Po Murzos antisemitinių pareiškimų, pasipiktino keli politikai, prokuratūra pradėjo tyrimą, o kai kurie publicistai netgi „užjautė“ fašistuojantį jaunuolį – esą jis tik „atpirkimo ožys“. Kadangi silpnas, tad lengva su juo principingai elgtis, o tuo tarpu stipresni antisemitai neliečiami. Visa tai baigėsi Murzos savaitgaliniu pasirodymu per televizijas, kur savo idėjas galėjo išdėstyti didžiulei auditorijai.
Aišku, ne pavieniai antisemitai – jų yra visur – svarbiausia problema. Svarbu, kiek mes esame atsparūs antisemitizmui, kiek visuomenėje yra jėgų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai reaguotų į „murziškus“ pareiškimų. O šį kartą save pilietine vadinančios visuomenės pasyvumas buvo stebinantis. Juolab kad negalima nematyti, kad Murza naudoja R. Pakso patikrintas populiarumo strategijas.
Apie miegančią pilietinę visuomenę
Kiek man žinoma, tik kelios visuomeninės organizacijos sureagavo į Murzos išsišokimą, visi kiti sutartinai tylėjo. Tikriausiai galvojo, kad tai yra nesvarbu. Tačiau kaip tik šis pasyvumas ir leido Murzai įsisukti į televizijos ekranus.
Dėl to nereikėtų kaltinti vien tik žiniasklaidos. Žurnalistams reikia aštrių, netikėtų pareiškimų ir kontroversijų. Todėl marginalai, net jei jų pareiškimai pažeidžia įstatymą, traukia dėmesį. Ir kuomet nėra aiškios visuomenės reakcijos jų atžvilgiu, pasinaudojama tokiais marginalais, siekiant pagerinti savo laidos reitingus. Aišku, galima kalbėti apie žurnalistų etiką, bet juk ko nepadarysi vardan populiarumo.
Tačiau nereikia būti naiviems, jei visuomenės reakcija šiuo atveju būtų buvusi aiški, joks televizijos kanalas nebūtų leidęs į savo eterį Murzos. Juk suprastų, kad tai tiesiog neapsimoka. Ar vienos laidos reitingai gali atpirkti bendrą kanalo įvaizdį?
Deja, šį kartą pilietinė visuomenė pramiegojo ant minkštų patalų. Gaila. Aišku, dabar užvirs didžiulės diskusijos apie žurnalistų atsakomybę ir žodžio laisvę. O tai tik į naudą Murzai, nes juk bus kalbama apie jį. O ko daugiau reikia jam?
Ar M. Murza eis R. Pakso pramintu keliu?
Vienas iš antisemitizmo elementų – kaltinimas žydų pasauliniu sąmokslu. Nelabai išaiškinama, kaip tas sąmokslas rengiamas, tačiau iš karto priskiriama visi neigiami dabartinio pasaulio dalykai. Murza irgi prisilaiko tokios teorijos.
Ar ji gali būti populiari mūsų visuomenėje? Manau, kad taip. Prisiminkime Rolando Pakso atvejį. Jis irgi buvo išradęs sąmokslo teoriją. Tik šiuo atveju sąmokslininkai buvo nusipenėjęs „elitas“, kuris atsakingas už visas žmonių kančias ir vargus. O be to, dar nuvertė R. Paksą, nes šis norėjo padėti žmonėms. Sociologiniai tyrimai parodė, kad ketvirtadalis žmonių šia sąmokslo teorija tikėjo. Maždaug tiek ir palaikė R. Paksą.
Sąmokslo teorija gyva mūsų sąmonėje. Tad kodėl Murzos aiškinimai gali neprigyti mūsų visuomenėje? Juk niekam ne paslaptis, kad žydai nėra geriausiai lietuvių vertinama tautybė, o antisemitizmas vis dar gyvas.
Tad Murza įgarsina tai, apie ką dalis visuomenės tyliai galvoja. Tad jei jis ir toliau gaus eterį savo idėjoms skelbti, kodėl negali tapti šios visuomenės dalies lyderiu? Be to, čia dar prisidės ir aukos sindromas. Juk jį persekios teisėtvarka, žmonių akyse jis atrodys skriaudžiamas, ujamas, tačiau principingai neatsižadantis savo idėjų ir už jas kovojantis. Ir dar pasakojantis apie pasaulinį sąmokslą, nuo kuri kenčiame visi.
Tad matome lygiai tokią pačią schemą kaip ir R. Pakso atveju. Tiek vietoj vietinio „nusipenėjusio elito“ sąmokslo turime „blogąją“ žydų veiklą pasauliniu mastu. Beje, čia slypi dar vienas pavojus – Murza tokia savo retorika gali patraukti į savo pusę vis dar į viešumą neišeinančius lietuviškus antiglobalistus. Juk jis taip pat kovoja ir prieš globalizaciją. Tad kodėl jo nepalaikyti?
Štai ir gaunasi, kad Murza, kuris dabar daugeliui kelia šypseną, po kelių metų gali kelti rimtus rūpesčius. Juk kas būtų pasakęs 2002 metų vasarą, kad R. Paksas taps prezidentu? Tas būtų išjuoktas negyvai.
Tad jei ir toliau pilietinė visuomenė saldžiai miegos, šis scenarijus gali būti įgyvendintas.
Ir dar truputį apie Lietuvos įvaizdį
Jau pasirodė komentarų, kurie atkreipė dėmesį, kad šis M. Murzos išsišokimas keistai sutapo su NATO šalių ministrų susitikimo Vilniuje išvakarėmis. Be to, Murza grindžia Rusijos kuriamą Pabaltijo kaip profašistinių kraštų įvaizdį. Kiek čia sutapimų, o kiek užkulisinio režisieriaus įtakojimai – specialiųjų tarnybų darbas.
Tačiau bijau, kad tik ties Lietuvos įvaizdžiu ir sustojama. Svarbiausia atrodyti gražiems prieš Europą ir Vakarų pasaulį, užmaskuoti mūsų visuomenės realias problemas.
Juk sumažinti destruktyvias visuomenei jėgas reikalinga visų pirma ne Europai, ne JAV, o mums patiems. Juk mums turėtų rūpėti, kokioje visuomenėje mes gyvename. Ir čia jokie užkalbėjimai nepadės.
