• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš du mėnesius vykę sostinės mero rinkimai buvo neteisėti, paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

REKLAMA
REKLAMA

Tokį sprendimą administracinis teismas penktadienį priėmė po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad Seimo narių dalyvavimas mero rinkimuose prieštarauja Konstitucijai.

REKLAMA

Balandžio pradžioje vykusiuose rinkimuose ankstesnis miesto vadovas liberalas Artūras Zuokas pralaimėjo socialdemokratui Gediminui Paviržiui.

Teismas nagrinėjo liberalų skundą, ar teisėtai pirmajame tarybos posėdyje dalyvavo trys parlamentarai - Vladimiras Orechovas, Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas. Netrukus po mero rinkimų Seimo nariai miesto tarybos deputatų mandatų atsisakė.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai gruodį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Seimo nariai negali būti savivaldybių tarybų nariais. Nepaisant tokio sprendimo, priimto po pernai gruodžio 22 dieną įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, Seimas nusprendė leisti parlamentarams dalyvauti pirmuosiuose savivaldybių tarybų posėdžiuose.

Išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi, Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, leidusios parlamentarams dalyvauti pirmajame po išrinkimo savivaldybės tarybos posėdyje, prieštarauja Konstitucijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol nagrinėjo liberalų skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo sustabdęs G. Paviržio ir jo pavaduotojo liberaldemokrato Juozo Imbraso įgaliojimus.

Tačiau G. Paviržis, nelaukdamas teismo sprendimo, ketvirtadienį atsistatydino iš mero posto. "Motyvai yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir norisi, kad greičiau tvarkytųsi miesto reikalai", - BNS savo sprendimo motyvus aiškino G. Paviržis.

REKLAMA

G. Paviržį į merus pasiūlė pirmojo tarybos posėdžio išvakarėse susibūrusi penkių partijų koalicija. Šiai koalicijai priklauso po 6 mandatus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų demokratų partija, Lietuvos rusų sąjunga ir 3 mandatus turinti Naujoji sąjunga (socialliberalai).

Ši koalicija nurungė ankstesnio mero liberalo Artūro Zuoko rėmėjus. Dabar abiejų oponuojančių pusių jėgos 51 nario Vilniaus miesto taryboje yra apylygės.

REKLAMA

Kol sustabdyti Vilniaus miesto vadovų įgaliojimai, sostinės tarybai vadovauja administratorius Algimantas Juocevičius.

Numatoma, kad nauji mero rinkimai vyks trečiadienį.

Visą šią savaitę vyksta intensyvios derybos tarp į tarybų išrinktų partijų atstovų dėl galimybės sudarytų plačią koaliciją.

Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pasiūlė Vilniaus savivaldybės taryboje sudaryti plačią koaliciją, į kurią galėtų įeiti ir liberalų bei konservatorių atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reaguodami į šiuos pareiškimus, Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovai teigė galį pradėti derybas su liberalais, jeigu to reikalaus Vilniaus miesto gyventojų interesai turėti stabilią valdžią.

Tačiau vėliau vienas socialdemokratų lyderių Česlovas Juršėnas pareiškė, jog I. Šiaulienės ir kitų socialdemokratų siūlymai sudaryti plačią koaliciją yra jų asmeninė pozicija, neatitinkanti partijos pozicijos. Pastaroji, pasak Č. Juršėno, išlieka nepakitusi - išlaikyti penkių partijų koaliciją.

REKLAMA

Socialdemokratų blaškymasis tapo dar vienu argumentu socialliberalams imtis tarpininkų vaidmens.

"Mes nesiekiame valdžios ar aukštų postų. Kviesti partijas derybų mus paskatino užtrukusi bevaldystė ir socialdemokratų blaškymasis. Vieną dieną jie nori derėtis su liberalais, kitą dieną - jau nebenori", - dienraščiui "Lietuvos rytas" pareiškė NS atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis.

REKLAMA

Būsimoji Vilniaus valdžia gali priklausyti nuo trijų taryboje esančių socialliberalų apsisprendimo, tačiau pastarieji neskuba to daryti.

Sostinės vicemero ir administracijos vadovo postų siekiantys liberaldemokratai jau pareiškė, jog vienašališką koalicijos sutarties nutraukimą jie laikytų "savotiška išdavyste".

Seime kalbama, jog už socialdemokratų paramą liberaldemokratams Vilniaus mieste, pastarieji žada paremti valdančiąją daugumą Seime, ypač tuo atveju, jeigu imtų krikti socialliberalų frakcija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Liberaldemokratų frakcija turi 13 narių ir yra ketvirtoji pagal dydį parlamentinė frakcija. Liberaldemokratai nėra pasiskelbę opozicine frakcija.

Valdančioji socialdemokratų ir socialliberalų dauguma Seime dabar turi 79 balsus. Socialdemokratinės koalicijos frakciją sudaro 53, socialliberalų - 25 nariai.

NS lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pagal Seimo statutą jokiai frakcijai nepriklauso.

REKLAMA

Iš viso Seimas turi 141 narį, bet šiuo metu keturios parlamentarų vietos yra laisvos.

Be to, kalbama, jog socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Brazauskas nenori gadinti santykių su buvusiu liberalų demokratų lyderiu dabartiniu prezidentu Rolandu Paksu, kuris, spaudos teigimu, priešinasi A. Zuoko sugrįžimui į sostinės merus.

Penktadienį "antizuokinės" koalicijos partneriai buvo susitikę Seime ir, pasak Č. Juršėno, aptarė "kitos savaitės veiksmų planą".

REKLAMA

"Mes tarėmės, kaip veiksime kitą savaitę, o veiksime pagal numatytą planą: visi tie, kurie susitarėme, einame pirmyn", - BNS sakė Č. Juršėnas.

BNS žiniomis, kitas penkių partijų atstovų susitikimas numatomas pirmadienį.

Šiame susitikime, Č. Juršėno teigimu, bus dar kartą suskaičiuoti sostinės savivaldybės taryboje turimi balsai. "Pasitikrinsime jėgas, suskaičiuosime balsus", - sakė jis, pridūręs, jog "dėl daugumos abejonių nėra".

BNS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų