Štai, sukako jau keturiolika metų, kaip mūsų sostinė Vilnius tebėra lenkų vergovėje. 1920 metais spalių 9 d. lenkai sulaužė Suvalkuose pasirašytą sutartį, pasiųsdami į žygį Želigovskį, kuriam pavyko užgrobti Vilniaus miestą ir trečdalį Lietuvos, nes mūsų kariuomenė, sutartį pasirašius, buvo iš pasalų užklupta ir negalėjo reikiamai pasipriešinti. Spalių devintoji diena, tai skaudus smūgis Lietuvos valstybei, kartu tai diena, kurią lenkai parodė begalinį savo klastingumą ir niekšybę. Kaip visi dar gerai atsimename, jie tada skelbė, kad tai "sukilusio" "maištininko" Želigovskio darbas, su kuriuo lenkų valdžia nieko bendra neturi. Mat, Tautų Sąjunga prieš šį lenkų smurtą, griežtai užprotestavo. Bet tuojau pasirodė, kad tai buvo paties Pilsudskio sumanymas - Vilniaus kraštas buvo prijungtas prie Lenkijos. Nebuvo jėgų tam smurtui pasipriešinti. Gi lenkai sugebėjo didžiąsias valstybes įtikinti, kad jiems reikalingas Vilniaus kraštas, kuris dargi esą prie Lenkijos "norėjęs" prisijungti.
Ką darė lenkai? Jie darė viską, kad Lietuvai pakenktų, kad mus priverstų Vilnių užmiršti. Paskutiniuoju metu jie dargi grąsina, kad jei mes su lenkais nesitaikinsime, tai visai pražūsime. Bet tai tuščias grąsinimas. Juo tvirčiau laikysimės, juo būsime arčiau prie Vilniaus išvadavimo. Jeigu lenkai šiandien susidėjo su vokiečiais ir iš dviejų pusių nori spausti Lietuvą, tai iš antros pusės jau susidaro pakankamai stiprių jėgų, kurios galės pasipriešinti bet kokioms lenkų ar vokiečių užmačioms.
