Vokietijos vėjo jėgainių sektorius savo dalį nacionalinėje energijos gamyboje praėjusiais metais padidino 17 proc. ir užtikrino šaliai pasaulinės vėjo energijos lyderės poziciją, skelbiama tyrimų instituto ataskaitoje.
Tačiau, nepaisant išaugusios vėjo energijos gamybos, Vokietija vis dar didele dalimi pasikliauja energijos gamyba, panaudojant anglis. Tokios gamybos lygis praėjusiais metais, palyginti su 2002 m., nuo 20,5 proc. ūgtelėjo iki 51,1 proc. visos energijos gamybos. Energijos gamyba, panaudojant anglis, buvo siekiama kompensuoti dėl sausos vasaros sumažėjusią hidroenergijos gamybą, skelbia ekonomikos tyrimų institutas DIW.
Vokietija siekia didinti atsinaujinančių - vėjo ir vandens - energijos šaltinių dalį, nes iki 2020 m. ji laipsniškai atsisakys branduolinės energijos, pagaminančios 26 proc. šalies elektros energijos.
Tačiau tokius savo planus ji turi suderinti su pasaulinėse aplinkosaugos sutartyse numatytais įsipareigojimais mažinti anglies dvideginio išmetimą, o tai reiškia, kad ji negali anglies dvideginio neišmetančios branduolinės gamybos pakeisti energijos gamyba panaudojant anglis - ekologiškai prasčiausiu metodu.
Vėjo energijos pramonė pastatė 2 tūkst. 500 naujų vėjo jėgainių, kurios padidino bendrą energijos gamybos lygį iki 14 tūkst. 500 kilovatų - didžiausio nacionalinio pajėgumo pasaulyje. Vėjo energijos sektoriaus dalis visoje energijos gamyboje praėjusiais metais, palyginti su 2002 m., nuo 2,7 išaugo iki 3,1 proc.Vasaros karštis sumažino hidroenergijos gamybą 9,6 proc. iki 24,5 mlrd. kilovatvalandžių kWh.
Energijos gamyba, panaudojant akmens anglis ir dujas, išaugo atitinkamai 8 ir 6,5 proc. Akmens anglis buvo naudojama gaminant 146 mlrd. kWh, o dujos - 57,5 mlrd. kWh bendros gamybos, kuri išaugo iš viso 2,7 proc. iki 596 mlrd. kWh.
Rusvosios anglys labiau teršia nei akmens anglys, tačiau jos gaminamos šalyje, todėl sumažina energijos importo išlaidas. Energijos gamyba, panaudojant rusvąsias anglis, sudarė 159 mlrd. kWh, o tai yra 1 mlrd. kWh daugiau nei 2002 m. Šio energijos gamybos būdo dalis bendroje gamyboje siekė 26,6 proc.
Branduolinės energijos gamyba buvo gana stabili - 165 mlrd. kWh, nors praėjusių metų lapkritį buvo uždarytas pirmas iš 19 reaktorių - 340 megavatų Štadės atominė elektrinė.
Apie 5,5 mlrd. kWh, arba 0,9 proc., energijos buvo gauta iš nafta kūrenamų gamyklų.Atsinaujinančios biomasės, atliekų, saulės ar kitų energijos šaltinių dalis visoje energijos gamyboje sudarė 3,4 proc., arba 20 mlrd. kWh.
Vokietijos energijos suvartojimas 2003 m. išaugo 1 proc. iki 588 mlrd. kWh, skelbia DIW.
2003 m. Vokietija eksportavo 43,8 mlrd., o importavo - 45,8 mlrd. kWh. 2002 m. grynasis importas sudarė 700 mln. kWh.
DIW yra vienas iš šešių pirmaujančių Vokietijos tyrimų institutų, kuris skaičiuoja energijos gamybos ir suvartojimo lygį pramoninėse vietovėse, neprijungtose prie šalies energetinės sistemos. Tai reiškia, kad šio instituto duomenys yra didesni nei Energijos pramonės asociacijos VDEW.
Reuters-ELTA
