Remigijus RAINYS
Nuo lapkričio 5 dienos Kauno rajono Vilkijos miestelis visai žiemai atsisveikins su savo "jūreiviškuoju" akcentu - septintąjį sezoną užbaigė automobilius ir pėsčiuosius per Nemuną keliantis keltas "Vilkynė". Jo savininkas ir kapitonas Romanas Chadaravičius savo nuosavybę vėl ketina nuplukdyti į Kauną, kur iki pavasario keltas "ilsėsis" Laivų remonto gamyklos teritorijoje.
Pasak "Vilkynės" šeimininko, sezonas užbaigtas pačiu laiku, nes norinčių persikelti per upę kas dieną vis mažiau. Pastaruoju metu nuo 7 ryto iki 20 valandos dirbęs keltas automobilius per upę į abi puses keldavo ne daugiau kaip 5 - 6 kartus, nors į Užnemunę skubantys vairuotojai taip sutaupo ne tik laiko, bet ir pinigų.
Keliantis keltu, kelionė į bet kurį kitoje upės pusėje esantį tašką sutrumpėja kartais net 60 - 80 kilometrų, nei važiuojant aplink per Kaune ar Jurbarke esančius tiltus. Už vieno automobilio perkėlimą tereikia mokėti tik po 8 litus, o keleiviams bilietas tekainuoja tik po litą.
R. Chadaravičius tikina, jog dar prieš pradėdamas šį verslą gerai žinojo, kad turtų nesusikraus, tačiau visą gyvenimą tuometinėje Nemuno laivininkystėje ir Kauno upių uoste dirbusi upeivį visuomet viliojo kelionių romantika, tad tapęs pensininku jis nepraleido progos tapti ir kapitonu. Ir visiškai nesvarbu, kad plaukiojimas tetrunka vos keliasdešimt minučių, kol "Vilkynė" nuplaukia nuo vieno Nemuno kranto iki kito. Tačiau įvairiausių greito sprendimo reikalaujančių situacijų netrūksta ir tokių reisų metu.
Savo keltą Romanas sumontavo ant buvusio plaukiojančio krano platformos. "Vilkynės" keliamoji galia - 40 tonų, tačiau kelto kapitonas niekuomet nerizikuoja per upę gabenti daugiau nei 30 tonų sveriančio krovinio. Nors dėl savo laivo patikimumo R. Chadaravičius neabejoja, tačiau baiminasi, kad itin sunkiasvoriai automobiliai po smarkesnių liūčių neužklimptų krante, dar neįvažiavę į keltą.
