Almantas Karčiauskas

Turbūt nedaug yra automobiliams neabejingų žmonių, kurie kurie nežinotų žemės keliams skirtos „raketos“, pavadintos skambiu vardu „Lancia Delta Integrale“. Savu laiku tai buvo vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių automobilių. Beje, legenda šios mašinos vardą pavertė mašinos sėkmė ralio trasose - net šešis kartus iš eilės, nuo 1987 iki 1992 metų, „Integrale“ laimėjo pasaulio automobilių ralio čempionatą gamintojų įskaitoje.

Nors mūsų šalies automobilininkai dairosi ir į naujus automobilius, bet ilgalaikės tendencijos kardinaliai nesikeičia: dauguma vairuotojų gali įsigyti tik naudotą ir ne brangesnį nei 20 tūkst. litų kainuojantį automobilį. Lietuva vis dar yra ta Europos šalis, kur automobilių parkas yra labai senas.

Mūsų keliuose važinėja nemažai antros kartos „Renault Megane“ automobilių. Versijos su hečbeko tipo kėbulais dėl specifinių formų iškart krinta į akį, metai jų labai „padorūs“, o ir kaina tikrai verta dėmesio. Antrasis „Renault Megane“ visada domina tuos naudotų automobilių pirkėjus, kurie ieško gana „jauno“ naudoto automobilio už gerą kainą.

Išskirtiniai automobiliai, palikę ryškų pėdsaką automobilizmo istorijoje, nebūtinai riedėjo nuo didžiųjų gigantų konvejerių. Ar girdėjote apie tokią prancūzų markę „Matra“? „Matra“ ženklu pažymėti automobiliai šiandien yra paslaptis ne tik lietuviams. Įdomiausi „Matra“ metai buvo praėjusio amžiaus aštuntame ir septintame dešimtmečiuose, kai pro šios firmos vartus riedėjo įdomios konstrukcijos, greiti  ir gana pretenzingo stiliaus automobiliai.

Jei manote, kad iliustracijoje matote klasikinį „Porsche 911“ modelį, tuomet suklydote. Tai „RUF CTR Yellowbird“, greičiausias praėjusio amžiaus 80-ųjų metų superautomobilis. „Porsche 911“ šalia jo – tai tik dailus ir greitas žaisliukas turčiams, o „RUF CTR Yellowbird“ garsėjo fantastiškomis dinaminėmis savybėmis ir itin dideliais reikalavimas vairuotojo kompetencijai.

Dar prieš nepilną mėnesį atrodė, kad žiemos nebus. Tačiau šios savaitės pabaigoje spustelėjęs šaltukas priminė, kad gyvename tikrai ne Pietų Europoje. Kitą savaitę toliau išsilaikys šalti orai. Savaitės pradžioje naktimis spustelės speigas ir termometrai rodys 20-25 laipsnius šalčio, o kai kur dar ir daugiau. O tai jau rimtas išbandymas šiltos žiemos pusės išlepintiems automobilininkams. Spustelėjus tikros žiemos šaltukui ne visada pavyksta užvesti automobilio variklį.

1995-2003 metais gaminti ir gamykliniu indeksu „E39“ žymėti penktos serijos „BMW“ šiandien yra jau atrodo kaip reikiant senstelėję. Didmiestyje su tokia mašina jau nepasipuikuosi, pagal įvairiausių patikimumo reitingų duomenis „E39“ irgi nėra tobulybė, bet šis senelis dar turi savo kozirių – tai puikiai valdomas, vienas iš geriausių XXa. pabaigos automobilių.

2011 m. sausio-spalio mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruoti 12 629 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 82 proc. daugiau nei 2010 m. atitinkamu laikotarpiu (6 930 vnt.), tačiau 40 proc. mažiau nei per pirmuosius dešimt 2007 m. mėnesių. Žinoma, galima bandyti girtis, kad rinkoje pastebimas augimas, tačiau realiai Lietuva vis dar yra ta Europos šalis, kur automobilių parkas yra labai senas.

Laikai, kai Lietuvos vairuotojai prancūziškų automobilių bijojo tarsi velnias kryžiaus, praėjo jau seniai. Todėl visai nenuostabu, kad iš senesnių ir pigesnių naudotų automobilių pirkėjų dėmesio labai dažnai susilaukia šeimyninis „Peugeot 406“. Kiekvienam pagal poreikius: pirmuosius, 1995 metais pagamintus „Peugeot 406“, su benzininiais varikliais galima nusipirkti kad ir už 3000 litų, o už paskutinius aštuonių metų senumo egzempliorius su galingais ir taupiais dyzelinius tektų pakloti jau vos...

Prieš savaitę Lietuvoje nusirito lengvo susirūpinimo banga dėl tikimybės pradedančius vairuotojus apkrauti papildomų mokymų patirtimi. Tuomet net ir oficialūs pareigūnai iš Susisiekimo ministerijos užsiminė, kad tai būtų pernelyg didelė finansinė našta vairuotojams. Juk vairuotojo pažymėjimas XXI a. lietuviams yra tikrai ne prabanga, o kasdienis aktyvaus gyvenimo atributas.

Kaip manote, ar už niekingus kelis tūkstančius litų galima nusipirkti automobilį, kurį pastačius kokiame prestižiniame sostinės požeminiame garaže, tarp dviejų naujutėlaičių „Mercedes-Benz“, galima būtų išlipti neprarandant nė lašelio savivertės ir didžiuojantis savo automobilio išvaizda? Tikrai taip, tiesa, mokestis už estetiką gali būti nemažas, pvz.: kelis kartus grįžti iš užmiesčio sodybos visai ne oriai, o velkamam virve.

Šiandien ryte saulė tekėjo 08:05, o leisis penkios minutės po ketvirtos, taigi, dienos ilgumas tėra aštuonios valandos. Dienos iki Didžiųjų žiemos švenčių tik trumpės, tad dauguma iš mūsų į darbą ir jo važiuoja tamsoje. sai.

Šis automobilis gali pasirodyti pačiu geriausiu pirkiniu tiems, kurie statosi namus tolimuose priemiesčiuose, turi sodybą, važinėja į žvejybą ar medžioklę. Tai ne koks brangus ir brangiai aptarnaujamas visureigis, tačiau „Subaru Forester“ gali pasiūlyti ne prastesnį nei daugumos parketinių visureigių pravažumą ir lengvųjų automobilių valdymo charakterį.

Kitą savaitę jau prasidės lapkritis – visiems važiuotiems prasideda žiemiško vairavimo sezonas. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d., bus draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis. O nuo lapkričio 1-os dienos transporto priemones bus galima eksploatuoti ir su dygliuotomis padangomis. Tačiau pirmas ledas ar sniegas visus vairuojančius ir vėl užklups netikėtai.

Kažkada, kai tik „Škoda“ aktyviai pradėjo reikštis Lietuvos rinkoje, dažnai skambėdavo reklaminis šūkis „Ir į darbą, ir į sodą tu suspėsi tik su „Škoda““. Taigi, nuo pat „Škoda“ naujųjų laikų pradžios, kai šis čekų gamintojas tapo „Volkswagen“ koncerno dalimi, „Škoda“ akcentuoja praktiškumą.

Išraiškingas, smagiai važiuojantis, be egzotiškų techninių sprendimų – toks jis, prancūzų „Peugeot 307“. Jį renkasi nemaža dalis mūsų šalies automobilininkų, kuriems tiesioginis šio „prancūzo“ konkurentas „Volkswagen Golf“ yra pernelyg oficialus ir nuobodus. Ar vertas šis prancūzų „antigolfas“ už jį prašomų pinigų? Tie, kurie rinkdamiesi automobilį turguje tikisi nusiderėti vienur ar kitur radę rūdžių, čia turės nusivilti – puikiai cinkuotas „Peugeot 307“ kėbulas nėra linkęs rūdyti.

Visuose keliuose puikiai važiuoti galintis vokiškas pirmos kartos „Volkswagen Touareg“ dažnam lietuvaičiui atrodo kaip gana gundantis variantas dairantis reprezentatyvaus ir visiems gyvenimo atvejams skirto automobilio. Be automobilio savybių dar vilioja ir jo kaina – spręskite patys, automobilių pardavimų tinklalapiuose vakar pats pigiausias nedaužtas benzininis „Touareg“ kainavo 23 tūkst. litų. Tiesa, tai buvo „anglas“, tačiau nuo 30 tūkst.

Tarptautinių žodžių žodyne žodžio konfiskavimas (konfiskacija; lot. confiscatio, con + fiscus) reikšmė  apibrėžiama taip – neatlygintinis turto paėmimas valstybės nuosavybėn; baudžiamojo poveikio priemonė.

Pagaliau sulaukėme tikro pavasarinio lietaus. Atsikvėpė visi tie, kas savo soduose ar ūkiuose augina visokiausias gėrybes, o visa žaluma pasidarė sodri. Tiesa, pavasariniai lietūs kartai sukelia ir nemalonumų, pvz., eismo dalyviams. Štai Balsas.lt skaitytoja Agnė Ž. po lietaus sostinėje mums rašė pasipiktinimo kupiną laišką – pravažiuodamas balą ją aptaškė automobilis.  Ištepti drabužiai, pradėjo streikuoti tuo metu rankoje laikytas mobilus telefonas.

Penktadienį prasidėjo jau tradicinė tarptautinė automobilių paroda „ALT 2011“. Ji vyks gegužės 6–8 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Jau 12-ąjį kartą rengiama paroda yra viena populiariausių šalyje. Ją aplanko iki 40 000 žmonių. Pasak parodos organizatorių, pasibaigus krizei šalyje, autoverslo atstovai aktyviau dalyvauja šiame renginyje. Parodoje užsiregistravo 97 dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Prancūzijos.

Balsas.lt skaitytojas Linas mums atsiuntė kupiną emocijų laišką dėl eismo Vilniaus mieste. Vyriškis pats pripažino padaręs KET pažeidimą, bet pasak jo, ne pačią paskutinį vaidmenį čia suvaidino ir kitų vairuotojų elgesys. Užmeskite akį į Lino laišką. Vilniuje pasirodė pilkas „kablukas„ tamsintais stiklais, kuris stovi po tiltais ir kitose vietose bei fotografuoja viršijančius greitį automobilius.

Sunku šiandien įsivaizduoti gyvenimą be automobilio, tai toks kasdienis mechaninis padėjėjas, be kurio būtų sunku išsiversti. Užtenka automobiliui bent trumpam sugesti ir „griūna“ visos darbotvarkės. Tačiau kad ir kaip norėtųsi, dar niekas neišrado negendančių automobilių. Byra ne tik seni automobiliai Sakoma, kad norint išvengti galvos skausmo dėl automobilių remonto, derėtų pirkti naujas ar apynaujes mašinas.

Sakote, kad naujutėlaitis labai padorus „Mercedes“ kainuoja žvėriškus pinigus, vos ne pusę milijono litų? Na, tai suma, bet visiškai banali, palyginus su išties brangiausiais pasaulio automobiliais. Tikrų kolekcininkų ar pasaulio turtingiausių žmonių geidžiamų automobilių kainos prasideda visai nuo kitų skaičių.

Ar jūsų aplinkos žmonės buvo nukentėję nuo automobilių vagių? Kartais atrodo, kad kriminalinis pasaulis egzistuoja kažkur toli, nuo piktavalių gali nukentėti kažkas kitas, bet tik ne mes. Tačiau juk ne veltui draudikai lupa nemenkus pinigus už pilną automobilių draudimo komplektą. Piktavalių visuomet buvo ir bus. Gal vienur daugiau, kitur mažiau. Automobilių vagys gyvenimą apkartina ne vienam mūsų šalies vairuotojui. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

14 litrų darbo tūrio V16 tipo 1200 arklio galių motoras, 2 milijonų JAV dolerių kaina ir švelnus moteriškas vardas Natalia- tai Amerikos automobilių konstruktorių ambicingas projektas. Tik žinovų rate žinoma nedidelė amerikiečių kompanija „DiMora Motorcar“ užsibrėžė pagaminti prabangų automobilį, kuris, jų manymu, turėtų įsitvirtinti pačių brangiausių, prabangiausių ir greičiausių pasaulio automobilių segmente. Tiesa, ar jis bus įgyvendintas dar neaišku.

Buvo laikas, kai stovint Rygos oro uosto terasoje, sunku buvo pamatyti senesnį nei kelių metų automobilį. Na, jei akis užkliūdavo už kokios keliolikos metų „Audi“, privažiavus arčiau paaiškėdavo, kad tai artimuosius į oro uostą atvežusių lietuvių automobilis. Ryga buvo miestas, kur karaliauja nauji automobiliai. Kaip viskas atrodo dabar, kai Latvija stiprokai įklimpusi ekonominėse negandose, žvalgėmės pro Latvijoje bandomo „Opel Astra Sports Tourer“ langus.

Šiais metais įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinta atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esmė paprasta – dalis baudų didėja, tačiau atsiranda galimybė eismo dalyviams, pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą, mokėti perpus mažesnę baudą.

Žmogus yra gana nuodėmingas visagalio kūrinys, o didžiosios žiemos šventės vairuotojams siūlo daug pagundų. Viena basiausių yra svaigieji gėrimai, kurių vartojimas niekaip nesuderinamas su automobilio vairavimo procesu. Sėsti prie vairo girtam - akivaizdžiai nusikalstamas poelgis. Šaunu, kad Lietuvos keliuose girtų vairuotojų ir jų sukeltų nelaimių akivaizdžiai mažėja, matyt, savo darbą čia padarė ir įvairiausios socialinės reklamos.

Praėjusio amžiaus pradžioje didžiosios pasaulio dalies Kelių eismo taisyklės visai nedrausdavo vairuoti automobilių girtiems, neribojo maksimalaus greičio ir nereglamentuodavo žibintų naudojimo. Tiesiog toks tada buvo pasaulis, toks eismas, tokios tų laikų eismo taisyklės. Tačiau pasaulis keičiasi, keičiasi ir KET. Globalizacija automobilininkų pasaulyje savo ženklus parodė dar XX amžiaus pradžioje.  Tuomet tiesiog prireikė suvienodinti bent bendruosius reikalavimus.

Ši diena tapo rimtu išbandymu ne vienam vairuotojui. Panašu, ir artimiausiomis dienomis keliai iš vairuotojų reikalaus įgūdžių, susikaupimo ir atsargumo. Eismo sąlygos žada būti dar nepavydėtinos. Važiavimas esant pūgai ar stipriai sningant iš vairuotojų reikalauja parodyti visą kompetenciją. Sniegas reikalauja įgūdžių ir neatleidžia grubių klaidų. Tiesa, yra vienas pliusas: nors sningant ir pustant įvyksta gana daug eismo įvykių, dauguma atvejų viskas baigiasi tik lengvai apdaužyta geležimi.

Tai trečia pasakojimo apie elementarius, tačiau pagrindinius vairavimo kanonus dalis. Pirmoje dalyje žiedinių lenktynių specialistas Robertas Kupčikas dalijosi savo pastebėjimais, kaip reikėtų sėdėti vairuotojo krėsle, kaip susireguliuoti automobilio sėdynę. O prieš savaitę sportininkas pasakojo, kaip derėtų laikyti vairą. Šį kartą kalbėsime apie tai, ką vairuojant automobilį reikėtų daryti su savo kojomis.

Sinoptikai žada, kad lapkričiui neįprastai šilti orai mūsų greitai jau nelepins. Artėjanti žiema yra išbandymas ne tik mums, bet ir mūsų automobiliams. Geležis irgi bijo šalčio, tad, norint išvengti automobilio „išdavysčių“, jį reikia tinkamai paruošti žiemai. Tai senos tiesos, tačiau jas prisiminti verta prieš kiekvieną žiemą. Neretai manoma, kad automobilio paruošimas žiemai baigiasi uždėjus žieminių padangų komplektą.

Tai antra pasakojimo apie elementarius, tačiau pagrindinius vairavimo kanonus dalis. Pirmoje dalyje žiedinių lenktynių specialistas Robertas Kupčikas dalijosi savo pastebėjimais, kaip reikėtų sėdėti vairuotojo krėsle, kaip susireguliuoti automobilio sėdynę. Šį kartą sportininkas pasidalys patarimais, kaip derėtų laikyti vairą.

Pradedame trumpų straipsnių ciklą, kuriuose kartu su specialistais aptarsime pagrindinius vairavimo kanonus. Tai dalykai, kuriuos turėtų žinoti ir pradedantys vairuotojai, ir sėdintys prie vairo jau ne vieną dešimtį metų. Šį kartą žiedinių lenktynių specialistas Robertas Kupčikas patars, kaip derėtų taisyklingai sėdėti automobilyje. Pasak sportininko, vairuotojo nugara turi būti prispausta prie atlošo, visas kūno svoris turi tekti vairuotojo krėslui.

Lapkričio pradžia vairuotojus tikrai lepino. Šilti orai, jokių darganų, jokių plikledžių. Tačiau lieka nepilna savaitė iki dienos, nuo kurios visi gatvėmis riedantys automobiliai privalės važinėti „apauti“ žieminėmis padangomis. Vairuotojo kalendoriuje lapkričio pradžia yra ne tik Visų Šventųjų diena, bet ir laikas, nuo kurio keičiasi padangų naudojimo taisyklės.

Neretai teigiama, kad automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet ir šis tas daugiau. Sakoma, kad automobilis gali pasakyti apie savo šeimininką tiek pat, kiek ir jo nešiojamas kostiumas. Nesvarbu, ar tai įmonės vadovui siuvėjo siūta prabangi eilutė, ar pakaunės berniuko turguje pirktas sportinis kostiumas. Mūsų šalies automobilių parkas, švelniai pasakius, ne pats naujausias.

Dar prieš kelis metus tarptautiniais maršrutais krovinius vežiojantys vairuotojai buvo atskira kasta darbo rinkoje. Jų algos lygiavosi į nedidelių įmonių samdomų direktorių ar aukščiausios grandies vadybininkų atlyginimus. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai rinkoje viską sujaukė. Verslo etika: kaltos abi pusės Šiandien vėl spaudoje beveik kasdien galima rasti dešimtis skelbimų, siūlančių darbo vietas vilkikų vairuotojams.

Į Vakarų Europą susiruošę Lietuvos keliautojai priversti kirsti didžiulės kaimynės Lenkijos teritoriją. Dar prieš nepilną dešimtmetį Lenkijos keliai buvo dideliu išbandymu mūsų vairuotojams. Dar ir dabar juos keiksnoja kas tik netingi. Tačiau, panašu, visai be reikalo. Prasti Lenkijos keliai jau tampa istorija. Statistika: Lenkijos keliai vis dar pavojingi Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje teigiama, kad Lenkijos keliai yra vieni pavojingiausi Europoje.

Prezidento Algirdo Brazausko atminimą įamžinti ruošiasi jo jaunystės miestas Kaišiadorys. Gali būti, kad Algirdo Mykolo Brazausko vardu bus pavadintas šio miesto parkas. Kaišiadorių politikai jau užregistravo tarybos sprendimo projektą, dėl prezidento A. Brazausko vardo suteikimo suteikimo miesto parkui. Tai Balsas.lt patvirtino Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius. Kaišiadorių miesto parkas yra prie pat mokyklos, kurią baigė velionis šalies vadovas.

Mūsų miestų gatvėse vis daugiau zuja mažų ir vikrių dviračių transporto priemonių – motorolerių. Lietuvoje jie jau išsikovojo savo vietą tam tikrose transporto nišose – didžiuosiuose miestuose nemažai žmonių jais važinėja į darbą,...

Tikėjimas – didi jėga. Žmogus, bendruomenės ar ištisos tautos, gali daryti pačius tikriausius stebuklus, kai yra tikėjimas. Stebuklai: nuo prasiskyrusios jūros, apie ką rašo Biblija iki pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje, nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki 1990 metų kovo 11-osios. Pernelyg pompastiška? Galima ir arčiau tikrovės.