Kiekvienas žvejys, ruošdamasis į žūklę, tikisi, kad ši bus sėkminga, ir grįžus bus galima pasipuikuoti įspūdingais laimikiais. Tačiau ar dažnas žvejys grįžta iš žūklės patenkintas ir dar su laimikiu? Toli gražu...
Po nesėkmingos žūklės žvejys dažnai pagalvoja, ką darė ne taip, paklauso labiau patyrusių draugų patarimo ar pasikliauna liaudies išmintimi, dažniausiai išeitis randama laikantis įvairių žvejybos prietarų, tada ir užsisuka karuselė... Ryte nesiskusk, neimk į žvejybą žuvies ir t. t., ir pan.
Literatūroje teigiama, kad prietarai atsiranda iš nepasitikėjimo savimi arba informacijos stokos, taip pat sakoma, kad kol nežinai prietarų, tol jie ir neveikia. Didžiausia jėga, slypinti prietaruose, tai tikėjimais jais, kuo labiau tikėsi, tuo geriau seksis. Taigi susipažinkite su keletu žvejų papročių, gal pasiseks ir jums...
Truputis senolių išminties
Senoliai, eidami šaltą dieną blizgauti prie eketės, sakydavo, kad šamo ūsą su savimi reikia neštis - tada neperšalsi ir dantys niekada neskaudės.
Lydeką žvejai nuo seno gerbė. Jos galvoje surasdavo kaulus - Kristaus kankinimo įrankius. Tikėjo, kad lydekos dantų karoliai apsaugo žvejus nuo nelaimių, audrų ir kelmų, plėšiančių tinklus.
Dar ir dabar žmonės sako: „Pirmadienį gero darbo nepradėk - nepasiseks!“ Taigi ir žvejoti pirmadienį nepatartina.
Kol žvejys neišėjo iš namų, šeimininkei negalima šluoti namų: bus tuščia žvejyba.
Į einantį žvejoti žveją žmona ar kaimynas turi mesti pagalį arba kočėlą - seksis žvejyba. Galima mesti krepšį - bus pilnas žuvies. Šluotos negalima mesti - nesiseks, bus kaip iššluota.
Einant žvejybon sutikti moterį - negerai. Ypač sutikti nelaimingą moterį, net ir vyrą. Geriau grįžti atgal.
Sugautą pirmąją žuvį reikia paspjaudyti. Spjauna žvejai ant naujos valties, naujo žvejybos įrankio, naujai užmauto slieko ar kito masalo.
Žvejojant ant ežero reikia laikytis labai ramiai.
Moteris ant ežero - negeras ženklas.
Negalima sugautos žuvies verti ant medžio ar krūmo šakelės - nedaug jos teturėsi.
Yra žinoma, kad Zaduojo ir Ilgio ežeruose galima žvejoti tik per jauną mėnulį.
Jeigu vėjas rytinis - žvejybos nebus. Šiaurvakarinis taip pat žvejybai netinkamas.
Jaunas mėnulis - eik žvejoti, nes „vaikšto“ žuvis.
Žydint ievoms, neršia kuojos, plaukiant rugiams - lynai, žydint linams - karosai, menkės. Pradėjus skraidyti karkvabaliams, prasideda šapalų nerštas.
Pamėginkite senolių pastebėjimus pritaikyti kasdienybėje.
Šiuolaikiniai prietarai
Išvažiuojant į žvejybą būtinai pažiūrėk į žmonos kojas - gerai kibs.
Jeigu linksmas išvykai žvejybon - nesiseks.
Jei einant žvejoti kas nors palinkėjo geros žvejybos - nekibs.
Niekada neimk į žvejybą žuvies - nesiseks.
Prieš žvejybą nesugalvok nusiskusti barzdos, antraip nesiseks...
Jei jau išėjai iš namų, bet ką nors pamiršai - tai negrįžk, nes nieko gero nesigaus!
Jei pirma žuvis užkibs vos užmetus masalą - nesiseks.
Jei pavasarį pamatei pirma varlę, žvejybos metai bus prasti, jeigu gandrą - geri.
Jei pramiegojai - geras ženklas.
Jei ką nors namie pamiršai - pasiseks žvejyboje.
Varnos rėkia - bus kibimas.
Jei važiuoji į žvejybą daug nesiruošdamas - bus gera žvejyba.
Niekada neimk į žvejybą moters - nesiseks.
Jei iš ryto sutikai moterį su tuščiu kibiru, žvejoti gali nevažiuoti - nesiseks.
Jei kas nors palinkėjo geros žvejybos, būk tikras - niekas nekibs.
