Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nors juodi mūsų tautiečių darbeliai išgarsino Lietuvą toli už jos ribų, apie žiaurius išalkusių tėvynainių nusikaltimus rašė ne vienas užsienio laikraštis, kalėjimo darbuotojo vokiečio Gerhardo tai neišgąsdino ir jis nusprendė dar kartą apsilankyti Lietuvoje. Kad kelionė būtų linksmesnė (o gal dėl drąsos), kompanijon pasivadino ir tris savo draugus - žymų pianistą Vinfridą, verslininką Jurgeną bei vieno įtakingo Vokietijos laikraščio žurnalistą Stefaną. Visą savaitę žavėjęsi Lietuvos gamta, miestais, kaimeliais ir žmonėmis, vokiečiai pamiršo bet kokį saugumo jausmą. Galbūt tik jiems vieniems neatrodė keista, kad iš pamiršto užrakinti automobilio nedingo vaizdo kamera, drabužiai bei kelioniniai krepšiai. Matyt, tuo metu Lietuvoje išsinuomoto automobilio numeriai neužkliudė ilgapirščių akių. Tad nenuostabu, jog lietuviai užsieniečiams pasirodė labai geri, draugiški, paslaugūs ir visiškai nepavojingi piliečiai. Iš tiesų jie neskaitė lietuviškų laikraščių, nežiūrėjo televizijos. O juk apie užsieniečių užpuolimus, apiplėšimus kalbama beveik kasdien... Nė karto neįžeisti, neužgauti ir neapvogti, vokiečiai žavėjosi lietuvaičių grožiu, ragavo puikų lietuvišką alų ir gyrė lietuviškus šašlykus. Išvažiuodami negailėjo liaupsių mūsų kraštui ir žadėjo sugrįžti čionai dar ne kartą. Kažin, ar ir būsimos jų viešnagės bus tokios malonios ir saugios...
