Mantas Lideikis
Audra ir žaibai - gamtos stichijos nuo seno žmonėms kėlusios nemažą siaubą. Ne veltui šie reiškiniai buvo sudievinti. Žaibai turi tiek galios, jog pataikę į žmogų ar gyvulį jį gali užmušti, padega arba sugriauna pastatus, nulaužia storiausius medžius.
Anot statistikos, griaustinis su žaibais Lietuvoje per metus vidutiniškai trankosi apie 30 dienų. Tokiu metu neretai nukenčia žmonės ar gyvyliai, kyla gaisrai.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento duomenimis šiemet dėl žaibų iškrovų jau yra kilę daugiau kaip 70 gaisrų. Tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį jų būta tik 26. Iš viso praėjusiais metais žiabai sukėlė 84 gaisrus. Tarnybos duomenimis, šiemet nuo žaibų daugiausia kenčia Vilniaus ir Pasvalio rajonai.
Tai tik kibirkštis?
Anot mokslininkų žaibas viso labo tėra milžiniška kibirkštinė iškrova, griaustinio lydymas savotiškas šviesos blyksnis.
Paskaičiuota, jog vidutinis žaibo ilgis yra apie 660 metrų. Aplink jį oras įkaista net iki 25 000 laipsnių celsijaus. Žaibo judėjimo greitis 300 000 kartų didesnis už kulkos.
Paskaičiuota, jog kasdien pasaulyje kyla apie 44000 audrų, o kiekvieną minutę į žemę trenkia apie 600 žaibų.
Todėl nieko nuostabaus, kad visame pasaulyje nuo žaibų kenčia ne tik pastatai, medžiai ar gyvūnai, bet ir žmonės. Šiemet ir Lietuvoje keletui žmonių teko patirti tiesioginę žaibo iškrovą. Laimei, jie nebuvo rimčiau sužaloti ir susidūrimas su žaibu tėrai tik baisus prisiminimas.
Trenkė į telefoną
Trisdešimtį neseniai peržengęs Alytaus miesto gyventojas Dainius Lubauskas šiandien, galima sakyti, turi du gimtadienius. Tikrasis jo gimtadienis - birželio 18-oji. Antrasis, vos pora dienų anksčiau - to paties mėnesio 16-oji diena. Mat kaip tik šią dieną Dainius buvo atsidūręs labai arti mirties.
Tą dieną vyrukui su savo bičiule Loreta iškylaujant gamtoje netikėtai užėjo lietus su perkūnija. Nuo lietaus žmonės suskubo slėptis po netoli ežero augančiais medžiais. Vieną akimirką kaip tik ir suskambo Dainiaus telefonas. Jis nieko neįtardamas atsiliepė ir kurį laiką šnekėjosi. Kas nutiko paskui - neprisimena. Atsigavo jau ligoninėje, ten ir sužinojo, kad abu su bičiule išgyveno ne ką kitą, kaip į medį, po kuriuos slėpėsi, trenkusio žaibo išlydį. Laimei, netoliese buvo keli sumanūs žmonės, kurie pastebėjo nelaimę ir žaibo nutrektuosius gaivino bei iškvietė jiems pagalbą.
Šiomis dienomis dar sveikatą po tos nelaimės sanatorijoje tebetaisantis Dainius mano, jog žaibą "pritraukti" galėjo ir mobilusis telefonas, kuriuo jis kalbėjo audros metu. Jis sakė, apie tai nesyk girdėjęs, bet net nepagalvojęs, kad tai gali nutikti ir jam.
Geros nuotaikos nestokojantis vyras juokauja, jog nors ir žaibo paliestas, tačiau jokiu pranašu netapo, trečioji akis neatsivėrė. Tačiau vis dėl to šis tas pasikeitė. Dainius prisipažino, žaibuojant dabar nuleidžiantis akis ir jaučiantis baimę, nors iki tos nelaimės apie tai net negalvodavęs.
Galėjo būti daug aukų
Septyni ant geležinių lynų pakibę, sąmonės netekę, o gal jau ir negyvi žmonės - toks vaizdas stojo prieš akis šių metų gegužės 27 dieną Jonavos rajone veikiančio ekstremalių pramogų parko "Lokės pėda" lankytojams ir darbuotojams.
Tą dieną žaibo išlydis netikėtai trenkė į dvi šio parko pramogaujantiems lankytojams skirtas medžiuose įrengtas trąsas. Tiksliau - elektros išlydis "kabino" medžius ir nutekėjo plieninėmis trąsų konstrukcijomis.
Vienoje iš jų, laimei, tuo metu žmonių nebuvo. Tačiau antrojoje - treniruočių trąsoje - kaip tik mankštinosi 15 parko svečių. 3 iš jų, tuo metu buvusius trąsoje, plieniniais lynais nutekėjusi žaibo iškrova paveikė ypač stipriai. Jauni žmonės kelioms minutėms neteko sąmonės. Elektros smūgį patyrė dar keturi netoliese buvę žmonės, tarp jų ir pramogų parke dirbantis instruktorius.
Stebuklas, jog šiuo atveju taip pat išvengta aukų, antraip tai būtų įėję į istorija, kaip viena tragiškiausiai pasibaigusių jaunimo iškylų gamtoje. Nelaimė būtų dar skaudesnė ir dėl to, jog beveik visi nukentėję - parke pramogavę nepilnamečiai.
Penki labiausiai nukentėję skubiai išgabenti į ligoninę. Du, kuriems žaibo kliuvo mažiau, pas medikus nuvyko savo transportu.
Pasak "Lokės pėdos" parko vadovo Donato Žiemelio, tai iš tiesų buvo baisios akimirkos. Tuomet net nepagalvota, kad gali ištikti tragedija. Tą dieną nors ir lašnojo lietus, tačiau parkas veikė. Nes iki tol nieko panašaus nutikę nebuvo. Tačiau dabar lankytojai į trąsas lietui lyjant jau nebeleidžiami. Nebenorima rizikuoti žmonių sveikata, o gal net gyvybe.
Geriau susidūrimo su žaibu vengti
Anot medikų, žaibo išlydis yra labai pavojingas sveikatai. Mat labai stipri elektros srovė pažeidžia smegenis, todėl jos kurį laiką nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta, todėl atsigavęs žmogus dažniausiai nieko neprisimena. Atsigavus jaučiamas galūniu nutirpimas, laikinas paralyžius, kuris kartais gali likti ir nuolatinis.
Kūnu nuslinkęs žaibas gali sukelti ir vadinamąsias elektros traumas.
Ir nors žaibo stuktelėjimas žmogui ne dažnas reiškinys, vis dėl patartina vengti audros su žaibais. Šiuo atveju verta prisiminti patarlę, kas saugosi, tą ir Dievas saugo. Pavojingiausia žaibuojant būti lauke ar kitoje atviroje vietoje, nekalbant jau apie maudynes, žvejybą, plaukiojimą valtimi. Negalima slėptis ir po aukštais medžiais.
Anot priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, užėjus perkūnijai geriausia pareiti į namus, ar susirasti kitą panašią užuoglaudą, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti netgi kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas. Perkūnijos ir žaibavimo metu pavojinga liesti metalines konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Saugia vieta žaibavimo atveju laikomas automobilis. Tačiau dviratį ar motociklą geriau palikti kuo toliau nuo savęs.
Kamuolinis žaibas ypač retas reiškinys, tačau yra susidūrusiu ir su juo. Tai nepaprastai keistas, ugninį kamuolį primenantis energijos darinys, galintis "įslįsti" pro atviras duris, kaminus ar net orlaides į pastatų vidų ir kurį laiką ten būti. Išvydus tokį daiktą patartina elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti. Nuo jo nepatartina netgi bėgti, kadangi bėgančiojo sukelta oro srovė gali žaibą pritraukti prie žmogaus.
Ugniagesiai teigia, jog norint apsisaugoti nuo žaibo sukeliamų pasekmių neužtenka įsirengti žaibolaidį. Mat pavojingas yra ne tik žaibo išlydis, bet ir jo metu susidarantis magnetinis laukas, sukuriantis dideles įtampas elektros ar kituose tinkluose. Todėl gali sugesti visi į tinklą įjungti elektros prietaisai. Kad taip nenutiktų reikia pasirūpinti, kad jie būtų įžeminti.
Trenkė septynis kartus
Paskaičiuota, jog pasaulyje per metus žaibai nusineša maždaug 25 tūkstančių žmonių gyvybęs, o dar apie pusę milijono sužaloja. Tačiau įdomu ir tai, jog devyni iš dešimties nukentėjusiųjų nuo žaibo, išgyvena.
Mokslininkai teigia, jog iki šiol nėra aišku, kas traukia žaibą prie žmogaus. Beje, kai kurie dėl to kaltina ne ką kitą, kaip vyrišką hormoną - testosteroną. Mat faktas yra toks, jog aštuoni iš dešimties nukentėjusiųjų nuo žaibo - vyrai.
Manoma, jog žmogų gelbsti būtent tai, kad didžiulės galios iškrova per kūną pereina per milijoninę sekundės dalį. Per tokį trumpą laiką tiesiog nebūna spėjami negrįžtamai sužaloti toliau nuo žaibo patekimo vietos esantys audiniai. Todėl labiau nukenčia tik ta kūno vietą, kur prisiliečia žaibas.
Pataikęs į kokį nors daiktą ar žmogų paviršiuje žaibas palieka jam būdingus pėdsakus - medžius ar paukščio plunksnas primenančias figūras. Dažnai jos pasilieka visam gyvenimui.
Beje, yra ir gana unikalių atvejų susijusių su žaibais. JAV spauda yra paskelbusi, jog Virdžinijos valstijoje gyvena žmogus, vertas Gineso rekordų knygos. Mat per 35 darbo metus į miškininku dirbantį Rojų Salivaną žaibas esą trenkęs net 7 kartus. Ir visus miškuose dirbantis vyras išgyveno.
