Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Vis tiek po dvidešimties metų pareisiu, - išgirdęs, kokią bausmę pasiūlė skirti valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras, garsiai pareiškė už 82 metų senutės išžaginimą ir tyčinį nužudymą Panevėžio apygardos teismo teisiamas Vladimiras Sokolovas (33 m.).
O gavęs leidimą tarti paskutinįjį žodį, smurtautojas pagiežingai leptelėjo: "Neturiu ką pasakyti" ir metęs žvilgsnį į raudančius aukos artimuosius plačiai nusišypsojo...
Tragedija Garnelių kaime
Aldona P. Garneliuose (Utenos r.), visai prie pat miško suręstame namelyje, ramiai ir laimingai gyveno ilgus metus. Moteris turėjo ūkį, tad gretimame kaime įsikūręs sūnus pas mamą užsukdavo kone kasdien. Taip jau atsitiko, jog vieną praėjusių metų spalio pradžios dieną sūnui Vygandui atsirado neatidėliotinų reikalų ir jis mamos neaplankė. O kitądien pas močiutę užsukusi anūkė, Vygando dukra, labai nustebo pamačiusi ant trobos durų kabančią spyną. Juk močiutė niekur iš namų neišeidavo... Sunerimusi dukra viską perdavė tėvui, kuris po kelių minučių jau buvo motinos sodyboje. Nors ir labai nesinorėjo galvoti apie patį baisiausią dalyką, Vygandas neįstengė ilgiau laukti: numušė spyną ir... Deja, durys iš vidaus buvo užrakintos įleidžiama spyna! Vyro kūnas nuėjo pagaugais - tapo aišku, kad atsitiko kažkas bloga... Apibėgęs namą Vygandas atkreipė dėmesį į virtuvės langą. Nors šis langas buvo uždarytas, kabliukai iš vidaus kažkodėl atkabinti, o vidinis langas išimtas ir atremtas į kambario sieną. Čiuptelėjo vyriškis už lango rėmo ir paaiškėjo, kad langas tik vos pristumtas...
Viduje buvo tvarkinga, daiktai neišmėtyti, spinta neišversta. Tačiau mamos - nė kvapo. Sutrikęs sūnus paskambino į policiją.
Atvykę pareigūnai iš pradžių pamanė, kad senolė gali būti nusižudžiusi. Tačiau sūnus su tuo nenorėjo sutikti. Ji, girdi, niekada apie tokius ketinimus nebuvo užsiminusi, be to, jautėsi dar neblogai, tik prastai matė...
Apie žmogžudystę irgi nesinorėjo galvoti. Mat Aldona puikiai sutarė su kitais kaimo gyventojais, neturėjo jokių priešų.
Pasitarę kriminalistai nusprendė apieškoti sodybą ir netoliese ošiantį mišką. Toli eiti nereikėjo - patyrusius pareigūnus nustebino keliolika metrų už namo, jau miške, įruošta atliekų duobė, kurios vienas kraštas buvo neseniai kasinėtas. Vajetau! Ogi štai iš po šiukšlių kyšo žmogaus kojos!
Aldona P. buvo užversta lapais, šiukšlėmis ir žemėmis. Ir be eksperto apžiūros matėsi, kad moteris buvo žiauriai mušama - veidas ir matomos kūno vietos buvo mėlyni nuo didžiulių kraujosruvų. O tai, kad moteris duobėje gulėjo pusnuogė, leido įtarti, kad prieš mirtį ji dar buvo ir žaginama.
Teismo medicinos instituto Utenos poskyrio teismo ekspertas Stasys Fedaravičius netrukus pateikė išvadą, kad Aldona P. mirė dėl mechaninės asfiksijos, užspaudus išorinius kvėpavimo takus ir kaklo organus. Nustatyta, kad nukentėjėlė patyrė ne mažiau kaip 20 smūgių, visi jie buvo suduoti jai esant gyvai. Ekspertas neatmetė tikimybės, kad prieš mirtį Aldona buvo išžaginta, nes lytiniuose organuose buvo rasti prievartiniam lytiniam aktui būdingi sužalojimai.
"Nors nužudyti norėjau, jos nepasmaugiau..."
Netrukus pareigūnai kaimyninio Zarasų rajono kaime sulaikė pastovios gyvenamosios vietos neturintį, tačiau paskutiniu metu Aukštaitijoje besibasčiusį baltarusį Vladimirą Sokolovą. Supratęs, už ką vežamas į komisariatą apklausai, vyriškis iškart prisipažino padaręs sunkų nusikaltimą ir sutiko viską atvirai papasakoti.
V. Sokolovas pradėjo nuo to, kad vos prieš porą mėnesių buvo anksčiau laiko paleistas iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už anksčiau padarytus nusikaltimus (už grotų jis turėjo sėdėti iki 2005-ųjų pabaigos!). Kiek paklajojęs, jis esą pasiekė Kauną, susirado Raudondvario plente gyvenančią motiną. Tačiau greitai su ja susipyko ir išsidangino Utenos kryptimi. Šiame krašte, Sudeikių seniūnijoje, V. Sokolovas kadaise gyveno, iki šiol buvo registruotas viename šios seniūnijos kaime. Pakeleivingais automobiliais pasiekęs Uteną V. Sokolovas pėstute patraukė Garbelių kaimo link. Šiame kaime jis anksčiau buvo talkinęs seniems žmonėms ūkio darbuose.
Pakeliui V. Sokolovas įlindo į vieną sodybą (tuo laiku troboje nieko nebuvo) ir pasisavino, kas valkatai reikalingiausia: kailinukus, šiltą paklotą, pagalvę... Visus šiuos daiktus vagišius nusitempė į kitą sodybą (joje niekas negyveno) ir pasitaisė patalą. Ir tik po to sakė nusprendęs pas netoliese gyvenančią močiutę, kuriai prieš daug metų suskaldė malkas, pasiskolinti vandens.
V. Sokolovas Aldoną P. rado kieme. Paprašyta močiutė mielai ištraukė šalto šulinio vandens. Atsigėręs svečias išėjo, tačiau greitai sugrįžo. Senolę išvydęs verandos tarpduryje, grubiai stumtelėjo vidun ir suriko: "Greičiau krapštyk pinigus!" Nors, kaip minėta, Aldona P. prastai matė, nors ir išsigando atėjūno, vis dėlto įdėmiai į jį pasižiūrėjo ir atpažino. "O, tai čia Vovka?" - pralemeno graudžiu balsu, tikėdamasi, kad demaskuotas įsibrovėlis greitai atstos. Tačiau niekšą atpažinimas tik dar labiau supykdė. Jis senolę ėmė negailestingai daužyti kumščiais, spardyti. Kad ir žiauriai sužalota, Aldona P. sugebėjo pro tarpą pasprukti lauk, klykdama išbėgo į kiemą, tačiau banditas buvo greitesnis. O kai nuo smūgių ir kitų užpuoliko veiksmų (žvėriškai suspausto kaklo) senutė pradėjo gargaliuoti, sadistas staiga panoro lytinių santykių. Po to niekšas savo auką stvėrė už drabužių ir nutempė į miškelį. Pastebėjęs atliekų duobę, apsidžiaugė: nereikės ilgai vargti. Kūną įstūmė į tą duobę, užvertė šiukšlėmis, lapais, apkapstė žemėmis. Ir ramiai nupėdino į trobą.
- Piniginę radau, bet kas iš to - ten buvo tik trys litai, - neslėpdamas apmaudo dėl per menko grobio atvirai pasakojo V. Sokolovas. - Aišku, pasiėmiau ir tuos. Dar patiko ir metalinis žibintuvėlis. Bet eidamas jį sudaužiau, tai išmečiau...
Nors V. Sokolovas iš pradžių gynėsi moterį planavęs nužudyti, vėliau prisipažino. Girdi, jau eidamas į Garnelius buvo suplanavęs "kokią vienišą bobutę" apiplėšti ir užmušti. Galiausiai įtariamasis patikslino: "Na, nors nužudyti norėjau, jos nepasmaugiau..."
Tik vėliau, atlikus pakartotinę ekspertizę ir teismo ekspertui kategoriškai patvirtinus, jog velkama žeme senolė negalėjo pasismaugti drabužių skiautėmis, V. Sokolovas prisipažino, jog vienu metu buvo rankomis suspaudęs aukai kaklą. Beje, pareigūnams V. Sokolovas pareiškė, kad dėl senutės nužudymo "labai gailisi".
Po baisaus nusikaltimo sadistas užsuko į kaimo parduotuvę, nusipirko svaigalų bei maisto produktų ir sugrįžo į laikiną būstą savavališkai "okupuotoje" negyvenamojoje sodyboje. Prisigėręs užsnūdo, bet naktį nusprendė iš čia dingti.
Žudikas pėsčiomis per dvi dienas pasiekė Dusetų miestelį. Čia ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Ginkluotas peiliu ir labai pavojingas
Nors sulaikytas V. Sokolovas karštai prisiekinėjo po Aldonos P. nužudymo daugiau nepadaręs jokio nusikaltimo, vėliau paaiškėjo, kad jis, kol dar buvo nesulaikytas, apiplėšė Dusetose gyvenančią... savo buvusią mokytoją Filomeną J. Pensininkė mokytoja jau miegojo, kai prieš pat vidurnaktį pro jos trobos verandos langą vidun įsibrovė kaukėtas vyras. Jis iškart prišoko prie lovos ir, rankomis sugriebęs Filomeną už kaklo, smaugdamas pareikalavo pinigų. Netikėtai užklupta, dėl to siaubingai išsigandusi senutė pasakė, kad visi jos turimi pinigai - apie 15 litų - guli virtuvės spintelėje. Banditui to buvo maža - jis pasipriešinti nepajėgiančią nusenusią moterį mušė, po to bandė virvute surišti rankas, bet nepavykus į viską spjovė ir išsidangino.
Nukentėjėlė pasiskundė policijai. Įvykio vietoje pareigūnai rado plėšiko numestą (užmirštą?) medžiaginę kaukę, kitų asmeninių daiktų.
Įžūlų išpuolį prieš buvusią mokytoją chuliganas bandė pateisinti tuo, jog tomis dienomis neva neturėjo ką valgyti, labai sunkiai vertėsi.
Šiųmečio kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas už minėtą nusikaltimą V. Sokolovą nuteisė pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme. Beje, į teismo posėdį V. Sokolovas buvo atvežtas iš Utenos rajono PK areštinės, kur leido laiką laukdamas atpildo už Aldonos P. nužudymą.
O štai į tuometinę Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų koloniją V. Sokolovas pateko už tai, kad su peiliu rankose užpuolė, apiplėšė ir pasikėsino išžaginti dvi senyvo amžiaus uteniškes.
Buvo rudens pavakarys. Utenos gyventoja Regina K., baigusi darbą, ėjo į kolektyvinį sodą. Kaip visada, trumpindama kelią ji patraukė tiesiai per pušynėlį. Staiga kažkas iš nugaros apglėbė rankomis ir Regina prie kaklo pajuto peilio ašmenis. Kai užpuolikas pareikalavo pinigų, Regina nė nepajuto, kaip išmetė ant žemės rankinę. Tiesa, piniginėje tebuvo vos keli litai. Chuliganas, matyt, pastebėjo ateinančius žmones, tad staiga persigalvojo - viską metė ir pats pradingo miškelyje. Tiksliau, nusižiūrėjo kitą auką.
Po kelių minučių tuo pačiu miško takeliu Elena Š. žingsniavo kolektyvinių sodų link, pas draugę. Pasislėpęs už storakamienio medžio banditas ją praleido į priekį, o kai įsitikino, kad aplink - nė gyvos dvasios, iš pasalų užpuolė. Vėl pagrasino peiliu. Elena nors ir labai išsigando, ėmė iš paskutinių jėgų priešintis, su peiliu ginkluotu užpuoliku susigrūmė, galiausiai iš jo atėmė peilį ir nusivedė įrankį kuo toliau. Tada smurtautojas išsitraukė kitą, ne mažesnį peilį! Tačiau moters nesužalojo - tik pareikalavo daugiau nesipriešinti. Atėmęs visus pinigus, Elenai įsakė eiti gilyn į mišką, nes esą panoro pasimylėti. Persigandusi moteris pakluso niekšo norui, tačiau kai šis įsakė patenkinti jį oraliniu būdu, vargšė Elena sutiko geriau būti nužudyta...Galiausiai chuliganas pasiteiravo, ar ši neturinti dar pinigų, ir Elena niekšą pergudravo - patvirtino, kad taip, ir pasiūlė kartu paėjėti iki kolektyvinio sodo. Nutaikiusi progą Elena įbėgo į parduotuvę ir suriko greičiau kviesti policiją. Pavojingas nusikaltėlis buvo greitai sulaikytas. Už šį nusikaltimą Utenos rajono apylinkės teismas jį nuteisė kalėti šešerius metus, tačiau, įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, nuteistojo prašymu bausmę sušvelnino.
Na, o dar anksčiau, 1996-ųjų vasarą, V. Sokolovas užpuolė Utenos rajone, Garneliuose (tame pačiame kaime, kur iki žūties gyveno Aldona P.) gyvenusią senyvo amžiaus Genutę J. Moteris buvo jau lovoje, kai vėlų vakarą kažkas ėmė smarkiai belsti į langą. Tai buvo Vladimiras - tas pats įtartinas vyrukas, kuris kadaise Genutei padėjo ūkio darbuose. Moteris pabūgo Vladimirą įsileisti, tad greitai išdužo lango stiklas. Genutė pro duris - į lauką, o chuliganas - iš paskos. Pavijęs kieme moterį primušė, pargriovė ant sniego ir ėmė nurenginėti. Grumtynės tęsėsi ir troboje. Įsibrovėlis moterį bandė išžaginti, tačiau dėl girtumo nieko neišėjo. Įsiutęs banditas moterį ėmė mušti, grasino papjauti, reikalavo atiduoti visus pinigus. Gavęs keliolika litų, vėl kelias valandas veltui trynė savo organą, tačiau nieko iš to neišėjo. Galiausiai iškrypėlis čia pat užmigo. Pasinaudojusi proga Genutė nuskubėjo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Atsidūręs pareigūnų rankose V. Sokolovas tvirtino dėl girtumo beveik nieko neatsimenąs.
Šis jo nusikaltimas buvo įvertintas septynerių metų laisvės atėmimo bausme sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, tačiau, kaip įprasta, už grotų gerai elgęsis smurtautojas laisvę išvydo anksčiau.
V. Sokolovui buvo atlikta ne viena teismo psichiatrinė ekspertizė. Išvada nepakito: esąs pakaltinamas, privaląs atsakyti už savo veiksmus.
