Sergejus Tkačius (53 m.), buvęs milicijos darbuotojas, Ukrainoje vadinamas Pologovo maniaku. Nuo 1980 iki 2005 metų visos Ukrainos teritorijoje jis vykdė kruvinus susidorojimus su jaunomis moterimis ir mergaitėmis. Jo "sąskaitoje" - daugiau nei 100 aukų. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja 40 nužudymų atvejų, dar 60 bylų tyrimą atlieka prokuratūra. Sergejus "medžiojo" savo aukas miškeliuose greta geležinkelio ar greitkelio. Tikras profesionalas - nusikaltimo vietoje nepalikdavo nieko, ant ko būtų galėję likti jo pirštų atspaudai. Kadangi žudikas anksčiau dirbo teisėsaugos organuose ekspertu kriminalistu ir mokėsi milicijos mokykloje, jis puikiai žinojo, ko ir kur ieškos jo buvę kolegos. Ir net stengėsi duoti jiems kokią užuominą. Įvykdęs pirmąją žmogžudystę (1980 metais Simferopolyje S. Tkačius pasmaugė ir išprievartavo jauną moterį), maniakas... pats paskambino į miliciją. Taip jis tyčiojosi iš savo buvusių kolegų. Sergejus Tkačius - klasikinis maniakas. Pavyzdingas šeimos žmogus, triskart vedęs, keturių vaikų tėvas, puikus darbuotojas... Aukas jis iš pradžių pasmaugdavo, paskui prievartaudavo. Po žmogžudystės nusiprausdavo po dušu, išgerdavo stiklinaitę degtinės ir guldavosi miegoti, o ryte, lyg niekur nieko, ramiai išeidavo į darbą.
Paskutinioji auka buvo šešiametė mergaitė. "Aš jos tėvą gerai pažinojau, gyvenom kaimynystėje, - ramiai kalba S. Tkačius. - Teko dalyvauti mažylės laidotuvėse. Tai mane ir pražudė. Kai aš tą mergytę patykojau, ji žaidė su kitais vaikais. Dvi mergaitės ir du berniukai. Reikėjo ir juos nužudyti. Tuomet nebūčiau įkliuvęs. Manau, kad jie mane pamatė ir parodė suaugusiems". Klausiamas, nejau nė kiek nesigaili, žudikas tepasako: "Jūs nesuprantate. Aš ne žmogus, aš - žvėris. Toks pats kaip Čikatila. Apie mane turėtų sukurti filmą".
Psichiatro, dalyvavusio atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę, pastebėjimai: " Jis žudė, norėdamas tarp žudikų būti pats "kiečiausias". Psichiatrijoje yra net tokia sąvoka - "Herostrato sindromas", kuomet žmogus įvykdo nusikaltimą siekdamas išgarsėti. Ar galima tokį žmogų laikyti psichiškai sveiku? Taip. S. Tkačius puikiai suvokė savo veiksmus ir gydymas jam nereikalingas. Kaip ir dauguma maniakų, emocionaliai jis labai šaltas, kerštingas, nuožmus, išsiskiriantis agresyvumu ir stipriu egocentriškumu. Būtent tokie charakterio bruožai ir formuoja serijinį žudiką".
Beje, už piktadario nusikaltimus buvo nuteisti dešimtis nekaltų. Vienos iš nužudytųjų mergaičių tėvas nusižudė tardymo izoliatoriuje. Sergejus Tkačius neveltui save lygina su Čikatila. Prisiminkite: kol buvo ieškomas žymusis Rostovo maniakas, už jo nusikaltimus 2 žmonėms buvo įvykdyta mirties bausmė. Pologovo žudikas sulaikytas prieš 2 metus. 2002 metais Zaporožės srities Pologovo miestelio milicininkai aštuntoką Jakovą Popovičių išsivedė tiesiog iš anglų kalbos pamokos ir apkaltino savo pusseserės - dešimtmetės Janos Popovič - nužudymu. "Sūnus iš pradžių nenorėjo prisipažinti dėl to, ko nepadarė, bet jį kankino ir jis palūžo, - teigia vaikinuko mama Galina Popovič.- Dabar mano Jakovas atlieka bausmę". Nuteistas 1997 metais Igoris Rožkovas už grotų praleido 10 metų ir visai neseniai buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Nuo mirties bausmės jį išgelbėjo tik advokatai (tuo metu Ukrainoje dar nebuvo atšaukta mirties bausmė). Dėl svetimo nusikaltimo neprisipažino tik Vladimiras Svetličnis- maniako nužudytos devynmetės Olios Svetličnajos tėvas. 2000 metais, neatlaikęs jo pečius užgulusio skausmo, jis pasikorė Dnepropetrovsko laikino sulaikymo izoliatoriaus kameroje.
Kol kas išleisti į laisvę nekaltai nuteistų neketinama. Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros ypatingai sunkių bylų tardytojo Anatolijaus Šaido, pirmiausiai turi įvykti maniako teismas. Paskui bus galima tų žmonių bylas peržiūrėti, įrodyti jų nekaltumą ir tik tada paleisti. "Pagal Ukrainoje galiojančius įstatymus, nekaltai nukentėjusius iki tyrimo pabaigos išleisti galima gavus raštišką pasižadėjimą neišvykti, - prieštarauja Ukrainos žmogaus teisių apsaugos Tarptautinės lygos pirmininkas Eduardas Bagirovas. - O teismui pasibaigus - ir visiškai panaikinti jiems kaltinimus. Tada tie žmonės galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaudami moralinės ir fizinės žalos atlyginimo".
