Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vos prieš dvejus metus septyniasdešimtmetį atšventusi Raseinių rajono Užkalnių kaimo gyventoja Vladislava Danauskienė, tvirta ir sveika moteris, vylėsi, kad gyvens dar ilgai ilgai. Ji be galo norėjo pamatyti užaugusius ir šeimas sukūrusius anūkus, drauge džiaugtis, kad vaikams viskas puikiai sekasi. Tuo tikėjo ir Vladislavos dukros Regina bei Irena ir sūnus Kęstutis... Tačiau praėjusią savaitę visas šias viltis ir ateities svajones sužlugdė baisi tragedija - Vladislavą Danauskienę savo troboje kaimynai rado nužudytą. Pirminiais duomenimis, uždusintą pagalve.
Pasigedo pienininkė
Darbšti, tvarkinga, gyvenimu nesiskundžianti, visad linksma ir energinga ūkininkė Vladislava Danauskienė, anot Užkalnių gyventojų, buvo puikus pavyzdys visoms čia įsikūrusioms šeimoms. Pagyvenusi, tačiau dar labai stipri moteris augino dvi karvutes, kiaulę, rūpinosi pulkeliu paukščių, turėjo žemės, tad darbų, ypač vasarą, netrūkdavo. Vladislavai daug padėjo kartu gyvenantis anūkas Justinas, o savaitgaliais - apsilankę vaikai.
Anksčiau Vladislava gyveno kitame kaime, nuošaliame vienkiemyje Milvyčiuose, o prieš kelerius metus, kad būtų smagiau ir drąsiau, persikraustė į Užkalnių gyvenvietę. Neseniai ji čion su viena iš dukterų buvo nuvykusi ir prasitarė, jog tokiais neramiais dabartiniais laikais atokioje vietoje viena gyventi (vyras seniai miręs) tikrai nenorėtų. Va gyvenvietėje, kur iš abiejų pusių kaimynai, girdi, kitas reikalas.
Lyg nujausdama nelaimę, Vladislava kelios dienos prieš žūtį vienai kaimynei ir anūkui Justinui užsiminė kažko labai pradėjusi nerimauti. Girdi, kad kas neapvogtų ar šiaip ko bloga nepadarytų.
Prieš kelias savaites Vladislavos anūkas gavo laikiną darbą Tauragėje, tad pas močiutę sugrįždavo tik savaitgaliais. Praėjusį sekmadienį jis išsiruošė į Tauragę. Rytojaus dieną, pirmadienį, Vladislava, kaip įprastai, į vietos pieno supirkimo punktą pristatė pieną, trumpai pasišnekėjo su kitomis moterimis. O štai antradienį su pieneliu ji nebepasirodė. Moters buvo pasigesta, kai ji pieno neatnešė ir trečiadienį, o lauke paliktos nemelžtos karvutės ėmė keistai baubti. Pirma susirūpino pieno priėmėja - girdi, kas atsitiko, kur Vladislava dedanti tiek pieno, jei jau antra diena neateinanti? Pamanę, kad Vladislava sunegalavusi (artimiausia kaimynė dvi dienas jos nepastebėjo kieme), keli kaimiečiai nutarė pas ją užsukti ir pasiteirauti, ar nereikalinga kokia pagalba. Verandos durys buvo užrakintos iš vidaus, į beldimą niekas neatsakė. Aplinkinius labai nustebino ir tai, kad su šviesa einanti miegoti, o vos pradėjus švisti prabundanti moteris niekada neužtraukdavo trobos langų užuolaidų, o šiuokart visos jos buvo kruopščiai užtrauktos... Apėjęs aplink namą ir pamatęs vienoje jo pusėje išimtą rūsio langelį, vienas vyriškis per šitą skylę įsliuogė į pusrūsį, o iš jo stačiais laiptais pateko į pirmąjį aukštą, į Vladislavos miegamąjį. Vladislava savo lovoje gulėjo jau sustingusi, nuoga. Ant galvos moteriai buvo užmesta pagalvė...
Pinigai dingo. Bet ne visi
Kilo didžiulis aliarmas, per trumpą laiką į Užkalnius atlėkė Tauragėje gyvenančios abi Vladislavos dukros, atskubėjo ir Nidoje su šeima tomis dienomis atostogavęs sūnus. Baisios naujienos šokiruoti namiškiai negalėjo atsitokėti ir be perstojo svarstė, kas galėjo taip žiauriai pasielgti.
Kruopščiai visą namą apžiūrėję policijos ir prokuratūros pareigūnai padarė preliminarią išvadą, kad Vladislava Danauskienė galėjo būti nužudyta apiplėšimo tikslu. Tai rodė apkuista rūbų spinta, paliktos praviros sekcijos durelės - tarsi būtų kažko ieškota... Neseniai Vladislava buvo pardavusi jautuką, už jį gavo apie tūkstantį litų, kurių daugiau nei pusę jau buvo išleidusi. Štai tos likusios sumos, maždaug keturių šimtų litų, ir buvo pasigesta. Kiti Vladislavos turėti pinigai vaikams žinomoje vietoje gulėjo kaip gulėję. Iš baro nebuvo prapuolę ir brangūs alkoholiniai gėrimai, nors, teisybė, buteliai buvę paliesti, pavartyti ir, matyt, pastatyti atgal. Nedingo ir Vladislavos turėti aukso papuošalai. O štai vokelis su įvairiais kviteliais ir asmens dokumentais buvo iššniukštinėtas. Kvitukai palikti, o paso ir banko kortelės - nėra.
Įsibrauta pro rūsio langą
Paaiškėjo, kad žudikas į Vladislavos trobą pateko pro rūsio langelį. Anga nėra didelė, tad prisireikė langą išimti su visais rėmais. Nustatyta, kad atėjūnas darbavosi su medžiaginėmis pirštinėmis, o tai, kad Vladislava neprabudo nuo kieme pririšto sargaus šunelio skalijimo ir kad mirtį atnešęs svečias žinojo palyginti painų didelio Vladislavos namo rūsio išplanavimą, leidžia manyti, kad žudiko būta vietinio... Galbūt net ne vieno... Kadangi trobos laukujės durys rastos užrakintos iš vidaus, su į spyną įkištu raktu, galima daryti išvadą, kad žudikas pro rūsio langą įėjo ir tuo pačiu keliu išėjo.
Tai, kad Vladislava Danauskienė lovoje rasta nuoga, leidžia įtarti, kad ji dar galėjo būti bandoma išžaginti ar išžaginta. Tai paaiškės tik po atitinkamų tyrimų.
Įtarimas - ant artimo kaimyno
Į garsios kaimo giedorėlės šermenis gausiai susirinkę užkalniškiai stebėjosi sužinoję, jog, įtarus sunkaus nusikaltimo įvykdymu, kitądien buvo sulaikytas artimiausias Vladislavos kaimynas Arūnas L. (32 m.). Jį policija surado namuose. Visų pirma buvo atlikta krata (rasta tik įtartinos pirštinės). Arūnas L., kaip pasirodė pareigūnams, per kratą buvo labai sutrikęs, vos išlaikė drebančias rankas (kurių viena, beje, buvo keistai subraižyta), tačiau garsiai piktinosi, kodėl būtent ant jo kritęs toks tamsus šešėlis. Susijaudinimo neslėpė ir Arūno motina. Girdi, sūnus - girtuoklis, tas teisybė, bet kad eitų žudyti...
Kai Arūnui buvo įsakyta ruoštis vykti į policijos komisariatą, šis nustebęs paklausė, ar paleisią namo greitai, tą pačią dieną, ar vėliau. Buvo pažadėta ilgai nelaikyti, tačiau per apklausą pareigūnams, matyt, kilo neaiškumų, ir Arūnas tąvakar namo nesugrįžo. Teismas leido Arūną L. suimti.
Sulaikius Arūną kažkuris iš kaimo gyventojų prisiminė, kaip šis, kiekvieną dieną girtas, tuo metu, kai Danauskienės sodybos kieme darbavosi pareigūnai, savajame kieme pirmyn atgal zujo blaivutėlis ir be perstojo traukė cigaretes. Nors pasibaisėję dėl ištikusios tragedijos į V. Danauskienės kiemą suplūdo kone pusė kaimo gyventojų, čia pat įsikūręs Arūnas nepasirodė.
Kaimiečiai pasakojo, kad Arūnas L., kaip ir jo motina, buvo gan uždaro būdo, paslaptingas, nemandagus (praeidavo pro šalį net nepasilabinęs), tarsi ateivis iš kosmoso. Ką mėgo tai mėgo - svaigalus... ("Jo moteris buvo samagonas", - tai pripažino ir motina, kai pasiteiravome, ar jaunas vyras neturėjo kokios draugės ar sugyventinės). Be degtinės Arūnas negalėdavo ištverti nė dienos. Pinigų "šnapsui" kaulydavo iš pensininkės motinos. Nors kaimiečiai vėliau tvirtins, kad Arūnas mamą skriausdavo, litų degtinei išsireikalaudavo smurtu, "Akistatos" žurnalistei moteris tai paneigė. Girdi, sūnus niekada prieš ją nebuvo pakėlęs rankos.
Tačiau nors motina ir netiki, kad sūnus būtų galėjęs ryžtis žmogžudystei, į kaimynės šermenis sakė neisianti. Nedrįstanti. Ir taip esą neturinti kur dėti akių...
Mūsų turima informacija, tyčinę žmogžudystę tiriančių pareigūnų akiratyje yra ir daugiau įdėmiai stebimų asmenų.
