Remigijus RAINYS
Kasmet rugpjūčio 15-ąją Krekenavos miestelio (Panevėžio raj.), kuriame gyvena apie du tūkstančius miestelėnų, gyventojų skaičius padvigubėja, jei ne patrigubėja, mat į svarbiausiais laikomus Žolinės, arba Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidus suplūsta po visus Lietuvos kampelius išsiblaškę buvę krekenaviškiai - iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Žolinės Krekenavoje tapo savotišku giminių, paprastai gausiau besusirenkančių tik per laidotuves ir vestuves, suvažiavimu ir šeimininkai tam ruošiasi iš anksto: daro skanų naminį alų, nors, anot jau 25 metus Krekenavoje gyvenančio seniūno Jono Ulio, šį meną išmanančių aludarių likę labai nedaug, mat šiose apylinkėse nuo seno labiau buvo vertinama šalta degtinėlė. Matyt, todėl, skirtingai nei Pasvalio rajone, čia nėra nė vieno naminio alaus "bravorėlio".
Šiaip jau daugiau tikinčiųjų kasmet sutraukia Žolinės atlaidai Pivašiūnuose, Alytaus rajone, nors krekenaviškiai atkakliai tvirtina, kad jų atlaidai patys svarbiausi ir šiemet, ko gero, jie teisūs, nes vietos Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčiai sukako 100 metų. 1901 metais vyskupo deleguoto kanauninko Chodoravičiaus pašventinta bažnyčia garsi Švč. Marijos paveikslu, kuriam savo eiles paskyrė 1915 - 1918 metais čia gyvenęs Maironis. Dabartinė du bokštus turinti bažnyčia jau trečioji penkis šimtus metų skaičiuojančios parapijos istorijoje. Pasak padavimo, važiuodamas pro kapinaitėse karmelitų ordino vienuolio savo mirusiai motinai pagerbti pastatytą koplytėlę, kažkoks turtingas ponas išvydo nuostabaus grožio Švč. Mergelę Mariją, kuri jo akivaizdoje pakilo dangun. Regėjimo sujaudintas keleivis nutarė Marijos garbei čia pastatyti bažnyčią. Turtuolio pavardės niekas neatsimena, tačiau istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad pirmąją parapinę bažnyčią Krekenavoje pastatė Rodų dvaro savininkai broliai Stanislovas ir Aleksiejus Visgirdavičiai drauge su Margarita Bendoriene ir jos sūnumi Florijonu.
Šimtmečio iškilmingąsias pamaldas daugiau kaip aštuoniolika metų Krekenavoje klebonaujančiam Petrui Budriūnui padėjo atlaikyti Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas ir bene dešimt į iškilmes pakviestų kunigų. Bene šimto vaikų procesijoje vyravo atvykėliai iš Panevėžio: angeliukai, nešę dešimt Dievo įsakymų, stropiai vykdė procesiją tvarkiusių vienuolių nurodymus, gražiai pasipuošusių mergaičių rankose margavo įvairiaspalvių gėlių puokštės, perpintos sunokusiomis javų varpomis. Lauko gėlių vainikais savo galvas papuošė ir būrelis jaunų piligrimių.
O pro kermošių, kuriame bent kiek pasipelnyti tikėjosi bene šimtas leidimus prekybai išsipirkusių prekeivių, praeiti nenusipirkus bent tradicinio "kermošinio saldainio", apvynioto įvairiaspalviais popierėliais, buvo išties sunku, juolab kad ir kainos per daug "nesikandžiojo", ir pasirinkimas buvo gausus. Patys ilgiausi saldainiai kainavo vieną du litus, o trumpesnių galėjai įsigyti net po tris už litą. Saldainiai patiko ir mažajam Švedijos piliečiui Ryčiui Paškevičiui, jaukiai įsitaisiusiam ant senelio Jono Čeplio rankų. Švedijoje gimęs mulačiukas į Lietuvą atvyko vos dviejų savaičių ir gyvena čia su mama, mat jo tėvelis, Nigerijos pilietis, iš švedų spaudos apie lietuvaičius susidarė labai nekokią nuomonę ir bijo atvažiuoti į Lietuvą - "kad nebūtų užmuštas". Anot senelio, mažylis jau taria net keturiasdešimt penkis lietuviškus žodžius ir dar kelis moka angliškai. O lietuviukai čiulpė įvairiausius karamelinius gaidelius, katinėlius, širdeles ir laikrodėlius, tampė tėvus už rankovių ir reikalavo nupirkti gausiai siūlomų minkštų žaislų.
Šventoriuje vis daugėjo šeimų, kurių kostiumuotos galvos oriai sveikinosi su pažįstamais, braukdamos nuo kaktų prakaitą, tačiau nė neketindamos nusivilkti, matyt, labai retai užsivelkamų švarkų ar bent kiek atlaisvinti tamsius kaklaraiščių mazgus. Jaunimas vilkėjo kiek demokratiškiau, o jau moterys ir panelės demonstravo paskutines Krekenavos, Panevėžio ar "dolerinių parduotuvių" madas. Nekantruolės savo garderobą galėjo pasipildyti iš padėvėtų rūbų prekeivių. Atrodo, jog "rūbų iš Vakarų Europos" pardavėjai tampa neatsiejama mūsų miestelių švenčių ir kasdienybės dalimi. Iš margos minios labai išsiskyrė procesijoje dalyvavusios tautiniais rūbais pasipuošusios moterys. Įdienojus vis daugiau vyriškių išdrįso aludėje pasilepinti vienu kitu bokalu tikrai pigaus ir smagiai galvelę apsukančio pasvalietiško alaus. Čia sutiktas buvęs krekenaviškis Arvydas tikino, jog žmoną paliko prekiauti kermošiuje, o pats su vaikystės draugais švenčia savo 42-ąjį gimtadienį.
Atlaidų ir bažnyčios šimtmečio proga Krekenavoje atidarytos net dvi didelio susidomėjimo sulaukusios fotoparodos. Viena - apie bažnyčios istoriją, o kita - apie miestelio gyvenimą 1920 - 1945 metais. Pastarojoje apsilankė ištisos kartos, mat dokumentinėse fotografijose daug kas atpažino savo tėvus ir senelius. Pensininkas Vitoldas Nedzviega (71 m.) savo tėvą Kazimierą, tais laikais dirbusį malkų sandėlio vedėju, atpažino grupinėje miškininkų fotografijoje ir parodė savo sūnui Arūnui bei anūkui Benui.
Kelias dienas trukusiuose atlaiduose buvo nemažai renginių. Žolinių išvakarėse koncertavo humoro grupė "Ambrozija" su garsiaisiais "Nosies" personažais, o miestelio aikštėje iki paryčių vyko gegužinė. Kitą dieną, po sumos, estradoje pasirodė Rokiškio, Baisogalos, Velžio ir Krekenavos kaimo kapelos. Pasididžiavo ir koncertuoti neatvyko tik kapelija iš Kėdainių. Na o vakare savo gerbėjus nudžiugino "Dinamika". Rėmėjų dėka koncertas buvo nemokamas ir sutraukė galybę žiūrovų.
