Ona NARUŠEVIČIENĖ
Lunatizmas (lot. "luna" - mėnulis) - gana retas, nepavojingas miego sutrikimas. Šiaip jau mes aiškiai skiriame miegantį ir pabudusį žmogų. Deja, kartais tampa neaišku - žmogus vaikšto, bet atrodo, kad miega... Šekspyras taip aprašė ledi Makbet lunatizmą: "Jūs matote - jos akys atmerktos, bet ji be jausmų". Lunatizmas kitaip dar vadinamas somnambulizmu (lot. "somnus" - miegas + "ambulo" - vaikščioju). Lietuviai naktimis vaikštantį žmogų vadina lunatiku arba nakviša. Lunatizmas - tai pakitusi sąmonės būsena, kai kartu pasireiškia ir miego, ir būdravimo būsenoms būdingi reiškiniai. Medicinos tyrimų duomenimis, apie 18 procentų gyventojų turi polinkį į lunatizmą, tačiau tik 1 procentui priepuoliai kartojasi reguliariai. Kas dešimtas žmogus žino apie bent kartą per gyvenimą patirtą lunatizmo priepuolį.
Neprisimena nakties klajonių
Lunatizmo epizodo metu, dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį, žmogus atsikelia iš lovos ir vaikščioja, tuo tarpu jo sąmonė, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis būna žemas. Dažniausiai lunatikas pats arba švelniai padedamas kitų tyliai sugrįžta į lovą. Somnambulizmo priepuolio metu žmogus gali atlikti paprastus veiksmus: atsisėsti lovoje, atsistoti, eiti ratu. Gali pasireikšti ir sudėtingi veiksmai - prausimasis, apsirengimas, nusirengimas, valgymas, valgio gaminimas, seksualiniai santykiai, grojimas. Lunatikas gali kartais net iš namų išeiti, vairuoti automobilį. Somnambulizmo metu žmogaus veido išraiška bereikšmė, nustebusi, akys pusiau atmerktos. Toks žmogus labai silpnai reaguoja į aplinkinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, o jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Ko nors paklaustas, jis kažką neaiškiai sumurma ar atsako vienu žodžiu. Rytą pabudęs toks žmogus paprastai nieko neprisimena arba pasakoja apie miglotai prisimenamas pavojingas situacijas, į kurias buvo patekęs (buvęs gaisras, kažkas jį žudę ar laidoję gyvą, vaikęsi ant stogo ir pan.). Epizodai gali būti labai trumpi, kelių sekundžių ar minučių, bet gali trukti ir apie pusvalandį.
Vaikai išauga
Normalus miego aktas sudarytas iš skirtingo gilumo miego fazių - nuo lengvo mieguistumo iki gilaus miego. Yra išskiriamos keturios miego fazės ir viena paradoksinio miego fazė (dar vadinama "greitų akių judesių" faze). Per naktį pasikeičia keli tokie ciklai. Giliausiai žmogus miega trečios ir ketvirtos lėtojo miego fazės metu, miegodamas nieko nesapnuoja - būtent tada ir gali pasireikšti lunatizmo priepuoliai.
Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiems. Jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje - lytiškai bręstantiems, dažniausiai 6 - 12 metų vaikams ir dažniau berniukams negu mergaitėms. Net 15 - 30 procentų sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Tokie vaikai, kurie vaikšto miegodami, paauglystėje šią problemą išauga. Daugelis sergančių lunatizmu vaikų šį sutrikimą yra paveldėję iš savo tėvų, dėdžių ar tetų.
Kai kada vaikystėje prasidėję lunatizmo epizodai kartojasi ir suaugus. Suaugusių lunatizmas pavojingesnis nei vaikų. Jis pasireiškia maždaug 1 iš 200. Suaugę tokie žmonės dažnai būna agresyvūs kitų atžvilgiu arba patys susižaloja. Daugelyje šalių jiems neleidžiama tarnauti armijoje, nes miegodamas gali neatsakingai pasinaudoti ginklais ar kita karine įranga. Suaugusiųjų priepuolius išprovokuoja stresas, nerimas, be to, tai gali būti psichinės ligos ar epilepsijos požymis. Lunatizmą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiu, medikamentais, psichoaktyviosiomis medžiagomis. Vaikščiojimo naktimis tikimybę padidina nuovargis, bemiegės naktys, smegenų pažeidimai. Priepuolio tikimybę padidina ir karščiavimas.
Daugeliu atvejų vaikščiojimas naktimis pasireiškia ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir nepadaro didesnės žalos pacientams bei kitiems asmenims. Sunkesniais atvejais tokie epizodai gali kartotis beveik kiekvieną naktį ir sutrikdyti žmogaus psichologinę būseną. Sužinojęs apie savo neprisimenamą elgesį, žmogus gali sutrikti, jausti pyktį, gėdą, sumišimą, nerimą. Per miegą vaikštantys žmonės gali susižeisti dėl vikrumo stokos ir sutrikusios pusiausvyros. Nakvišumo epizodų metu gali pasireikšti smurtinis elgesys, net žmogžudystė.
Šlapias kilimas prie lovos
Diskutuotina nuomonė, ar priepuolio ištiktą asmenį galima žadinti. Dauguma specialistų teigia, kad juos žadinti nėra pavojinga, nes pabudę jie dar kurį laiką yra sutrikę ir dezorientuoti. Kiti pataria geriau to nedaryti.
Lunatikas, ypač jeigu jis vaikas, turi jausti artimųjų nuostatą: "Tu nesi blogas. Mes tik norime apsisaugoti ir apsaugoti tave nuo tavęs paties".
Nereikia pykti ant sergančiojo lunatizmu ar jo bijoti. Svarbu užkirsti kelią nelaimingų atsitikimų rizikai. Pasistengti, kad jo miegamasis būtų pirmame aukšte, kad nebūtų aštrių ar dūžių daiktų, kad pacientas negalėtų atidaryti durų ar langų, kad balkono turėklai būtų paaukštinti.
Yra viena liaudiška priemonė lunatizmui gydyti. Prie ligonio lovos reikia patiesti labai šlapią kilimą. Kai lunatikas ant jo atsistoja, tuojau pajunta drėgmę, prabunda, vėl gulasi į lovą ir užmiega.
Ar somnambulizmas pavojingas? Sapnuose nėra jokių stabdžių. Reikia tik džiaugtis, kad lunatikai dažniausiai apsiriboja taikia veikla. Jie ruošiasi virtuvėje, pjausto daržoves, gamina valgį. Kiti kartais ramiai šnekučiuojasi, pasakoja apie rytdienos planus arba viduržiemyje visai nuogi išeina į gatvę. Dar kiti sėda ant žirgo ir nujoja, pakyla sraigtasparniu ir t.t. Ir visa tai miegant!
Nužudė uošvius
Tačiau būna atvejų, kai lunatikai įvykdo ir nusikaltimus. Lunatikai žudikai baisūs tuo, kad būna ypatingai žiaurūs. Jiems būdinga milžiniška jėga ir jie pasiduoda visoms savo aistroms. Jie gali pargriūti, įsipjauti ir kitaip susižeisti neatbusdami, nes kol nesibaigia jų miego ciklas, jie būna absoliučiai nejautrūs skausmui.
Miego specialistas ir teismų ekspertas profesorius Lorensas Pauelas tvirtina, kad nors ir retai, tačiau kartais lunatikai įvykdo žmogžudysčių. Jis papasakojo apie 23 metų amžiaus kanadiečio Keneto Parkso atvejį. Šio jauno šeimos tėvo lunatizmo priepuoliai buvo visiems žinomi. Kartą jis užmigo ant sofos žiūrėdamas televizorių. Po valandos atsimerkė, pakilo nuo sofos, įsispyrė į batus, išėjo iš namo, atsidarė garažą ir, sėdęs į automobilį, nuvažiavo. Jis vairavo miegodamas... Įdomu tai, kad 20 kilometrų per Torontą jis nuvažiavo laikydamasis visų šviesoforo signalų! Paskui jis sustojo priešais savo uošvių namą ir, išsitraukęs iš bagažinės "montiruotę", abu nužudė. Po to tuo pačiu automobiliu grįžo į namus ir atsigulė. Rytą jis su siaubu pamatė krauju apdžiūvusias savo rankas. Vyrukas nulėkė į komisariatą ir pareiškė: "Manau, kad kažką nužudžiau, tačiau aš nieko neprisimenu!" Suprantama, iš pradžių visi jį palaikė apsimetėliu, bandančiu išvengti kalėjimo. Tuo labiau, kad jis turėjo akstiną taip pasielgti: vyras buvo uošviams skolingas stambią sumą pinigų. Tačiau pakako teisėjams išklausyti ekspertų argumentus, kad jie patikėtų K. Parksu. Šis vyrukas įvykdė žmogžudystę tikrai miegodamas, todėl už savo veiksmus nebuvo atsakingas. Taigi jį išteisino.
Išdavė sutvarstyta ranka
Profesorius sako, kad per 30 pastarųjų metų jam teko susidurti su 20 žmogžudysčių, kurias norėta pateisinti somnambulizmu ir taip išvengti kalėjimo ar mirties bausmės... Tik 5 atvejais įtariamieji buvo išteisinti: įrodyta, kad žmonės įvykdė žiaurius nusikaltimus miegodami - buvo žudikais prieš savo valią.
Į klausimą, kaip teismo metu atskirti tikrą lunatiką nuo simulianto, ekspertas atsako: "Mes turime visą arsenalą medicininių ir mokslinių kriterijų, leidžiančių įvertinti kiekvieną atvejį ir demaskuoti apgavikus. Negaliu apie tai pasakoti, nes tai būtų naudingos informacijos perdavimas nusikaltėliams, patarimas, kaip simuliuoti..."
Ir visgi kaip pavyzdį profesorius L. Pauelas papasakojo apie mormonų kunigo Skoto Faleterio bylą. Jis gyveno Arizonoje su žmona ir dviem vaikais. Vieną sausio vakarą jis pareiškė žmonai einąs miegoti. Žmona priminė, kad jis žadėjęs sutaisyti baseino siurblį. "Gerai, gerai, rytoj sutvarkysiu", - atsakė Skotas žmonai, likusiai prie televizoriaus. Po valandos garsai sode patraukė moters dėmesį. Išėjusi į sodą pamatė savo vyrą: jis buvo basas, su viršutiniais rūbais ant pižamos. Atsitūpęs negrabiai bandė taisyti baseino pompą didžiuliu virtuviniu peiliu. Žmonai pasirodė labai keista, tad ji priėjo arčiau. Vyras puolė ją be žodžių ir bepročio žiaurumu 44 dūriais nužudė. Riksmo pažadinti kaimynai pakvietė pagalbą. Kol ji atvyko, mormonų kunigas spėjo susitvarstyti ranką, susižeistą žudymo metu. Policija jį rado beskandinantį žmonos lavoną baseine. S. Faleteris tvirtino pasielgęs lunatizmo priepuolio ištiktas. Tačiau tai netiesa. Ekspertas L. Pauelas pareiškė, kad viskas buvo iš anksto sugalvota. S. Faleteris įtarė žmoną turint meilužį, tad iš pavydo nusprendė ja atsikratyti. Viena nedidelė detalė jį išdavė... Kokia? Rankos susitvarstymas! Somnambulas nejaučia skausmo. Jeigu jis tikrai miegojo, kaip galėjo žinoti esąs susižeidęs? Kaip jis pajuto poreikį sau suteikti pagalbą? Taigi S. Faleteris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už iš anksto suplanuotą žmogžudystę. Šiuo metu jis tebesėdi kalėjime Arizonos dykumoje.
Somnambulai gali įvykdyti nepataisomus dalykus, tačiau kriminaliniam nusikaltėliui tai niekada nebus garantuotas alibis.
