Tikriausiai jau supratote, kad kalbama apie jonažolę. Ši tamsiai geltonai žydinti laukinė gėlelė auga sausuose išretėjusiuose miškuose, pagrioviuose, šlaituose, krūmuose, dirvonuose. Šios žolelės vartojimo tradicijos labai senos. Jau antikos laikais ir viduramžiais jonažolė buvo vadinama "saulės šviesa sielai". Jos poveikis žmogaus sielai seniai patvirtintas klinikiniais tyrimais. Metų laikų orų permainos daugeliui žmonių sukelia depresines nuotaikas: atsiranda nepaaiškinamas liūdesys, silpnumas, padidėja jautrumas. Žinome, kad bananai, sūris, petražolės gali pakelti nuotaiką. Pomidorai padeda atsipalaiduoti, o ankštiniai pipirai gerina ne tik nuotaiką, bet ir mąstymą.
Berlyno vaistingųjų augalų tyrinėtojas dr. Jorgas Griunvaldas nustatė jonažolės poveikį žmogaus organizmui. Jis aiškina, kad jonažolė skatina serotonino bei daugelio smegenis aktyvinančių hormonų apykaitą ir kartu slopina depresinę būseną palaikančias medžiagas. Jonažolėje esančios medžiagos sustiprina saugumo jausmą, slopina vegetacinę nervų sistemą, tačiau netrukdo vairuoti transporto priemones. Jos užpilai ir ekstraktai nesukelia priklausomumo jausmo. Jautrumas jonažolei gali pasireikšti tik tada, jeigu perdozuojama.
Vaistams skinama žydinčios jonažolės viršutinė dalis. Džiovinama perpučiamoje ir nuo saulės apsaugotoje vietoje. Kai žolė išdžiūva, pliki stiebai pašalinami, o žiedeliai su lapeliais vartojami vaistams. Jonažolė naikina mikrobus, slopina uždegimus, stabdo kraujavimą ir stimuliuoja organizmą.
Geriausias gydymo efektas gaunamas jonažolę derinant su kitais augalais. Jos nuovirą geria nuo visų žarnyno ligų, gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, viduriavimo (netgi su krauju), kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligų, hemorojaus, galvos skausmų, kraujavimo iš gimdos, kosulio, anemijos, reumatizmo, netekus apetito. Jonažolės nuoviras tinka gerti nelaikantiems šlapimo naktį, turintiems askaridžių.
Gastritui gydyti galima paruošti užpilą iš 2 valgomųjų šaukštų susmulkintų jonažolių ir stiklinės verdančio vandens. Po 2 valandų nukošti ir gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Šiuo užpilu gastritą reikia gydyti 1 - 2 mėnesius.
Jonažolės tinka mišiniams su žemuogėmis, mėtomis, beržų pumpurais, ramunėlėmis ir kitomis vaistažolėmis sergant skrandžio uždegimu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kepenų ligomis, cholecistitu.
Galima paruošti užpilą iš mišinio, kurį sudaro jonažolės, ramunėlės, mėtos ir liepų žiedai lygiomis dalimis. Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilame stikline verdančio vandens, leidžiame prisitraukti, po to perkošiame ir įpilame 2 šaukštus degtinės. Toks užpilas labai tinka valyti veidui vakare.
Jeigu veido oda riebi, užpilą ruošiame iš jonažolės, kraujažolės, šalavijo, šalpusnio lapų ir dirvinio asiūklio mišinio. Du valgomuosius šaukštus mišinio užpilame 2 stiklinėmis verdančio vandens ir apie 10 minučių pakaitiname verdančio vandens vonelėje. Ataušusį užpilą nukošiame, suvilgome lininę skepetą ir dedame ant veido. Laikome 15 minučių. Po to veidą nuplauname šiltu vandeniu. Tokias procedūras riebiai veido odai kartoti apie 15 kartų.
Jonažolių nuoviras stiprina plaukus, jie mažiau riebaluojasi. Nuovire iš 2 šaukštų žolių ir litro verdančio vandens galima mirkyti nutrintas ir sutrūkinėjusias kojas. Po mirkymo jas sausai nušluostyti ir patepti maitinamuoju kremu.
Gydytis galima ne tik jonažolių nuovirais, bet ir trauktinėmis, kurias galime pasigaminti patys. Reikia 20 g jonažolių užpilti 100 ml 70 proc. spirito. Po 2 savaičių perkošti, nuspausti, perfiltruoti ir laikyti vėsioje vietoje tamsiame butelyje. Gerti po 40 - 50 lašų 3 - 4 kartus per dieną. Burnos ertmės skalavimams įlašinti 30 - 40 lašų į pusę stiklinės vandens ir vartoti kaip sutraukiančią ir priešuždegiminę priemonę, kai sklinda nemalonus kvapas. Taip pat patartina tepti dantenas, kad jos būtų tvirtesnės. Sergant gingivitu, stomatitu ar faringitu, įlašinti 20 lašų į stiklinę vandens ir skalauti burnos ertmę. Galima ir kitaip: 40 laipsnių spirito antpilu vilgyti dantenas sergant stomatitu.
Iš jonažolių galima pasigaminti aliejaus. Pusę stiklinės šviežių susmulkintų su lapeliais jonažolės žiedų užpilti stikline saulėgrąžų, migdolų, sėmenų ar alyvų aliejumi ir tris savaites palaikyti. Po to nuspausti, perkošti ir laikyti vėsioje vietoje. Galimas ir kitas variantas: 10 g žiedų užpilti 20 g aliejaus ir laikyti 3 savaites. Po to nusunkti ir vartoti. Gerti po 1 - 2 arbatinius šaukštelius 2 - 3 kartus per dieną apie 30 minučių prieš valgį. Šiuo aliejumi galima tepti šunų ar kačių įkandimus, išbėrimus nuo persišaldymo.
Dabar pats jonažolių žydėjimas, todėl reikėtų pasirūpinti jų atsargomis. Neprisireiks sau - pasidalinsite su tais, kurie jų neturi.
Nors jonažolė yra "saulės šviesa sielai" ir liaudies medicinoje vartojama nuo "devyniasdešimties ligų", ją reikia vartoti labai atsargiai. Ji netinka žmonėms, kurie serga hipertonija. Be to, ji didina organizmo imlumą ultravioletiniams spinduliams. Gydantis jonažolėmis, reikia vengti kaitintis saulėje, dirbti radiologinėje laboratorijoje (ypač ten, kur aukšta temperatūra). Mokslininkų nustatyta, kad jonažolės neigiamai veikia regos nervą.
Paruošė Ona NARUŠEVIČIENĖ
