Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Prieš porą savaičių per vieną naktį nuo įžūlių vagišių nukentėjo net dvi Vilniuje įsikūrusios bendrovės. Apie trečią valandą nakties nusikaltėliai apsilankė Raugyklos gatvėje esančioje dizaino paslaugų bendrovėje "Originalūs projektai". Išlaužę durų spyną vagys pagrobė 3 kompiuterius. Nors suveikus signalizacijai įvykio vieton tuoj pat atskubėjo privačios saugos tarnybos darbuotojai, vagių pėdos jau buvo ataušusios. Kitu taikiniu tą naktį nusikaltėliai pasirinko taip pat sostinės senamiestyje, Karmelitų gatvėje, esančią bendrovę "Proto paslaugos". Tiktai ryte atėję į darbą bendrovės darbuotojai pasigedo kompiuterių... Galima manyti, jog tai tų pačių ilgapirščių darbas.
Neseniai dar įžūlesni vagys apsilankė Klaipėdos centre, Turgaus gatvėje esančioje prabangių drabužių parduotuvėje "Cromus". Į vidų nusikaltėliai pateko išdaužę stiklines parduotuvės duris. Nors išgirdę pavojaus signalą įvykio vieton po poros minučių atskubėjo šią parduotuvę saugantys saugos tarnybos atstovai, vagių sučiupti nepavyko. Paaiškėjo, jog jie sugebėjo nugvelbti net 19 moteriškų puspalčių. Beje, tenka pridurti, jog ši parduotuvė vagių taikiklyje jau buvo atsidūrusi pernykštį spalį. Vieną dieną čia užėjusi inteligentiškai atrodanti pora ramiai nusikabino per 5 000 litų kainuojančius kailinius ir spruko pro duris. Jų taip pat nepasisekė sulaikyti. Na, o prieš pusantrų metų minėta bendrovė patyrė keliasdešimt kartų didesnius nuostolius. Iš jai priklausančios odinių drabužių parduotuvės, esančios uostamiestyje, Vytauto gatvėje, vagys išnešė įvairių gaminių už 100 000 litų...
Šie pavyzdžiai byloja, jog Lietuvoje klesti vadinamosios žaibiškos vagystės, kuomet nusikaltimas padaromas labai greitai, o jį išaiškinti būna sunku. Nors įprasta, jog nusikaltėliai savo juodus darbus daugiausia dirba naktimis, tačiau, kaip rodo realybė, pasitaiko gana įvairių atvejų. Vilniaus miesto VPK Apsaugos skyriaus viršininko Jono Lazarenkos teigimu, visos vagystės yra žaibiškos. Ir esą nereikėtų sakyti, kad tai atsitinka tik tamsiuoju paros metu. Tokie nusikaltimai padaromi ir vakare, ir darbo valandomis.
Vitrinose - tik muliažai
Pasak Vilniaus miesto VPK Apsaugos policijos pareigūno Algio Iljeičio, visiems klientams (saugomų objektų savininkams) pateikiama tam tikra atmintinė ar įspėjimas, nurodantis, kaip apsisaugoti nuo žaibiškų vagysčių, tačiau ne visi į tai kreipia rimtą dėmesį. Tiems, kam rūpi turto saugumas, prieš įsivedant apsaugą, siūloma ją pradėti įsirengti nuo apsauginių žaliuzių ar grotų, o baigti... muliažais. Tiksliau niekada vitrinose ar kitose lengvai prieinamose vietose neeksponuoti tikrų daiktų, prekių - geriau jas pakeisti nevertingais pavyzdžiais. Be to, būtų visai protinga matomose vietose priklijuoti lipdukus, įspėjančius, jog vitrinose reklamuojamų prekių pavyzdžiai yra beverčiai. Pareigūnai įsitikinę, jog 99 procentus vadinamųjų žaibiškų vagysčių išprovokuoja patys savininkai. Iš tiesų, kaip gali ramiai pro vitrinas praeiti ilgapirščiai, jeigu jose, vos už keleto milimetrų storio stiklinės sienos, sudėti šveicariški laikrodžiai, prabangūs juvelyriniai gaminiai, papuošalai. Tokiais atvejais šie brangūs dalykėliai lyg masalas traukia lengvo ir greito uždarbio ieškančius veikėjus... Nelabai rūpestingai biuruose ar įvairiose įstaigose saugoma įvairi kompiuterinė įranga... Dažnai tenka matyti visai šalia lango pastatytus nedidelius, plonyčius skystųjų kristalų monitorius, kurie praktiškai yra visiškai neapsaugoti (bet kokią įrangą galima pritvirtinti prie stalo, spintelių ir t. t.). Patyrę vagys juos gali pačiupti ir išnešti per 2-3 minutes... Na, o jeigu nusikaltėliai, įvertinę situaciją, matytų, jog greitai pačiupti grobio nepavyks, net nebandytų be reikalo rizikuoti ir vargti... Reikėtų prisiminti, jog kartais pagrobtame kompiuteryje saugoma informacija yra keleriopai brangesnė nei įranga... Todėl tą informaciją - kompiuterines mini laikmenas arba vadinamuosius kietuosius diskus - išeinant namo be jokio vargo galima tiesiog įsidėti kišenėn...
Reakcijos daug, o kiek naudos?
J. Lazarenka patikino, jog gavus signalą įvykio vieton atvyksta ne tiktai objektą saugančios Apsaugos policijos pareigūnai. Į tokį signalą reaguoja ir jų kolegos - netoliese esantis eismo priežiūros ekipažas, patrulių rinktinės pareigūnai apylinkės įgaliotinis. Vis jie turi ryšio priemones, todėl išgirdę apie incidentą, būtinai pasidomi, kas atsitiko.
Vagišiai - ir greiti, ir gudrūs
Dažnai kyla klausimas, kaip vagišiui pakanka tų kelių minučių, kad jis spėja pasprukti. Juk teigiama, kad saugos tarnybų pareigūnams atvykti prie saugomo objekto, kur įvyksta incidentas, pakanka 2-3 minučių... Nereti atvejai, kuomet vagišiai, norėdami įsitikinti, ar signalizacija vietinė, sąmoningai išdaužia langą ir pasislėpę netoliese laukia atvykstančios tarnybos. Jeigu šie nepasirodo, supranta, kad signalizacija neprijungta prie bendros apsaugos sistemos, todėl lenda vidun ir ima darbuotis...
Apsaugos policijos pareigūnų teigimu, be signalizacijos priemonių, turi būti ir mechaninės - pavyzdžiui, nuleidžiamos žaliuzės, grotos ir t. t. Jas įrengiant reikėtų pasikonsultuoti su specialistais. Tačiau ir iš apsauginių žaliuzių bus nemoka nauda, jeigu jos nebus prijungtos prie bendros apsaugos sistemos. Dažnai objektų savininkai mano, jog pakanka vietinės signalizacijos, nes ją pažeidus ir pasigirdus garsiniam signalui, į tai reaguos kaimynai arba praeiviai. Deja, nereikia turėti tokių iliuzijų. Mat šiuo metu svetimas turtas, išskyrus vagis, niekam nerūpi. Lietuviai džiaugiasi, kad tiktai nenukentėjo patys...
Sudarydamos sutartį su saugomo objekto savininkais, saugos tarnybos įvertina savo galimybes ir neretai netgi įsipareigoja, per kiek laiko galės atvykti prie objekto. Pavyzdžiui, jeigu Apsaugos policijos pareigūnai dėl vadinamųjų "force majoeurse" aplinkybių nespėja laiku atvykti į apvagiamą saugomą objektą laiku, kelia rankas ir prisipažįsta, jog yra kalti. Tačiau iškart yra atliekamas tarnybinis tyrimas. Surinkta medžiaga yra slapta, bet jei nukentėjęs klientas nori - gali su ja susipažinti. Vėliau jam atlyginama dalis nuostolių (kitą dalį atlygina draudikai). Apsaugos policijos pareigūnai pateikė pavyzdį, kaip tai gali atsitikti. Štai pernai Vilniuje apsaugos policininkai nepastebėjo vieno išdaužto lango. Suveikus signalizacijai apsaugos pareigūnai nuskubėjo įvykio vieton, tačiau apžiūrėję saugomo buto langus ir nusprendę, jog nė vienas nepažeistas, išvyko. Tik vėliau paaiškėjo, jog tas butas - kitokio išplanavimo ir nebuvo įvertinta tai, kad dar vienas jo langas (kurį vagišiai ir išdaužė), buvo kiek toliau, už kampo... Tą naktį dirbusiam apsaugos policijos pareigūnui teko patirti nuostolių - klientui padaryta žala buvo padengta iš apsaugos darbuotojo uždarbio...
Į saugos tarnybą - tik po trečios vagystės
Pareigūnai beveik vienbalsiai tvirtino, jog vis dėlto žmonės iš klaidų nesimoko. Mat nereti atvejai, kai ateinama prašyti apsaugos ne po pirmos, o po antros, trečios vagystės... Kai pirmą kartą nukentėjusiems asmenims pasiūlomos tokios paslaugos, dažnai šie tikina, jog jau nebeliko ką vogti.
Kartais pasitaiko ir kuriozinių atvejų, kuomet nusikaltimo vietoje sugauti vagys net nebando sprukti. Pareigūnai prisiminė neseną įvykį, nutikusį Vilniuje. Vienas vyriškis, praėjusį pavasarį išėjęs iš įkalinimo įstaigos, vasarą pragyveno laisvėje. Artėjant žiemai supratęs, jog nebus kur prisiglausti, sąmoningai nusprendė grįžti į jam artimą aplinką. Todėl ramiausiai išdaužė maisto prekių parduotuvės langą, pasiėmė dešrą, atsidarė butelį degtinės ir ramiausiai prisėdo ant dėžės. Kai atvyko šią parduotuvę saugoję pareigūnai, vyriškis tiktai pyktelėjo, jog jie pernelyg greit pasirodė, neleido jam nei išgerti, nei sočiai pavalgyti...
