Vilniečiai mano, kad neigiamos įtakos jų sveikatai turi triukšmas, nepakankamas patalpų šildymas bei bloga oro kokybė būste, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas.
Tokias išvadas penktadienį (09.26) pateikė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro patarėjas Xavieras Bonnefoy (Chavjeras Bonefua), pristatęs PSO projekto "Būstas ir sveikata" tyrimo Vilniuje rezultatus.
Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendinant šį projektą 2002-2003 metais aštuoniose Europos valstybėse - Italijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje - buvo atlikti būsto, gyvenamosios aplinkos ir sveikatos tyrimai. Tyrime dalyvavo po vieną šių šalių miestą.
Tyrimo tikslas buvo nustatyti būsto ir gyvenamosios aplinkos veiksnius, turinčius įtakos gyventojų sveikatai, ir ieškoti sprendimų, kaip sumažinti neigiamą šių veiksnių įtaką.
Vilniuje projekto "Būstas ir sveikata" tyrimai buvo atlikti 2002 metų gruodžio 1-15 dienomis. Specialistai tyrė visų tipų gyvenamuosius namus - 685 namų valdas.
Pasak pranešimo spaudai, sostinės gyventojai susiduria su panašiomis būsto ir gyvenamosios aplinkos problemomis, kaip ir kiti Europos miestai.
Viena iš didžiausių problemų, kuriomis skundėsi apklausti vilniečiai, yra triukšmas - šią problemą įvardino 68,1 proc. namų ūkių. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai - transporto eismas, prie namų esančių automobilių stovėjimo aikštelės bei kaimynai.
Apie 60 proc. tyrime dalyvavusių Vilniaus gyventojų nepatenkinti žiemą būstuose esančia per žema oro temperatūra. Daugiau kaip 80 proc. namų ūkių patys negali reguliuoti šildymo sistemų.
Beveik pusė tyrime dalyvavusių namų ūkių nepatenkinti oro kokybe būste. Dažniausi žmonės skundėsi dėl dulkių, oro taršos bei sauso oro. Vėdinimo sistemos būstuose dažnai yra nereguliuojamos.
Dalis gyventojų nepatenkinti dėl būstuose įsiveisusių tarakonų ir pelių, o miesto pakraščiuose gyvenantys vilniečiai nurodė vandentiekio ir kanalizacijos trūkumą.
Apie 40 proc. sostinės gyventojų savo būstą vertina gerai arba labai gerai. 98 proc. vilniečių, jei būtų priversti išsikelti iš dabartinio būsto, vėl pasirinktų gyventi Vilniuje.
Dominuojantys pastatų tipai sostinėje yra stambiaplokščiai ir kiti daugiabučiai namai. Tyrimo metu nustatyta, kad gyvenamųjų namų fondas yra gana senas - 60,9 proc. pastatų yra 23 metų ir senesni.
Pasak pranešimo spaudai, siekiant pagerinti būsto sąlygas bei gyventojų sveikatą ir gerovę, reikia gerinti būsto priežiūrą, atnaujinti ir modernizuoti būstą, atsižvelgti į sveikatos aspektus projektuojant pastatus, konstrukcijas, planuojant teritorijas bei kuo plačiau informuoti specialistus ir visuomenę.
Pasak pranešimo spaudai, į sveikatos aspektus numatoma atsižvelgti atnaujinant, modernizuojant ir plečiant būsto fondą, planuojant miesto plėtrą. Bus sprendžiama, kaip tvarkant būsto sektorių saugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą
Seminaro metu Vilniaus miesto savivaldybė, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos, Valstybinis visuomenės sveikatos centras bei Vilniaus visuomenės sveikatos centras nutarė kartu atlikti išsamesnę būsto ir sveikatos tyrimo duomenų analizę, toliau bendradarbiauti būsto ir sveikatos srityje.
2004 metais Vilniuje planuojama surengti tarptautinę konferenciją būsto ir sveikatos klausimais.
BNS
