Didžiąją dalį Lietuvos daugiabučių sudarantys nerenovuoti tipinės sovietinės statybos namai reikalauja didelių šilumos sąnaudų dėl prastų šiluminės sienų, langų ir stogų varžos savybių.
Nebevilkinti senos statybos daugiabučių namų problemos ir ateinančių metų biudžete numatyti lėšų šių būstų atnaujinimui Vyriausybę paragino Lietuvos energijos konsultantų bei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos.
"Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti 2 - 4 kartus daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose", - teigė Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Jonas Ūselis.
Parengtame Būsto strategijos projekte yra nurodyta, kad 1961-1990 metais statytuose daugiabučiuose gyvena 66 proc. šalies gyventojų. Iš viso yra apie 17 tūkst. "tikrų" daugiabučių, kurių naudingas plotas siekia 36,6 mln. kvadratinių metrų. Bet dar yra ir 1-2 aukštų namai, talpinantys nuo poros iki keleto butų, jie apima daugiau kaip 6 mln. kvadratinių metrų naudingo ploto.
Šiuo metu maždaug už 120 mln. litų, prisidedant ir valstybei, renovuota apie 500 daugiabučių, tačiau renovacijos apimtys juose nėra vienodos.
Sovietinės statybos daugiabučiai reikalauja didelių šilumos sąnaudų: tipinių sovietinės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosiose energijos sąnaudose didžiausią dalį - net 55-65 proc. - sudaro šildymas, karšto vandens ruošimui tenka 20-32 proc. sąnaudų.
"Akivaizdu, jog reikia užtikrinti valstybinę paramą pastatų ir jų inžinerinių sistemų renovacijai, kuri leistų gyventojams sumažinti išlaidas būstų šildymui ir priežiūrai", - teigė J. Ūselis.
Prognozuojama, kad standartiniame daugiaaukščiame name atlikus šildymo ir karšto vandens sistemų renovaciją pastatas galėtų sutaupyti apie 10 proc. energijos, o išlaidos atsipirktų per 4,5 metų.
Kadangi Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos sudaro tik apie trečdalį ES gyventojų vidutinių pajamų, todėl menka jų perkamoji galia riboja galimybes įsigyti būstą ar tinkamai jį prižiūrėti.
Nuo 1990 metų investicijos į gyvenamąją statybą mažėjo ir šiuo metu sudaro maždaug 500 mln. litų per metus. Gyvenamųjų namų statybos mažėjimą lemia tai, kad daugiau kaip 90 proc. investicijų į šią sritį tenka nuosavoms bei skolintoms gyventojų lėšoms. Privataus kapitalo lyginamoji dalis tesiekia 4-5 proc. Valstybės investicijos į būsto sektorių sudaro 5-6 proc. ir didesnės įtakos būsto statybos plėtrai neturi.
Palyginti su ES, išskirtinas būsto situacijos Lietuvoje bruožas - nėra susiformavusios būsto nuomos rinkos. ES šalyse nuomojamo būsto sektorius vidutiniškai sudaro 20-30 proc. viso būsto sektoriaus. Lietuvoje socialinis būstas sudaro tik 2,4 proc. viso būsto fondo - socialinio būsto plėtra mažėja, mažėjant valstybės ir savivaldybių investicijoms.
ELTA
