Tropikų audra Fay smogė Karibų jūros saloms ir Floridai. Nors gyventojai buvo įspėti dėl audros, tačiau aukų neišvengta. Daugiausia jų - Haityje. Čia patvinusi upė nunešė autobusą su 80 žmonių. Dauguma jų paskendo. Dominikos Respublikoje audra be pastogės paliko apie 2000 žmonių. Kubos valdžia iš pavojingų vietų evakavo daugiau kaip 15 000 žmonių. Buvo prognozuojama, kad Fay, pasiekusi Floridą, virs uraganu, tačiau taip neatsitiko, todėl nors ir didelis vėjas, bet nuostolių daug nepadarė.
Fay - šeštoji tropinė audra 2008-ųjų sezone. Dvi iš jų - Berta ir Doli - virto uraganais.
"Bertos" epicentras buvo maždaug už 1360 kilometrų į rytus nuo šiaurinės Pavėjinių salų dalies Karibų jūroje. Didelių nuostolių "Berta" nepadarė, tačiau Bermudų salą nusiaubė.
Antrasis uraganas - Dolly - privertė Meksikos įlankoje laikinai uždaryti naftos versloves ir pagąsdino Pietų Teksaso gyventojus.
Uraganas - tai galinga, šėlstanti atogrąžų audra su smarkiais vėjais ir lietumi. Visas uragano plotas dažnai apima net 800 kilometrų ratą. Jo vidurys vadinamas ,,akimi". Pačioje "akyje" - maždaug 15 mylių plote - debesų nebūna ir vėjas nesiaučia, bet aplink juoduoja debesys, o vėjo greitis siekia nuo 128 iki 250 kilometrų per valandą. Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 metrų per sekundę. Kartais uraganas nusiaubia milžiniškas, kelių šimtų kilometrų skersmens teritorijas. Uraganas siaučia valandą ar kiek trumpiau, kartais - kelias valandas.
Uraganai susidaro virš įšilusių jūrų ir vandenynų (todėl dažniausiai kyla vasaros pabaigoje). Galingiausi uraganai siautėja Karibų jūros regione, Okeanijoje, Indijos vandenyno pakrantėse, Rytų Azijoje. Šiaurinėse platumose kyla rečiau, būna silpnesni. Pastaraisiais metais Lietuvoje siautė uraganai "Anatolijus" (1999 m.) ir "Ervinas" (2005 m.).
Kasmet prieš prasidedant uraganų sezonui yra sudaromas laukiamų stichijų vardų sąrašas. Iki 1950 metų pasaulyje uraganai buvo vadinami metais, per kuriuos siautė, ir abėcėlės raide. Pvz., 1942 A, 1942 B ir t.t. Vėliau nuspręsta duoti žmonių vardus - iki 1978 metų buvo tik moteriški. Po feministinių organizacijų protestų nutarta moteriškus ir vyriškus vardus vartoti pakaitomis. Kas 6 metai vardų sąrašas kartojasi, tik išbraukiant iš jo uraganus, kurių metu žuvo daug žmonių. Pirmas metų uraganas gauna vardą iš "A" raidės, antras - iš "B" ir t.t. 2005 metais siautė tiek daug uraganų, kad jau rudenį visos abėcėles raidės buvo išnaudotos, todėl teko uraganus pradėti vadinti tiesiog graikų abėcėlės raidėmis: "Alfa", "Beta" ir t.t.
Lietuvą aplanko ne tikri uraganai, o ciklonai. Ciklonai siaučia serijomis, po 3-4 kartus. Mūsų regionui stipriausios būna paskutinės ciklonų fazės. Uraganas "Ervinas" buvo viena iš baigtinių ciklono serijų. Lietuvą kliudo tik pietinės virš Šiaurės juros, Atlanto vandenyno ar kitur susiformuojančių ciklonų dalys. Kuo arčiau mūsų susiformuoja ciklonas, tuo didesni vėjai siaučia Lietuvoje.
Uraganai pagal Safiro-Simpsono skalę skirstomi į 5 kategorijas. Silpniausiuose, pirmos klasės uraganuose vėjo greitis siekia 120-154 kilometrų per valandą, o vandens lygis uragano centre pakyla apie metrų aukščiau normalaus. Patys stipriausi yra penktosios klasės uraganai - vėjo greitis viršija 250 kilometrų per valandą, o vandens lygis pakyla daugiau kaip 5 metrais. 1998 metais uraganas "Mičas", pareikalavęs 9000 žmonių aukų, ir vienas didžiausių Atlanto vandenyne buvęs 1988 metais uraganas "Gilbertas", ir 2005-aisiais siautusi "Katrina" priklausė būtent šiai klasei.
Vidutinė oro temperatūra prie Žemės paviršiaus XX amžiuje išaugo apie 0,6 laipsnio. Ypač tai išryškėjo pastaruoju metu - per pastaruosius 10 metų užfiksuoti visi globalios temperatūros rekordai. Vadinasi, uraganų tikimybė kasmet vis didės, o šiltėjant klimatui, jie pasieks vis šiauresnius regionus. Todėl neturėtume būti visai ramūs dėl ateities ir Lietuvoje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Monika Misiūnienė sakė, jog audroms Lietuvoje klimato atšilimas daug įtakos neturi, nes uraganai "Anatolijus" ir "Ervinas" buvo kilę ne vasarą, o rudenį ir žiemą. "Prie Baltijos stipresnės audros pasitaiko rudenį ir žiemą. Uraganai slenka iš Atlanto ir kol pasiekia mūsų šalį jau būna nusilpę, tačiau vis dėlto dėl klimato atšilimo audrų pasitaikys dažniau negu, tarkim, jų būdavo prieš 20 metų", - sakė klimatologė.
Prognozuoti, kad kils vienokio ar kitokio stiprumo uraganas, neįmanoma. "Apie jų grėsmę mes sprendžiame tik tada, kai stebimas ciklonas tampa gilus ir įgauna pagreitį. O ciklonai stebimi nuolat", - sakė M. Misiūnienė. Europoje uraganams vardai duodami remiantis vokiečių mokslininkais, kurie visiems ciklonams duoda vardus. Tai daroma tam, kad lengviau būtų sekti ciklonų kelią. O jeigu ciklonas ima įgauti griaunamąją jėgą, jam ir paliekamas vardas, duotas paprastam ciklonui, iš kurio susidarė uraganas. "Paprastai ciklonas per Europą pereina per keletą dienų. Tuo metu ir paaiškėja, ar jis virs uraganu", - atskleidė M. Misiūnienė.
Kai kurie baisiausi uraganai
• 1900 metais, Teksase (JAV) žuvo 8000 žmonių.
• 1928 metais, Floridoje (JAV) žuvo 1800 žmonių.
• 1957 metais, Luizijanoje (JAV) žuvo 400 žmonių.
• 1977 metais, Indijoje ciklonas pražudė 10 000 žmonių.
• 1998 metais, Centrinėje Amerikoje uraganas ir potvyniai nusinešė 12 000 gyvybių.
• 2004 metais, Filipinuose žuvo 1000 žmonių.
• 2005 metais, uraganas "Katrina" paskandino Naująjo Orleano (JAV) miestą ir pražudė apie 1340 gyvybių.
