Lenkiškame pasaulinio garso žurnalo "National Geographic" leidinyje negailima komplimentų Vilniui, aprašoma "legendomis apipinta" Lietuvos sostinės praeitis ir jo kelias "nuo Aušros vartų per socialistinį realizmą iki Europos Sąjungos".
"Lietuva - nedidelė valstybė prie ES ir Rusijos ribos - gali tapti svarbiu ekonominiu Europos centru, tik jai teks už tai pakovoti su Talinu ir Ryga", - teigia šių metų antrajame "National Geographic" numeryje spausdinamo gausiai iliustruoto straipsnio "Vilnius" autorė Anna Piwkowska (Ana Pivkovska).
Šiame straipsnyje primenamas Vilniaus lenkiškumas, tačiau objektyviai pasakojama ne tik Gedimino miesto įkūrimo, bet ir visos Lietuvos istorija, primenama, kad "vėlyvaisiais viduramžiais tai buvo milžiniška valstybė nuo Baltijos iki Juodosios jūros".
Vilniaus universitetas, dažnai Lenkijos spaudoje ir literatūroje vadinamas lenkiškuoju, čia apibūdinamas kaip "Renesanso epochos lietuvių kultūros ir savimonės atgimimo centras".
Straipsnyje pasakojama apie dabartinį Vilniaus Užupį, Žvėryną, kitoje Neries pusėje kylantį verslo ir administracinių įstaigų dangoraižių centrą.
Žurnalas primena, kad "Adomas Mickevičius keliaudamas po Europą nieko gražesnio už Vilnių nerado".
Daug vietos straipsnyje skiriama "Neringos" kavinei, kuriose susitikdavo sovietų laikų disidentai. Cituojami rusų poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio žodžiai, jog "Baltijos šalys Sovietų sąjungoje buvo Europos bastionas", o Vilnius - "Viduramžių Atėnai" ir "Lietuvos Jeruzalė".
"Šis mistinis ir legendomis apipintas miestas nuo Aušros vartų per socialistinį realizmą atėjo iki ES", - pažymi straipsnio autorė, teigdama, kad Lietuva gali daug pasiekti, nes "lietuviai tapo darboholikais".
BNS
