Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Visus tris, o ne vieną Liną Tebėrą reikėjo nuteisti po septyniolika ar dar daugiau metų belangės, - svarstė prie parduotuvės sutikti Rumšiškių miestelio (Kaišiadorių r.) gyventojai, sužinoję, kad Kauno apygardos teismas jau išnagrinėjo rumšiškietės Aldonos Širvaitienės (53 m.) tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų baudžiamąją bylą ir kaltinamiesiems paskelbė nuosprendį.
Pašnekovų nuomone, jau vien tai, kad broliai Jonas (22 m.) ir Darius (27 m.) Pūrai Linui Tebėrai (36 m.) padėjo paslėpti lavoną ir apie įvykdytą žiaurų nusikaltimą nepranešė policijos pareigūnams, galima laikyti bendrininkavimu, darant sunkų nusikaltimą. Tačiau, kaip jau žinoma, Aldonos Širvaitienės nužudymo ikiteisminį tyrimą atlikę Kaišiadorių rajono PK pareigūnai nusprendė kitaip.
Kaip "Akistatos" žurnalistei minėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Gediminas Milevičius, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl tyčinės žmogžudystės buvo pareikšti visiems trims minėtiems Rumšiškių seniūnijos gyventojams. Tačiau toliau tiriant taip ir nepasisekė surinkti įrodymų, kad minėta trijulė buvo iš anksto suplanavusi nužudyti Aldoną Širvaitienę. Nepasitvirtino ir pirminiai įtarimai, kad prie neblaivios moters nagus prikišo visi paminėtieji asmenys (paaiškėjo, kad moterį nužudė Linas Tebėra). Tad po kurio laiko broliams Pūrams įtarimai buvo sušvelninti - jauni vyrai turėjo atsakyti tik už nepranešimą apie įvykdytą žmogžudystę. Kadangi tokios informacijos slėpimas nėra laikomas sunkiu nusikaltimu, nenumatyta ir griežta bausmė (Jonas Pūras nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, o Darius Pūras pataisos namuose praleis pustrečių metų).
- Gal Pūrų buvo pasigailėta dėl to, kad jie, pričiupti pareigūnų, nemelavo, viską iškart prisipažino, parodė, kur negyvą motiną užkasė, - tikslaus atsakymo į klausimą, kaip Pūrams pavyko išvengti sunkių kaltinimų, teigė gerai nežinanti ir velionės A. Širvaitienės dukra Aušra.
Mergina prisipažino su didele baime ir nerimu lauksianti dienos, kai Pūriukai bus išleisti į laisvę ir sugrįš į gimtąsias Rumšiškes. Baisu, girdi, bus ir nosį į lauką iškišti - ko iš tokių galima tikėtis, ko laukti?
Išėjo ir negrįžo
Aldona Širvaitienė kadaise buvo tvarkinga ir miela moteris, turėjo gerai apmokamą darbą, mylimą vyrą, dukrelę. Tačiau paskutiniaisiais gyvenimo metais ši moteris smarkiai pasikeitė. Rumšiškėse kalbama, neva Aldoną labai sukrėtė motinos mirtis... Moteris vis dažniau nusiraminimo ieškodavo svaigaluose. Nebepaisė šeimos narių prašymų apsilankyti pas gydytojus, o ne ieškoti stiprybės butelyje... Suprasdami, kaip Aldonai nelengva atsispirti asmenybę žudančiam potraukiui, artimieji kaip įmanydami rūpinosi Aldona, kuo galėjo, tuo jai padėjo. Valkataujančią Aldoną namiškiai susirasdavo ir parsiveždavo namo...
Pernai, rugpjūčio viduryje, A. Širvaitienė vėl pradingo iš namų. Sunerimęs vyras Zigmas apėjo visas vietas, kur, kaip įtarė, žmona galėjo "įstrigti", tačiau jos niekur nebuvo. Zigmas Širvaitis apie prapuolėlę pasiteiravo ir netoliese gyvenančių brolių Pūrų, tačiau šie nutaisė rimtus veidus ir tik rankomis skėstelėjo: niekuo, girdi, negalį padėti, net neįsivaizduojantys, kur Aldona galėtų būti.
Aldonos artimieji kreipėsi į policiją. Pareigūnai "paguodė": turėkite kantrybės, palaukite, gal pati sugrįš...
Nematydamas Aldonos troboje, Zigmas Širvaitis nerado sau vietos. Vyras nemiegojo naktimis - suko galvą, kur žmona galėtų būti. Tačiau kuo toliau, tuo labiau vyriškio širdį spaudė baisi nuojauta - kad Aldonos jau nėra gyvos...
Z. Širvaitis ir jo dukra apklausinėjo daugelį miestelio ir aplinkinių vietovių gyventojų, buvo nukakę ir į Kaišiadoris. Nesužinojo nieko nauja. O vieną dieną Rumšiškėse kažkas paskleidė gandus, neva Aldona - pakasta. Kas ir už ką galėjęs ją nužudyti bei kur, kaip buvo kalbama, paslėpti jos palaikus - neaišku. Sukrėstas siaubingos naujienos, Z. Širvaitis, nesitikėdamas policijos pagalbos, pats ėmėsi aiškintis, ar tokios kalbos turi pagrindo.
Kadaise Pravieniškių pataisos namuose dirbusio, su nuteistaisiais nemažai bendravusio, taigi kalinių psichologiją neblogai išmanančio Z. Širvaičio intuicija neapvylė - daug ką išsiaiškinęs, jis ėmė manyti, kad su žmonos žūtimi gali būti susiję anksčiau daug kartų teisti broliai Pūrai. Tokiais savo įtarimais vyriškis pasidalijo su policijos pareigūnais. Kaip dabar jau žinoma, neturėdami jokių svaresnių įrodymų, kriminalistai atvyko į Rumšiškes ir, suradę abu Pūriukus, atsivežė į komisariatą "atvirai pasikalbėti". Broliai daug nesispyriodami išklojo visą tiesą, parodė, kur paslėpti Aldonos palaikai.
Suviliojo auksiniai dantys
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog tą vakarą Aldona Širvaitienė, nešina svaigalų buteliuku, pasibeldė į netoliese gyvenančių brolių Pūrų tėvo namų duris. Prie šios kompanijos mielai prisijungė ir iš netoliese esančio kaimelio į Rumšiškes atsibastęs Linas Tebėra.
Baigiantis svaigalams, Jonas Pūras atkreipė dėmesį, jog linksmai nusiteikusios sugėrovės Aldonos burnoje yra auksinių dantų. Nieko nelaukęs, Jonas šalia sėdėjusiam Linui Tebėrai pusiau rimtai, pusiau juokais užsiminė, jog būtų visai neblogai tuos Aldutės dantukus "išlupti ir prakalti". Oho, girdi, kiek už gautus pinigus buteliukų išeitų! Linui net akyse pragiedrėjo - koks puikus Jono pasiūlymas!
Kas vyko po to, per ikiteisminį tyrimą tiksliai nustatyti nepavyko. Mat teisiamieji pareiškė buvę labai girti, todėl mažai ką, tik tarsi "per miglą", teatsimenantys. Linas Tebėra prisipažino savo rankose turėjęs peilį, kuriuo greičiausiai ir perrėžęs Aldonos kaklą. Iš pjūvio fontanu ėmus trykšti kraujui, skerdikas lyg niekur nieko pražiodęs aukos burną ir išlupęs keturis auksinius bei du balto metalo dantis.
Pakasė prie automagistralės
Kai Aldona mirtinai nukraujavo, sadistai ėmė svarstyti, kur paslėpti lavoną. L. Tebėra pasiūlė jį įkišti į patalynės dėžę, tačiau tam nepritarė broliai Pūrai. Tada buvo nuspręsta nužudytosios kūną sutemus nuvežti kuo toliau nuo miestelio ir užversti žemėmis. Naktį Aldona karučiu buvo nustumta iki Vilniaus - Klaipėdos automagistralės ir užkasta beržynėlyje.
Nors šią kraupią paslaptį žinojusi trijulė stengėsi laikyti liežuvį už dantų, manoma, jog kažkuris iš brolių išsiplepėjo.
Puikiai suprasdamas, jog atsakomybės išvengti nepavyks, Aldoną nužudęs Linas Tebėra prisipažino tai padaręs vieninteliu tikslu: už išluptus auksinius dantis įsigyti svaigalų.
Teisiamųjų suole - ne naujokai
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras G. Milevičius patvirtino, jog visi trys teisiamieji itin neigiamai charakterizuojami.
Štai Linas Tebėra iki Aldonos nužudymo jau buvo teistas tris kartus: 1988 metais sėdo už vagystę iš buto, 1992 metais - už valstybinio turto grobimą, dar po aštuonerių metų - vėl už vagystę. 2003-ųjų birželio pabaigoje jis buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmę, kaip sakoma, "nuo skambučio iki skambučio".
Jonas Pūras pirmąsyk nusikalto, vos sulaukęs pilnametystės (įvykdė plėšimą). Tąsyk teismas jaunuolio pasigailėjo - skyrė trejus metus, tačiau bausmės vykdymą atidėjo. Šiam to tik ir tereikėjo - po teismo praėjus vos porai mėnesių, jaunikaitis jau buvo teisiamas už naują nusikaltimą (vagystę). Pernai birželį J. Pūras už padarytą nusikaltimą gavo 30 parų, o šiemet kovą buvo teisiamas už... jį išauginusios močiutės sužalojimą.
Jono brolis Darius pirmąsyk nusikalto, sulaukęs dvidešimties metų. Buvo teisiamas už plėšimą, vagystes. Dar po poros metų jaunuolis vėl apsivogė (per metus įvykdė du nusikaltimus!). Atlikęs skirtą bausmę, D. Pūras grįžo į Rumšiškes ir darė naujus nusikaltimus. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme šiam vyrukui iškeltos baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos vos ne kas pusmetį. Pernai gegužę D. Pūras už vagystę gavo viešųjų darbų, tačiau, kaip prisiminė Rumšiškių seniūnijos darbuotojos, padirbėjęs kelias dienas, pradingo kartu su valdiškais įrankiais. Šiemet kovą D. Pūras buvo teisiamas kartu su broliu Jonu.
