"Akistatoje" jau buvo rašyta apie visą šalį sukrėtusį nusikaltimą, kai Kaune, netoli Vilijampolės tilto per Nerį, savo šunį vedžiojęs jaunuolis krūmokšniuose prie tako pastebėjo nukirstą merginos galvą. Kai nelaimėlės galvos nuotrauka buvo parodyta per televizija, tėvai atpažino savo devyniolikametę dukrą Danguolę Dominauskaitę, su jais gyvenusią Geležinio Vilko gatvėje, kuri iš namų ieškoti darbo buvo išėjusi dar spalio 30 dieną ir dingusi be žinios.
Po kelias dienas užtrukusios paieškos Kauno policijos pareigūnai sulaikė įtariamąjį šiuo nužudymu, Vilijampolėje su sugyventine ir vos mėnesio tesulaukusiu sūneliu gyvenantį Ričardą Ivanovą (24 m.), kurį teismas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, leido suimti maksimaliam įstatymu numatytam laikotarpiui - trims mėnesiams. Teisme R. Ivanovas prisipažino savo auką nužudęs dėl savanaudiškų paskatų, tačiau kodėl pasmaugtai merginai dar nupjovė galvą, motyvuotai paaiškinti negalėjo. Jaunuolis tik pasakė, kad prieš nusikaltimą kelias dienas girtavo, todėl visų savo poelgių nelabai prisimena.
Į lemtingą susitikimą prie buvusio "Pasimatymo" restorano D. Dominauskaitę pakvietė jai paskambinęs vyriškis. Niekur nedirbusi ir nesimokiusi mergina ieškojo auklės darbo ir šį savo norą buvo paskelbusi laikraštyje "Noriu". Susitikti su potencialiu darbdaviu Danguolė nuvyko su savo drauge septyniolikamete Aleksandra, gyvenančia kaimynystėje, tačiau ten jų laukęs vyriškis, pasiūlęs vykti susipažinti su savo žmona ir kūdikiu, kuriam esą ir samdoma auklė, nepanoro, kad juos lydėtų ir Aleksandra. Vėliau pagal jaunosios merginos apibūdinimą buvo sudarytas įtariamojo fotorobotas, kuris buvo ganėtinai panašus į sulaikytą įtariamąjį nusikaltėlį, tad, bijant galimo susidorojimo, vienintelei liudininkei buvo paskirta policijos apsauga. O tada būsimasis "darbdavys" su nieko blogo neįtariančia Danguole sėdo į maršrutinį mikroautobusą ir nuvažiavo į Vilijampolę.
Pagal pirminius sulaikytojo parodymus, jis merginą įtikino pamiršęs buto raktą, o žmonos su vaiku nesą namuose, tad kol jie sugrįš, pakvietė pasivaikščioti prie upės. Ten, netoli futbolo mokyklos stadiono, esą jie drauge gėrė alkoholinius gėrimus, o kai R. Ivanovas bandė Danguolę pabučiuoti, ši pasipriešino, todėl jis stipriai suspaudė rankomis jai kaklą. Vyriškis savo gniaužtus atleido, kai mergina jau buvo nebegyva. Manoma, kad užpuolikas ketino išžaginti savo auką, tačiau persistengė ją tramdydamas. Teismo ekspertai taip pat patvirtino, kad D. Dominauskaitė nebuvo išžaginta. Bandydamas nuslėpti įvykdytą Nusikaltimą, Ričardas nuplėšė jai visus drabužius ir, peiliu nupjovęs galvą, likusią kūno dalį užkasė Neries šlaite prie pat vandens, vos už kelių dešimčių metrų nuo nužudymo vietos. Galvą ir rūbus vyriškis norėjo paslėpti kitur, tačiau, jo paties teigimu, buvo tiek apgirtęs bei ištiktas streso, kad neatsimena, kur ir kada juos pametęs. Nusikaltimo ir palaikų paslėpimo vietas sulaikytasis R. Ivanovas teisėsaugininkams parodė pats. Tačiau duodamas pirminius parodymus įtariamasis kalbėjo painiodamasis ir nenuosekliai.
Atrastoji galva krūmuose gulėjo taip, lyg būtų tyčia padėta, todėl mieste pasklido kalbos apie galimas satanistinių sektų apeigas bei ritualus, juo labiau kad veiksmas vyko artėjant pastaraisiais metais vis labiau populiarinamai Helovyno šventei. Papildomos sumaišties kėlė pasvarstymai apie tai, jog merginos galva buvo nukirsta neva specialiu ilgaašmeniu peiliu - mačete, o pats veiksmas buvo atliktas labai profesionaliai - vienu kirčiu. Todėl žmonės ir pasakojo vienas kitam nebūtas istorijas apie serijinį maniaką-skerdiką, sukapojusį neva jau kelias ar net keliasdešimt aukų, ar paslaptingus sektantus, paneryje atliekančius savo kruvinus aukojimus.
Tikrovėje pasitvirtino tik tai, jog įtariamasis Ričardas Ivanovas iš tiesų kelis mėnesius dirbo mėsos išpjaustytoju viename iš "Maximos" prekybos centrų ir savo aukai galvą nupjovė galimai iš buvusios darbovietės nugvelbtu mėsininko peiliu, tačiau, "Akistatos" žiniomis profesionalaus mėsininko išsilavinimo Ričardas neturėjo. Maždaug prieš metus jis kurį laiką dirbo mėsos turgavietėje, tačiau tarp šių darboviečių pakeitė dar kelis su mėsos apdorojimu nesusijusius darbus. Kratos jo namuose metu buvo paimta ir perduota ekspertams nemažai peilių, tačiau ar tarp jų buvo ir tas, kuriuo išniekinti nužudytosios palaikai, kol kas nenustatyta. Vyriškis iš darbo buvo atleistas dar gerokai prieš D. Dominauskaitės dingimą, kai jo sugyventinei pagimdžius kūdikį kelias dienas girtavo ir neatėjo į darbą. Apie tai, kad Ričardas kartais padaugindavo, neslėpė ne tik jo artimieji, bet ir buvę bendradarbiai. Dėl to vyriškis anksčiau turėjo konfliktą ir su vienu "Maximos" apsaugos darbuotoju, užtikusiu Ričardą neblaivų rūkantį darbo vietoje.
Nors įtariamąjį sulaikę kriminalistai slepia savo operatyvinės veiklos metodus, tačiau atrodo, jog skerdiku pramintą R. Ivanovą jie sulaikė ne tik spaudoje paskelbto fotoroboto dėka. Užsimenama, jog svarbių žinių apie R. Ivanovą jiems suteikė viena moteris, o svarbiausia, kad įtariamasis kelis kartus pasinaudojo iš aukos pasisavintu mobiliuoju telefonu. Teisme R. Ivanovas prisipažino, jog per pastaruosius du mėnesius jis iš įvairių merginų pagrobė dar keturis mobiliuosius telefonus. Esą iš savo nusižiūrėtos aukos trumpam paprašęs telefono, kad galėtų paskambinti ar pasiųsti SMS žinutę, R. Ivanovas staiga pabėgdavo. Ričardo sugyventinė taip pat patvirtino, kad jos draugas mobiliuosius telefonus keisdavo dažnai. Kol kas nė viena R. Ivanovo apvogtoji į policiją nesikreipė, tad tikimasi, kad merginos tai padarys sužinojusios apie jo sulaikymą, nes, atrodo, visas savo mobiliuosius telefonus praradusias aukas Ričardas susirasdavo pagal skelbimus laikraštyje "Noriu". Turimais duomenimis, R. Ivanovas labiausiai domėjosi auklės darbo ieškančiomis merginomis, tačiau ar ir prieš jas buvo vartotas smurtas, kol kas nenustatyta.
