. Ir pradėjau dairytis po svečių šalių darbo tinklapius.

Automobilis tėra elementari transporto priemonė, kuri perveža mūsų kūnus iš vienos vietos į kitą. Šis kasdienis buities įnagis yra įprastas visiems jį pažinusiems. Tačiau neretai žmonės perka vienokį ar kitokį automobilį pirmenybę atiduodami ne praktiškoms jo savybėms.

Lūžio tašką priėjau vieną žiemą. Žiema buvo kaip žiema. Galima sakyti, kad net visai nebloga. Tik tuomet turėjau nemažai išlaidų, gyvenimas sukosi nuo honoraro iki honoraro, o kažkokių likučių juodai dienai visai nelikdavo.

Neretai manoma, kad automobilio paruošimas žiemai baigiasi uždėjus žieminių padangų komplektą. Tai, žinoma, labai svarbu. Tačiau specialistai tikina, kad, prieš prasidedant šalčiams, derėtų apsilankyti remonto dirbtuvėse ir nuodugniai patikrinti automobilį.

Kai nuo medžių nukritę lapai storiau ar ploniau padengia kelius, vairavimas tampa gerokai pavojingesnis – ne kiekvienas vairuotojas tai žino, bet rudeniniais lapais nubarstytas kelias yra toks pats slidus, kaip padengtas sniegu.

Ankstesnėje šio mūsų pasakojimo ciklo dalyje šių eilučių autorius dalinosi savo pastebėjimais apie pirmą patirtį dirbant svečiose šalyse. Apie patirtį, kurios tikrai negalima lyginti su šių dienų emigrantų nuotykiais. Tai buvo visai kitos priežastys, tikrai ne ekonominės.