Teroro veiksmai, sprogimai didmiesčiuose, įkaitų grobimas ir šantažas, o sykiu įvairių šalių vyriausybių priminimai apie antiteroristinę parengtį jau tapo kasdienybe. Blogiausia, kad prie jos įprantama, taigi ji lyg ir nebepastebima. Pasaulis nieko nejausdamas, juolab negalvodamas apie naująją savo būseną pro rugsėjo 11-osios vartus įžengė į globalinio karo stadiją.
Šaltąjį karą pakeitė karas su tarptautiniu terorizmu ir naujų - ketvirtosios ar net penktosios kartų - karų planavimas, taip pat svarstymai, kas pasaulyje bus pajėgūs juos kariauti. Atrodytų, kad žmonija įvairių jos lyderių lūpomis nepaliauja didžiuotis savo kariniais raumenimis. Tad ir teroristai didžiuojasi savo laimėjimais. Nors karas su tarptautiniu terorizmu apnuogino daugybę globalinių problemų, tačiau kol kas jų nesiimama spręsti.
Niekur neišnyko nei masinių žudynių, nei genocidų grėsmės. Naujų demokratijos pergalių sąlygomis Balkanų karai parodė, kaip lengvai tam tikri kultūros mechanizmai gali būti “įjungiami” tautinei (rasinei, etninei, religinei, civilizacinei) neapykantai gaminti. Pakanka “išrinktosios tautos” ar kokios nors “didžiosios valstybės” simbolių pagrindo. Žudynės Srebrenicoje 1995 metais vyko pačioje civilizuočiausios Europos Sąjungos pašonėje, stebint Jungtinių Tautų kariniams daliniams, žvalgybiniams palydovams kas keliolika minučių kaupiant naujus duomenis apie atsirandančias masines kapavietes. Žudynių organizatoriai ir vykdytojai - karo akademijas baigę nusipelnę kariškiai ir jiems kultūrinę ideologinę programą kūrę rašytojai bei kitokie intelektualai.
Sudane, Darfūro regione, jau bene tris dešimtmečius vyksta pilietinis karas, šiuo metu peraugęs į atvirą juodaodžių žemdirbių genocidą. Jį taip pat stebi pasaulio visuomenė, sugebanti per JT tik pagrasinti Sudano valdžiai paskelbsianti ginklų embargą. Taigi ginklai pripažįstami svarbiausia dabartinio pasaulio ir vakarietiškosios civilizacijos vertybe.
Tarptautino teroristų tinklo ideologai savo tikslams, ypač kultūriniams ideologiniams, puikiai panaudoja globalines problemas, kurios susijusios su vis didėjančiu didelės pasaulio dalies nuskurdimu, palyginti su globalizacijos procesų paskatintu turtingųjų šalių gerovės prieaugiu. Kitas svarbus to karo veiksnys - Izraelio ir palestiniečių įsukta kultūrinė neapykantos Vakarams skatinimo mašina. Šiuo metu kita tokia, tik gal dar didesnė mašina pradeda veikti Irake.
Blogiausias nenumatytas amerikiečių ir jų sąjungininkų veiksmų Irake padarinys kaip tik ir yra antivakarietiškos tarptautinio terorizmo mašinos susikūrimas. Tačiau tų padarinių nebuvo galima net įsivaizduoti, nes esama tam tikrų politinės vaizduotės, juolab karinio strateginio planavimo ribų, kurias pralaužia tik tikrovės košmaras.
Nebuvo teisūs Jungtinių Valstijų oponentai, gąsdinę amerikiečių administraciją nauju Vietnamu, nes pokarinį Vietnamą galėjo suvaldyti negailestinga komunistinio totalitarizmo ranka. Blogiausia, kad Irakas gali tapti panašus į sovietų pagamintą Afganistaną, tik daug grėsmingesnį savo globalinio poveikio galimybėmis. Esminis skirtumas bus tas, kad Irake įvairiausių grupuočių tarpusavio ir prieš amerikiečius nukreiptas, o sykiu teroristinis karas vyks jau nepaisant jokių okupacinių pajėgų. Tarptautinio teroristų tinklo ideologams okupacinės pajėgos net reikalingos, kad būtų galima visiems suprantamai pateisinti savo veiksmus. Irakas yra senųjų civilizacijų lopšys - tad ideologai gali kalbėti ir apie atgimstančios civilizacijos kovą su šėtoniškaisiais Vakarais, ir apie tų pačių šėtoniškųjų Vakarų pastangas sunaikinti senųjų civilizacijų židinį.
Galima nujausti, kad Irake tarptautiniai teroristai sukurs elektroninių komunikacijų tinklą bei teroristų rengimo mokyklas. Atrodo, kad jau šiuo metu daugeliui to tinklo vadeivų saugiau Irake, nei kurioje kitoje pasaulio vietoje. Juolab kad šioje šalyje susiklostė puikiausios sąlygos ne tik išbandyti teroristinės kovos bei teroristinio šantažo būdus, taip pat informacinio poveikio priemones, bet ir kurti politinio valdžios paėmimo strategijas. Niekas niekada nesužinos, kas iš tikrųjų valdo tą ar kitą religinį ekstremistą, kurio karinės grupuotės privers amerikiečių palaikomą Irako vyriausybę po rinkimų pasidalyti su juo valdžia.
Kokius tad naujus taktikos būdus išbando teroristai Irake? Jie stengiasi išnaudoti susiklosčiusių aplinkybių teikiamas politinio ir ekonominio šantažo galimybes. Ekonominio šantažo atžvilgiu Irakas yra unikali pasaulio vieta. Vienas Irako okupacijos tikslų ir buvo sumažinti tokio šantažo galimybę. Deja. Pasaulinės naftos kainos pakilimas didele dalimi nulemtas teroristų veiklos. Dar keletas didelių diversijų - ir kaina bus permesta per 50 dolerių už barelį kartelę. Beje, šitaip teroristai padeda ir Rusijos ekonomikai.
Žudydami pagrobtus įkaitus teroristai veja iš Irako visas kompanijas, susiviliojusias pelningais kontraktais. Jau išvyko rusai, traukiasi turkai ir kitų arabų šalių firmos, o daugelis šalių atsisakė ketinimų kelti čia koją.
Vienas svarbiausių naujosios teroristų taktikos ypatumų tas, kad teroro aktai planuojami svarbių politinių vyksmų išvakarėse, siekiant norimų politinių rezultatų. Neabejotina jų “pergale” pasibaigė rinkimai Ispanijoje po kraupaus traukinių susprogdinimo - pasikeitė valdžia ir ispanų kariai buvo išvesti iš Irako. Vadinasi, susilpnėjo ir politinė Jungtinių Valstijų parama. Dabar daugelis koalicijos valstybių gali tikėtis tokių veiksmų ir šitai neabejotinai veikia tarptautinius santykius.
Norėdami išsaugoti pagrobto įkaito gyvybę iš Irako pasitraukė Filipinai. Lenkijos premjeras Vašingtone kalba apie galimybę perduoti lenkų karinėje zonoje daugiau valdžios patiems irakiečiams ir sumažinti lenkų karių kontingentą. Netrukus baigiasi teroristų paskelbtas ultimatumas Italijai, kurioje antiteroristinė parengtis ryja didžiules lėšas. Italai jau lyg ir ima susitaikyti su būsimu smūgiu, tačiau juk visais žiniasklaidos kanalais gąsdinant Italijai galima smogti ir kokiai kitai mažiau pasirengusiai šaliai - politinis efektas bus dar didesnis. Galima numanyti, kad kalbų apie traukimąsi iš Irako bus ir daugiau, nes kol kas nesugalvota, kaip veiksmingai atsakyti teroristams. Izraelio patyrimas Gazos ruože Irake nepadės. Didžiausia blogybė ta, kad komplikuojami Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių santykiai, kurie yra dabartinės pasaulio tvarkos pamatas.
