Susėda šeimyna prie Kūčių stalo, pasimeldžia, laužia šventintą paplotėlį, užkanda... O nuo dešimtos vakaro jau ir pranašavimais galima užsiimti. Tuomet Rytų Lietuvoje išrenkamas gabiausias vakaro pranašautojas. Jis, sako Dieveniškių senbuviai, privalo turėti penkias savybes: mylėti gyvulius ir paukščius, kad nebūtų užmušęs ar apgavęs gyvos būtybės (ėriukų, kiaulių ir gaidžių pjovėjai pranašauti netinka), turėti skaisčią odą ir šviesias akis, jo kalba privalo būti darni ir draugiška, o pats - darbštus ir tvarkingas. To krašto lietuviai tiki, kad buriant prie tokio neprisikabins piktoji dvasia, baisiomis pranašystėmis neprigąsdins aplinkinių, o burtai bus teisingi.
Skaičiuok žirnius. Išrinktas būrėjas uždega baltą šventintą žvakutę ir paima puodelį sausų žirnių. Juos puodelyje pabarškina kalbėdamas: "Ateik, Kalėda, ateik, Kalėda, arba pora, arba viens". Tuomet išpila žirnius ant stalo ir kiekvienam pastumia po krūvelę. Besiburiantieji turi suskaičiuoti savo žirnius. Jei skaičius porinis, per metus susiras antrąją pusę, jei ne - dar bus vienišius. Porinis skaičius rodo, kad turėsi draugų ir padėjėjų, neporinis - kad visus vargus tais metais teks nugalėti pačiam.
Taip buriasi sveiki, suaugę, gerklės uždegimais nesergantys žmonės. Į aguonų sriubą visiems įberiama sauja kūčiukų, lėkštė peržegnojama ir... pirmyn! Kas mikliausiai sušlemš visus kūčiukus, greičiausiai išlaižys lėkštę ir aplaižys šaukštą, kitąmet turės daug pinigų arba labai gerą, įdomų darbą. Tik nepasprinkite! O jei taip, vadinasi, iš gyvenimo norite daugiau nei skirta.
Žvakelė. Pranašautojas uždega trumputę žvakelę, visi susėda ratu ir sudeda rankas ant stalo delnais žemyn. Eilės tvarka kiekvienas greitai sako savo vardą ir ploja ranka per stalą; tuomet kitas atsako. Laimi tas, kurio vardą ištarus žvakelė sudega ir užgęsta - kitąmet išsipildys trys didžiausi jo troškimai. O tas, kas garsiausiai pliaukštelėjo, turės daugiausia draugų. Laimėtojai būtinai turi kitus apkabinti ir pabučiuoti, kad būsimos laimės niekas nepavydėtų.
Paslėptas pinigėlis. Į grybų ar kopūstų pyragėlį įkepamas pinigėlis. Todėl Kūčių vakarą Rytų Lietuvoje pyragėlius valgo atsargiai, kad netyčia nenusilaužtų danties... Tas, kuriam teko pinigėlis, kitąmet bus turtingiausias. Jis privalo tuoj pat išbėgti į gatvę ir duoti elgetai ar praeiviams pinigų arba pyrago gabalą. Antraip geroji pranašystė neišsipildys.
Gyvulių šneka. Išrinktasis būrėjas žvake triskart peržegnoja tą, kas Kūčių naktį nori išgirsti gyvulių šneką, ir veda į tamsų tvartą pas karves. Kiekvienam gyvuliui smalsuolis turi duoti obuolį ar duonos, sakydamas: "Kalėda Kalėdėle, atverk man ausis, atidaryk akis..." Tuomet reikia atsisėsti tamsiame kampe, persižegnoti ir laukti. Šalčininkuose prieš 60 metų atsitiko, kad karvės po vidurnakčio ėmė šnekučiuotis bosu, keikdamos jų klausantį šeimininką.
Tiesa, liudininkai tvirtina, esą būrėjas pirma smalsaus šeimininko pasislėpęs tvarte... Kad ir kaip ten buvo, bet blogasis šeimininkas išbalęs kaip popierius atlėkė trobon ir gyvulių daugiau nebeskriaudė.
A. Jaunciems
