Politiniai procesai Lietuvoje šiandien vyksta pagal "mažesnio blogio" rinkimosi principą. Pagal tą patį principą neretai, o gal ir dažniausiai vertinama politikos būklė.
Jei kurį nors politikos reiškinį svarstantys komentatoriai daro išvadą, kad padėtis bloga, iš politikos avanscenos ir patvorių jiems atsakoma" tu pats blogas". Iš visur pasipila priekaištai, kad jų mintys - apokaliptinės, mąstymas - pesimistinis, požiūris - niekam tikęs. Viskas esą "daug geriau nei atrodo" apžvalgininkams ir analitikams, kurie blogį vadina blogiu.
Jei komentatoriai drįsta sakyti, jog vadovautis turėtume tuo, kas gerai, o ne tuo, kas truputį geriau nei blogai, juos apšaukia idealistais, atitrūkusiais nuo gyvenimo ir "nuo žemės". Galvojantiems apie tai, kaip turėtų būti nepaisant to, kaip yra, siūloma atsipeikėti ir nuleisti politikos vertinimo kartelę nuo galvos lygio iki juosmens arba dar žemiau.
Taip viešojoje erdvėje tolydžio įsigali ir tampa norma "mažesnio blogio" politika. Ji skelbia vertinimo matu, arba atskaitos tašku, blogį, o didžiausiu pasiekimu - gebėjimą atskirti didesnę jo atmainą nuo mažesnės ir mėgautis pastarąja. Šiandien galima būtų išskirti bent keturis šio reiškinio požymius.
Rinkimuose paprastai balsuojama už "mažiausią blogybę". Visi puikiai žinome rinkimų dieną vyraujančias nuotaikas ir kalbas: "nėra už ką balsuoti", "balsavau už anuos, nes jie mažiau pridarys žalos". Dėl to negalima reikšti rinkėjams priekaištų - juk pasirinkimas išties būna varganas. Atsakomybė už tokią padėtį pirmiausia tenka politikams.
Tačiau politikai nuo atsakomybės slapstosi už populiarios klišės, skelbiančios, kad politikus turime tokius, kokia yra mūsų visuomenė. Jei toliau taip bus kalbama, netruks išaušti diena, kai prie balsavimo urnų ateis tik kas ketvirtas ar kas penktas rinkėjas. Jau dabar turėtume pripažinti, kad neinančiųjų balsuoti pozicija moraliai yra iš dalies pagrįsta - juk nėra gerai rinktis blogį, kad ir mažesnį.
Antras iš minėtinų požymių - partijų pasiteisinimai, kai po rinkimų jos sudaro valdančiąsias koalicija su prieš tai koneveiktais oponentais. Tipiškas pavyzdys - socialdemokratų aiškinimas, kad bendradarbiauti su Darbo partija juos privertė atsakomybė už Lietuvą. Jie jaučiasi pasirinkę mažesnę blogybę ir pasiaukoję Tėvynei. Tą patį sako ir Darbo partija.
Trečias požymis - vadinamųjų tradicinių partijų vidaus būklė, kai sustabarėjusi, dažnai ciniška, konjunktūrinė jų viršūnių laikysena bei mąstysena užtušuojama vis nukreipiant dėmesį į "didesnį blogį" - nesistemines partijas ir jų lyderius. Socialdemokratai, liberalcentristai ir konservatoriai, stengdamiesi ištrinti savo idėjinius ir moralinius nuopuolius iš vertinimų akiračio, įprato badyti pirštais į Viktorą Uspaskichą, Rolandą Paksą, kiek anksčiau - Artūrą Paulauską. Bepigu savo gėdą dangstyti figos lapeliais su užrašu: "anie blogesni".
Pagaliau ketvirtoji "mažesnio blogio" politikos įsigalėjimo aplinkybė - tai pomėgis teisinti esamą padėtį tuo, kad kitur, girdi, nė kiek ne geriau nei Lietuvoje, ir kad viskas ne taip blogai, kaip galėtų būti.
Antai sakoma, jog kaimyninių valstybių politikos būklė nėra geresnė už Lietuvos, kad jų visuomenė - nė kiek ne pilietiškesnė, vadinasi, mums nėra dėl ko jaudintis, neverta kritikuoti blogybių. Taip mažas vaikas, mamos išbartas už blogą elgesį, įsiskaudinęs rodo į smėlio dėžės kaimynus ir sako: "mama, o kodėl jie irgi taip daro?". Blogis kai kam atrodo mažesnis, jei blogai elgiasi esantys šalimais. Tai nebrandaus proto arba tiesiog prisitaikėliškumo požymis.
Tuo tarpu aiškinantys, kad viskas klostosi neblogai, nes mat galėjo būti blogiau - pavyzdžiui, Lietuva galėjo neįstoti į NATO arba Europos Sąjungą - blogį padaro pagrindiniu savo vertinimų kriterijumi. Pagal šį kriterijų, turėtume visą laiką džiūgauti, kad nesame pragare. Toks mąstymas yra primityvus ir žalingas politiškai, nes nuvertina žmogaus gebą suvokti teisingo elgesio normas ir jomis vadovautis. Maža to, dėl šio mąstymo išleidžiama iš akių tikrenybė, kad politinio blogio gali daugėti, ir tas, kurį džiugiai bei naiviai laikysime mažesniu, iš tikro bus vis didesnis.
Autorius yra žinių agentūros ELTA politikos skyriaus redaktorius.
