Irena ZUBRICKIENĖ
Kol žiurkės ramiai sau gyvena sąvartynuose, miestų kanalizacijos sistemoje, prie tvartų ar maisto sandėlių, jos - tik tarsi gyvūnija besidominčiųjų ar parazitus keiksnojančiųjų objektas. Kai žiurkės pradeda daryti "tvarką" gyvenamųjų namų rūsiuose, jos dažniausiai susilaukia gyventojų paskelbto aršaus karo. Kai žiurkės paliečia patį žmogų, jam įkanda - skelbiamas aliarmas, sukrunta epidemiologai. Ar galima teigti, kad žiurkė - nūdienos pavojus ir atgyvena?..
Bausmė dukrelei - naktis žiurkyne
...Švarus ir gerai prižiūrimas Paški Malės kaimas netoli Palenkės Radzino miesto Rytų Lenkijoje tapo žiurkių karalyste. Iš netoli esančio sąvartyno kaimą kasdien puola tūkstančiai žiurkių. Kaimiečiai bejėgiai įveikti žiurkes, jos siautėja visur - pragraužia cementinius pastatų pamatus, įsibrauna į namų rūsius. Žiurkės ėdą viską, kas pasitaiko jų kelyje - sunaikina žmonių maisto atsargas ir vis labiau įžūlėja. Nei žmonių, nei cheminių preparatų jos nebebijo. Naktimis girdėti jų nesiliaujantis cypimas. Anot įsibauginusių gyventojų, žiurkės labai didelės - kai kurios siekia beveik pusmetrį. Problema būtų išspręsta tik visiškai sunaikinus žiurkių rojų - sąvartyną...
...Muzikos mokytoja Irina, gyvenanti Donecko srityje (Ukraina), nubaudė savo ketverių metukų dukrelę Tanią, neretai prisišlapindavusią į lovą, - ją visai nakčiai uždarė tvarte. Rytą paaiškėjo, kad mergaitę apgraužė žiurkės. Jos mažylę užpuolė, kai tik ši užsnaudė. Motina sunerimo. Ji iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie suteikė pirmąją pagalbą, tačiau mergytės būklė blogėjo. Medicinos įstaigoje mažajai pacientei buvo perpiltas kraujas. Taip pat buvo nustatyta, kad žiurkės sužalojusios apie 8 procentus Tanios kūno odos - apgraužusios kojas, pirštus, net nuėdusios pusę ausies. Mažylės galvos kaulas netgi buvo matyti pro pradraskytą galvos odą. Įvykį pradėję tirti pareigūnai sužinojo, kad žiurkių "karalystė" - tas pats tvartas, į kurį buvo įmesta keturmetė. Jame muzikos mokytoja augino kiaules, tikėdamasi praturtėti...
...Centrinėje Kinijoje pakilo Dongting ežero - vieno iš didžiausių šalyje - gėlo vandens telkinių lygis, todėl milijonai laukinių žiurkių pasipylė į gretimus ūkius ir niokoja pasėlius. Graužikų tiek daug, kad, žmonėms baiminantis likti be derliaus ar susirgti įvairiomis žiurkių platinamomis ligomis, vietos pareigūnai netgi paskelbė sumokėsią pinigų (0,2 juanio - tai atitinka 2 JAV centus) kiekvienam, atnešusiam negyvos žiurkės uodegą. Vienas ūkininkas per dvi dienas sunaikino per 1 000 žiurkių ir pristatė tiek jų uodegų! Žmogus pasakojo matęs, kaip jo ryžių lauke žiurkės taip okupavo plotą, jog jau net neturėjo vietos ant žemės, tad buvo įsitaisiusios vienos kitoms ant nugarų...
Žiurkių "darbeliai" - ir Lietuvoje
Panašių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje. Štai prieš kurį laiką dalis Klaipėdos gyventojų buvo sunerimę, kad žiurkės, atvėsus orams, neduoda jiems ramybės ne tik daugiabučių namų rūsiuose, kur naikina visas žmonių sukauptas maisto atsargas, bet ir kavinėse, baruose. Žiurkių įkaitais tapę klaipėdiečiai skundėsi, kad šie graužikai itin protingi - sunkiai pasiduoda kovoje su juos naikinančiais žmonėmis. Pavyzdžiui, neragauja tos pačios rūšies nuodų, peršoka žudančias elektrines užkardas...
Panevėžio rajono policijos pareigūnams teko aiškintis, kokiomis aplinkybėmis žiurkės apkandžiojo Stasio S. (62 m.) galvą - ar jam gyvam esant, ar jau mirusiam. Mat nebegyvą vyro kūną namuose, ant grindų, aptiko kelias dienas pas savo tėvus viešėjusi jo sutuoktinė, kai vieną rytą sugrįžo į namus. Stasys buvo likęs vienas - jo mirties fakto liudininkų nebuvo...
Pakruojo rajono pareigūnai aiškinosi Jono J. (51 m.) nelaimės priežastis ir aplinkybes. Leisgyvis vyras buvo atgabentas į ligoninę tiesiog iš vieno patvorio, kai buvo netekęs daug kraujo, sužalotas graužikų. Išvakarėse šis bedarbis girtuokliavo pas kaimynus ir, beeidamas namo, nukrito į griovį, kuriame užmigo. Netoli esančio šiukšlyno žiurkės aptiko be sąmonės gulinčio žmogaus kūną ir smarkiai jį apkandžiojo. Labiausiai jos sukandžiojo nelaimėlio lyties organus, dėl ko vyras ir neteko daug kraujo. Žmogų gelbėję medikai teigė, kad žiurkės buvo apgraužusios ir Jono rankas bei veidą, kiaurai pragraužusios drabužius ir net purvabrydžius batus. Svarstydami, kodėl labiausiai nukentėjo vyro lyties organai, sanitarinės tarnybos darbuotojai teigė, kad Jonas miegojo prisišlapinęs - esą žiurkes galėjo įsiutinti sklindantis šlapimo tvaikas...
Vienos naujausių žiurkių aukų - Kalvarijoje (Marijampolės apskr.), Gėlių gatvėje, esančiuose daugiabučiuose barakuose gyvenantys žmonės. Marijampolės apskrities visuomenės sveikatos centro (VSC) atsakingus darbuotojus pasiekė žinia, kad žiurkės įkando trimečiam Ernestui Z. į kojytę. Berniukas tuo metu miegojo. Naktį staiga pasigirdęs jo klyksmas nušiurpino ne tik to buto gyventojus. Sūnelį apžiūrėjusi motina, apvaliusi iš žaizdos tekėjusį kraują, aptiko žiurkių dantų žymes. Negana to, po kurio laiko, Ernesto močiutės Dalios Z. teigimu, žiurkės "įsegė" tam pačiam vaikeliui net ir į lūpą! Vėl - klyksmas, išgąstis, skausmas, vėl - kraujas, žaizda, gresiančių ligų baimė.
Ernestas - ne vienintelė minėtų barakų valdose karaliaujančių žiurkių auka. Kaimyniniame bute gyvenanti Liuda V. (48 m.) tikino, kad žiurkė ir jai įkandusi į ranką. Moteris naktį miegojo, kai ją prikėlė staiga apėmęs skausmas. Liuda nustebo, kad smarkiai kraujuoja iš rankos piršto - kruvina buvo ir patalynė. Moteris iš karto nuprausė pirštą muiluotu vandeniu ir apsirišo. Skausmas, anot jos, atlėgo tik po kelių valandų, o žaizda gijo kelias savaites. Žiurkės dantų aštrumą teigė patyręs ir Liudos draugas Romas (50 m.). Vyras pasakojo nakvojęs pas šią moterį ir "likęs paženklintas".
Pavienė kova - veltui
Nuo žiurkių nukentėję kalvarijiečiai pasakojo, kad žiurkių antplūdis gadina jų kasdienybę, kai tik įsivyrauja vėsūs orai. Graužikai suplūsta iš lauko, marširuoja iš buto į butą, nes medinių barakų sienos plonos, skylėtos, grindyse - irgi pilna didelio kumščio didumo angų, kurias pragraužusios žiurkės. Žmonės stengiasi skyles kamšyti, tačiau ne visiems pavyksta užkišti jas aklinai. Remontuotis pastoges pajėgūs tik keliolikos butų gyventojai, nes dauguma jų čia - tik pašalpų dėka sotūs ir apsirengę. Tačiau pavieniai remontai - menka apsauga nuo žiurkių, kurios migruoja per kitus butus. Antra vertus, remontuotis galintys asmenys skeptiškai vertina tokią galimybę, nes dar turi viltį, kad kada nors įstengs turėti kitą, saugesnį ir šiltesnį, būstą.
Kalvarijos barakus graužikai puola atklydę iš prie pat pastatų esančių šiukšlių krūvų ir bene dešimtmetį netvarkyto lauko tualeto, kuriuo naudojasi 30-ties čia gyvenančių šeimų nariai. Iš jų vien vaikų - apie pusšimtį. Tualetas toks baisus, kad net ir prieš porą dešimtmečių reikėjo paieškoti šitaip apleistos išvietės. Miesto valdžia kaltina pačius gyventojus, kad jie "nugyveno" tualetą nešeimininkiškai, visą laiką buvo netvarkingi, o dabar jau nepajėgia apsikuopti savarankiškai. Barakų žmonės beviltiškai teigia, kad rankomis tualeto švarinimo darbų tikrai nepadarys - vis dar tikisi pagalbos (bent jau specialios technikos) iš Kalvarijos komunalinių pasaugų įmonės, kuriai jie moka mokesčius už tualetą...
Žiurkių kaimynystė barakų gyventojams - kasdienybės nuodas. Tenka nuolat baugščiai dairytis po kambarius, maistą slapstyti tik šaldytuvuose, naktį visada laikyti įjungtą šviesą, kurios graužikai dar privengia, su pasibjaurėjimu klausytis naktinių žiurkių "koncertų" ir "peštynių".
- Ši problema mums žinoma, - sakė Marijampolės apskrities VSC vyriausioji epidemiologė Loreta Radzevičienė. - Žmonės turbūt vis dar prisimena laikus, kai prieš kelis dešimtmečius buvo aktyviai ir sistemingai vykdoma kovos su graužikais profilaktika - tuometinių sanitarinių epidemiologijos stočių darbuotojai vaikščiodavo pas gyventojus ir nemokamai siūlydavo įvairius nuodus, kitas priemones, aiškindavo, patardavo. Dabar jau senokai taip nėra: žmogus pats turi pasirūpinti savo problemomis, o mūsų įstaiga gali tik nukreipti, rekomenduoti.
Gydytoja pasakojo, kad Kalvarijos savivaldybei buvo siūloma pačiai spręsti graužikų problemą barakuose - tai būtų kainavę apie 100 litų. Tačiau savivaldybės darbuotojai įpareigojo tai padaryti pačius gyventojus. Anot L. Radzevičienės, jeigu visi trijų barakų gyventojai vienu metu imtųsi žiurkių nuodijimo veiksmų, rezultatas būtų akivaizdus, tačiau yra taip, kaip yra: vieni, kurie neapsikentė dėl graužikų "bičiulystės" ar nuo jų nukentėjo, nuodija juos, o kiti - ne. Susirūpins arba skelbs įvairius reikalavimus tik tada, kai patys taps žiurkių aukomis.
Žiurkės platina ligas
Epidemiologai linkę teigti, kad civilizuotos nūdienos laikais žiurkės, kaip ir kiti graužikai, yra netvarkos ir nešvaros rezultatas. Anot Loretos Radzevičienės, kadaise jai tekę atlikti praktiką vieno miesto morge, kur irgi būta žiurkių pėdsakų - netgi buvęs apgraužtas lavonas. Po šio įvykio morgo patalpose dieną naktį likdavusi šviesa. Epidemiologų teigimu, žiurkių dantų paliktų žymių turi ir ne vienas žmogus, ilgokai dirbęs drėgname, netvarkingame rūsyje - ypač tada, kai pavasarį perrenkamos bulvės.
Vis dėlto žiurkės - rečiau žmogui kenkiantis gyvūnas, negu katės, šunys, galvijai ar laukiniai žvėreliai. Štai, pavyzdžiui, kaip skelbia Marijampolės apskrities VSC turima statistika, pernai į šį centrą buvo kreiptasi dėl 667 atvejų, kai žmogui įkando kuris nors iš minėtų padarų: 309 - šunys, 41 - lapės ir kiti laukiniai gyvūnai, 115 - galvijai ir t. t. (kiti įkandimai - kačių, triušių). Palyginimui: atvejų, kai minėtos teritorijos gyventojams įkando žiurkės, per tą patį laikotarpį užfiksuota tik 10. Didesnė pusė nukentėjusiųjų nuo žiurkių - vaikai iki 15 metų.
Baisiausia, anot gydytojos L. Radzevičienės, kad visaėdžiu parazitu vadinama žiurkė, padariusi savo "darbą", pradingsta - jos nepavyksta sugauti, kad būtų galima ištirti, ar ji nebuvo pasiutusi. O įtarimų, kad graužikas pasiutęs, tikrai yra, nes, kalbama, įprastai žiurkės žmonių nepuola. Taigi žiurkės įkandimas žmogui - didelė rizika užsikrėsti pasiutlige, nes žiurkės valkatauja, kapstosi po laukuose ar miškuose aptiktą dvėseną, ėda sirgusius ir dėl to nustipusius gyvūnus. (Šie graužikai platina ir kitas pavojingas ligas - marą, grybelines, leptospirozę.)
Medikai linkę priminti, kad, įkandus žiurkei, būtina praplauti žaizdą muilo tirpalu, patepti 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu ir, nesugaišus nė dienos, kreiptis į medikus, kad būtų sušvirkščiama pasiutligės vakcinos. Nemokamų skiepų kursas būna individualus - nuo 7 iki 25 dienų. Pasiutligė žmogui gali pasireikšti praėjus nuo įkandimo (jeigu įkandęs gyvūnas buvo pasiutęs) ir 10 dienų, ir vieneriems metams (dažniausiai - po 30 - 60 dienų). Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko. Beje, kaip apgailestavo gydytoja L. Radzevičienė, dauguma žmonių neskuba kreiptis į medikus - pasitiki sėkme. Štai ir mažojo Ernesto, kuriam įkando žiurkė, motinos reikėję ieškoti, kad vaikas būtų paskiepintas, nes išsigandusi moteris laikinai buvo išvykusi su vaikais į saugesnę ir ramesnę pastogę. O minėti Liuda ir Romas, kuriuos taip pat paženklino žiurkės, į skiepus tik ranka numojo - esą kaip bus, taip...
Protingiausias graužikas
Žmogaus draugijai paprastai nemaloni ir net pavojinga žiurkė laikoma pačiu protingiausiu graužiku. Vakarų pasaulyje žiurkės simbolizuoja mirtį, blogį, ligas, o rytuose jos gerbiamos: induistams žiurkės - protingumo ir įžvalgumo simbolis. Jos puikiai orientuojasi labirintuose, atsimena menkiausias smulkmenas, kvapus. Štai todėl jos niekada neragaus tos pačios rūšies nuodų!
Nuodai, skirti žiurkėms naikinti, yra pastos, granulių ar grūdų pavidalo. Jie pavojingi žmogaus sveikatai, todėl asmenys, nutarę nuodyti šiuos graužikus, privalo tomis dienomis itin prižiūrėti ir saugoti vaikus. Patirties turintys žiurkių naikintojai teigia, kad šį protingą gyvūną dažniausiai pavyksta apmulkinti tik gudrumu: vengdamos įprastų nuodų, žiurkės vis dėlto nevengia, pavyzdžiui, užnuodyto vandens, nuo kurio ir žūsta.
Laukinės žiurkės gyvena kolonijomis. Šių graužikų yra apie 60 rūšių. Dvi pagrindinės rūšys Lietuvoje - pilkoji ir rudoji (jos labiausiai kenkia žmogui). Pirmosios okupavusios rūsius, antrosios - palėpes. Žiurkės gyvena labai draugiškai. Paspaudus šalčiams, jos šildo viena kitą, miegodamos krūvoje, išlaisvina į spąstus papuolusias "koleges", užkasa nuodus, globoja vienos kitų vaikus.
Žiurkės yra itin vislios - per metus viena patelė gali susilaukti net 800 siekiančio jos vaikų, vaikaičių ir provaikaičių pulko. (Žiurkės nėštumas trunka tik tris savaites.) Graužikai sulaukia 3 - 4 metų amžiaus. Patinėliai yra ramesni, patelės - judresnės.
Žmogaus drauge gali tapti tik laboratorinė žiurkė, kokių galima įsigyti gyvūnėlių parduotuvėse. Šios rūšies graužikai neturi laukinėms žiurkėms būdingų agresijos ir kitų bruožų. Atvirkščiai: narveliuose laikomos laboratorinės žiurkės labai greitai prisiriša prie šeimininko, būna meilios, mėgsta švelnumą ir ramų balsą. O agresyviųjų žiurkių draugiją ir kaimynystę, anot epidemiologų, gali "pakęsti" tik apsileidę, netvarkingi, abejingi, neišprusę žmonės.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Mažajam Ernestui (sėdi ant močiutės Dalios kelių) žiurkė buvo "įsegusi" jau net du kartus
- Kalvarijos barakai - žiurkių kaimynystėje gyvenančių žmonių pastogė
- Žiurkių rojus - dešimt metų netvarkytas lauko tualetas ................................
P.S.- Redaktoriui: jeigu šis tekstas eitų į vidinį puslapį ir trūktų nuotraukų, be žiurkių atvaizdėlių ar narvelyje auginamos žiurkės nuotraukos, dar gal būtų galima įdėti iš redakcijos archyvo kokio miegančio girtuoklio nuotrauką ir parašyti, kad tokie turi saugotis - atsibudę gali apsižiūrėti likę be ... vyriškojo pasididžiavimo... Arba - vaizdą iš lavoninės: žiurkės mėgsta šeimininkauti morguose...
2006 05 25
