Perskaičius Ramutės Pečeliūnienės straipsnį "Tragiška neįprastos poros meilės atomazga" bei pamačius šia tema laidą per televiziją, apniko mintys, kurių negalėčiau neišreikšti. Man pasidarė be galo gaila šios moters ir to jaunuolio, kurie vienas kitą labai mylėjo. Ar nereikėjo leisti jiems šiuos jausmus išjausti, pagyventi kartu (juk jau šiaip ar taip jie buvo suartėję)? Galbūt tuomet palaipsniui viskas būtų išsisprendę. Juk nieko negalima numatyti į priekį: gal jiems buvo lemta būti kartu, o gal būtų labai greitai viskas pasibaigę. Moteris iš pradžių nežinojo kiek jam tikrai metų, o įsisiūbavus draugystei, sustoti buvo neįmanoma. Šie du žmonės savo širdžių pakeisti negalėjo. Mane labai papiktino vaikino tetos nuostata, kurią per televiziją išgirdau. Niekada nereikia skubėti teisti kitos moters, nes nežinai, kas tavo gyvenime gali nutikti. Kiekvienam savas likimas. Tuo labiau, kad smerkiama Lolita - jokia amorali moteris. Gal jos ir vyro santykiuose nebuvo tikrų jausmų, trūko romantikos ir švelnumo, nes moteris (kaip rašoma) kažkuriuo metu draugavo netgi su kaliniu. Kaliniai moka paveikti moters psichologiją, ypač jeigu moteris nėra laiminga. Manau, jos vyras daugeliu atvejų buvo per kategoriškas, todėl moteris paklydo savo jausmuose. Be galo skaudina tai, kad viskas lyg ir sulyginama tik su seksu. Nesąmonė. Seksas peršamas televizijoje, jau mokyklose aiškinama, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ir pan. Čia buvo meilė, o vaikiną pražudė savųjų ir visuomenės smerkimas. O juk jie niekam gyventi netrukdė. Buvo laimingi būdami kartu, nepaisant metų skirtumo. Yra labai daug atvejų, kai jaunesni vyrai pamilsta daug vyresnes moteris, ir tai nėra vien tik seksas. Tai tikrų tikriausia meilė. O tie, kurie skuba smerkti kitus, tegul pamąsto apie savo praeitį, ir manau, ne vienas atras savyje užslėptų padarytų klaidų.
Lolita, kaip nors atsilaikyk, nes esi labai reikalinga dukrytei. Nepalūžk, lankyk mylimo žmogaus kapą. Atmink yra žmonių, kurie Tave supranta ir gaili.
Janina P., Šakiai
