Giedrė POTELIŪNAITĖ
Iš bažnyčių ilgapirščiai nepabūgsta išnešti to, ką randa. Nebijo jie žmonių pasmerkimo, o ir Dievo rūstybė jų per daug negąsdina. Išplešiamos aukų dėžutės, pinigai iš jų iškrapštomi iki paskutinio cento, ar ištempiami paveikslai, žvakidės, paauksuoti bažnytiniai indai. Bet kai nieko panašaus ilgapirščiams aptikti nepavyksta, jie pasitenkina ir... vyno buteliu.
Kaip tik taip atsitiko Kauno rajono Margininkų kaime. Kaip ir kiekvieną sekmadienį iš Rokų atvykęs laikyti mišių, klebonas kunigas Virginijus Gražulevičius pastebėjo, kad kažkas senoje medinėje bažnytėlėje lankęsis tikrai ne išganymo tikslais.
"Bažnyčia buvo gerokai nusiaubta. Atidarinėti stalčiai, viskas iškuista tarsi ieškant paslėpto lobio. Jokios relikvijos vagių nesudomino. Iš bažnyčios paimtas tik butelis mišių vyno. Aš išvis nesuprantu - negi vagys galvoja, kad bažnyčiose laikomos didelės sumos pinigų ar kalnai brangenybių?" - stebėjosi kelbonas V. Gražulevičius. - Tas vynas buvo pats paprasčiausias raudonas parduotuvėse parduodamas vynas. Dėl jo niekam širdies neskauda. Bet va dėl nuversto Švenčiausiojo ir sulaužytos senovinės žvakidės - net labai. Nuostolis daugiau nei 900 litų, bet ne pinigai svarbiausia..."
Kaip sakė klebonas į bažnyčią ilgapirščiai brovėsi ne pirmą kartą, tačiau anąsyk buvo labai seniai, gal prieš 20 metų. "Po šio įvykio būtinai įsivesime vietinę signalizaciją, kad kitą sykį kam nors braunantis, bent garsus jos kauksmas nedorėlius nubaidytų", - atskleidė V. Gražulevičius.
Dažniausiai įsibrovėlius bažnyčiose domina aukų dėžutės, kuriose būna kaimo močiučių per mišias sumesti pinigėliai - lito ar dviejų monetos. Didelių sumų jose beveik nebūna, todėl ir didžiulių nuostolių pavyksta išvengti.
Vagystės iš bažnyčios - ne naujiena
Bene didžiausia vagystė iš bažnyčios buvo įvykdyta Trakuose. Čia 26 metų vilkaviškietis Ramūnas Plečkaitis pirmą kartą į Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią įsibrovė 2003 metais - apšvarino aukų dėžutes, pavogė kai kuriuos bažnyčios daiktus, o antrąjį kartą, 2004 metų pabaigoje, pasikėsino į 3 paveikslus: nuo Šv. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslo nuėmė apkaustą (suknelę), didžiąją ir mažąją karūnas bei briliantais inkrustuotą kryželį (šie papuošalai priskiriami XVII amžiaus laikotarpiui), nuo Aušros Vartų Šv. Mergelės Marijos paveikslo pavogė apkaustą, o nuo Šv. Mergelės Marijos Rožinio paveikslo - karūną.
Ekspertai, atsižvelgdami į meninę ir istorinę pagrobtų papuošalų vertę nustatė, kad padaryto nuostolio suma - 109 000 litų. Vėliau vertybes pavyko atgauti, jos grąžintos į bažnyčią.
Kėsinosi į relikvijas
Šiluvoje per Kalėdas į bažnyčią įsibrovę ilgapirščiai irgi pasikėsino į labai vertingą paveikslą. Naktį į šventovę įsibrovę asmenys pagrobė dvi paveikslo "Dievo Motina su kūdikiu" karūnas, nuplėšė Dievo Motinos auksinę sagę ir pasiėmė bažnyčios aukų dėžutę, kurioje tebuvo apie 20 litų. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad tai to paties R. Plečkaičio, "pasireiškusio" Trakuose, darbelis.
XVII amžiaus paveikslas buvo neseniai restauruotas. Restauracijos darbų metu buvo atidengti autentiški dažų sluoksniai, ištaisyti brangaus metalo apkaustų, 1674 metais sukurtų Karaliaučiaus auksakalio Lorenco Hofmano, reljefai, paauksuotos karūnos, sutvarkyti įtrūkimai.
Pagal legendą, Šiluvos Dievo Motinos paveikslas buvo atrastas Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje užkastoje skrynioje.
1786 metais stebuklais garsėjęs paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus karūnomis. Karūnos buvo pagamintos iš aukso, sidabro, vario ir geležies. Pavogtoji Dievo Motinos mažoji karūna su kalnų krištolo akmeniu sveria 298,5 gramo, o kūdikio karūna su žalsvo kvarco akmeniu - 112,6 gramo. Šios vertybės spalvotųjų metalų supirktuvėje kainuoja iki 10 000 litų. Tačiau jų istorinė, kultūrinė, religinė vertė daug didesnė.
Dievo pirštas
R. Plečkaitis dėl ligos turi antrą invalidumo grupę, tačiau tai jo nuo bausmės neišgelbėjo - už Trakų bažnyčios apiplėšimą jam skirtas 5 metų laisvės atėmimas. Tačiau kaip "Akistatą" informavo Raseinių rajono apylinkės prokuroras Arminas Elijošius, R. Plečkaitis, sergantis onkologine liga, didžiąją dalį bausmės laiko praleido Lukiškių kalėjimo ligoninėje, o nuo likusios bausmės dėl prastos sveikatos buvo iš viso atleistas. Vyriškio teismas dėl Šiluvos bažnyčios apvogimo dar tik turi įvykti - byla yra sustabdyta, kol sveikata leis R. Plečkaičiui atvykti į teismą. Tačiau, kaip sakė prokuroras, tikimybė, jog R. Plečkaitis išgis nuo vėžio, labai menka...
Šiluvos krašto žmonės sako, kad R. Plečkaičio liga - Dievo pirštas. Šiluviškiai pasakoja istoriją, kad Šiluvos krašte buvo susibūrusi gauja, kuri plėšė bažnyčias. Nusikaltėliai greitai praturtėjo ir vis sugebėdavo pasprukti neįkliuvę, tačiau visi jie susilaukė prakeiksmo - po 3 metų, 3 mėnesių ir 3 dienų vienas iš jų išprotėjo, kitą - suparalyžiavo, trečias nuskendo, ketvirtą nudūrė draugai, o penktąjį - plėšikų vadą - sutrypė arklys. Jis ilgai merdėjo pragariškose kančiose ir tik išpažinęs savo nuodėmes iškeliavo į dausas. Prakeiksmas esą persekiojęs ir plėšikų vaikus. Ir tik kai jie nusprendė paaukoti bažnyčiai iš tėvų paveldėtą nedorai užvaldytą turtą, Dievo rūstybė nuo jų nusisuko.
Nuo to laiko tikima, kad iš bažnyčios pavogtas kad ir pats menkiausias daiktas būtinai prišaukia nelaimę. Įdomu, koks atpildas laukia ilgapirščio, nugvelbusio vyno butelį?
