Remigijus RAINYS
Tauragės rajono Šakviečių kaime gyvenęs Stanislovas Ramanauskas gegužės pradžioje ketino linksmai atšvęsti savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Su devyneriais metais jaunesne žmona Marijona tris vaikus, kurie padovanojo net devynis anūkus ir anūkes, užauginęs ir į gyvenimą išleidęs ūkininkas apvalų gimtadienį ketino švęsti namo priestate, kurį prieš kelerius metus buvo pasistatę specialiai savo auksinių vestuvių puotai. Neįtikėtinai jaunos išvaizdos ir vis dar neblogos sveikatos vyriškis ūkininkavo 32 hektarų ūkyje, nepaisydamas nuolatinių dukrų ir sūnaus raginimų pagaliau pailsėti ir su žmona keltis gyventi pas juos. Tiesa, pastaraisiais metais darbštiems ūkininkams jau prireikdavo talkininko, nes prižiūrėti bene dvidešimt karvių, kumelę, kitus gyvulius ir nemažą būrį įvairiausių paukščių buvo nelengva, todėl Stanislovas ir Marijona džiaugėsi bet kokia talka. Tad geraširdis vyriškis, jaunystėje garsėjęs kaip puikus muzikantas, neatsakė prieglobsčio ir į namus pasibeldusiam jaunam bastūnui, kuris dabar ir įtariamas jo nužudymu.
Sugraudino gailiomis kalbomis
Dar gerokai prieš šeštadienio vidurdienį į ūkininkų namus pasibeldęs Gražvydas Baublys prašėsi darbo ir prieglobsčio. Sužinojęs, kad Ramanauskai turi nuolatinį pagalbininką, vyrukas prašė jį priglausti bent vienai dienai. Jis guodėsi, kad neteko stogo virš galvos, kai ūkininkas, pas kurį dirbo anksčiau, priėmė į darbą kitą žmogų, o jį atleido. Gražvydas prašė leisti jam užsidirbti tik penkiolika litų, kurių neva reikėjo kelionei į Tauragę, kad ten galėtų susitvarkyti invalidumo dokumentus. Stanislovą ir Marijoną papirko nuoširdžios silpno protelio jiems pasirodžiusio jaunuolio šnekos ir jie priglaudė Gražvydą savaitgaliui, juo labiau kad tomis dienomis jiems įprastai talkininkavęs kaimynas turėjo sau susivežti iš miško medieną ir čia užsukti neketino. Gražvydas tądien sakėsi esąs labai pavargęs ir išmiegojo visą pusdienį, tačiau vakare padėjo šeimininkui pašerti gyvulius. Kitą rytą senolis vėl leido įnamiui ilgiau pamiegoti ir į tvartą išėjo vienas. Po pusryčių Marijona paprašė vyro užkurti lauko virtuvėlės, kurioje ketino kepti bulvių plokštainį, viryklę ir prikapoti dar malkų. Abu vyriškiai nuskubėjo už tvarto, tačiau su malkomis vis nesirodė.
Pramanytas gimtadienis
Marijona sakė, kad ir viryklė jau suspėjo užgęsti, o Stanislovo vis dar nebuvo. Nuolatos į namus ir atgal zujančio Gražvydo ji paklausė, kur pradingo Stanislovas. Šis atsakė, kad šeimininkas, sužinojęs, kad šiandien jo gimimo diena, nuėjo pas kaimynus atnešti butelio degtinės ir pasiskolinti kirvio. Kadangi Stanislovas jau anksčiau buvo užsiminęs, kad jų kirviai neaštrūs, Marijona Gražvydu patikėjo ir nurimo. Tiesa, pastaruoju metu S. Ramanauskas beveik visiškai nevartojo alkoholio, bet moteriškė pamanė, kad jaunuolis jį paprasčiausiai įkalbėjo. Moteris ketino nunešti kitapus daržinės įrengtoje patalpoje laikomoms žąsims glėbį nekultų kvietrugių, tačiau prišokęs G. Baublys paslaugiai juos perėmė ir nunešė pats. Kažkodėl vaikinas labai nenorėjo, kad šeimininkė nueitų kitapus daržinės. Kiek vėliau nuėjusi į namą, M. Ramanauskienė pastebėjo, kad kažkas šeimininkavo stalčiuje, kuriame ji laikė vaistus ir skanumynus. Dingo ten buvę vaisiai ir saldainiai. Tuščias buvo ir puodelis, į kurį Marijona buvo įdėjusi rytą už parduotą pieną gautą dviejų litų monetą ir dar litą centais. Moteris, ieškodama prapuolusių gėrybių, patikrino įnamio striukės kišenes, tačiau jose terado jo pasą ir invalido pažymėjimą. Klausiamas Gražvydas išsigynė ėmęs saldumynus ir pinigus bei tikino, kad juos veikiausiai išsinešęs šeimininkas. M. Ramanauskienė klausinėjo apie vaikino šeimą bei kuo šis sergąs. G. Baublys pasisakė, kad girta motina jį mušdavo per galvą ir dėl to jam negerai su nervais. Vaikinas tikino, kad motina vėliau mirė - girta sušalo lauke, o aklas tėvas iki šiol gyvena pensionate. Marijona vyruku patikėjo, tačiau dėl viso pikto kitus namie buvusius pinigus pasiėmė ir nešiojosi su savimi.
Virvelę nudegino liepsna
Vakare Stanislovas vis dar nesugrįžo, todėl Marijona nuskubėjo melžti karvių, o Gražvydas žadėjo pašerti gyvulius. Moteriai pasirodė, kad vaikinas lyg ne savas, nes ir šerdamas gyvulius jis nuolat bėgiojo tai į tvartą, tai į namus. Baigusi darbus moteris jau nebegalėjo įeiti į savo namą, nes vienerios durys iš vidaus buvo užkabintos kabliu, o kitų praverti neleido prie rankenos pririšta stipri polietileninė virvelė. Marijona šią kliūtį įveikė nudegindama degtuku ir nusprendusi, jog keistasis talkininkas, matyt, vėl pasijuto blogiau ir atsigulė pamiegoti, nuėjo į priestatą. S. Ramanauskas nesugrįžo ir tada, kai pasibaigė per televiziją rodomos žinios. Sunerimusi moteriškė panoro sužinoti, kas dedasi kitoje namo pusėje, ir per priestato langą pateko į savo miegamąjį. Pirmiausia į akis krito suverstos spintos bei išmėtyti daiktai. Kitame kambaryje buvo išvartytos gėlės ir išdaužtas dvigubais stiklais įstiklintas langas. Marijona iš karto suprato, jog ją bandė apvogti, nes prieš penkerius metus buvo patekusi į panašią situaciją.
Apiplėšta prieš penkerius metus
Tuomet jos Stanislovas gulėjo ligoninėje, o ji namuose buvo tik su talkininku. Moteris triūsė palėpėje, kai į namus įsibrovė du vyriškiai. Marijona išgirdo, kaip vienas iš jų paklausė pirmajame aukšte buvusį talkininką, kur šeimininkė, ir bandė pasislėpti po lova. Tačiau užpuolikai ją surado, ištraukė į kambarį ir mušė reikalaudami pinigų bei aukso. Plėšikai savo auką kankino ir net grasino pakarti, tačiau kažkur nukišo tam paruoštą virvagalį ir negalėjo jo surasti. Nusikaltėliai sakė, jog jei jiems neatiduosianti brangenybių, tai sudeginsią baldus, ir kaišiojo prie jų degančius degtukus. Tik gavę kelis auksinius papuošalus vyriškiai pasišalino, prieš tai užrėmę duris. Marijonai tuomet pavyko ištrūkti tik išstūmus vieną gerokai patrešusių durų pusę. Vienas plėšikas buvo surastas ir nuteistas, todėl šį kartą moteris nebelaukė - užsisiautusi kailinius nuskubėjo pas beveik už kilometro gyvenančius kaimynus. Kol jos vizito nelaukę žmonės Marijoną įsileido, kol ji kelyje sulaukė iš Tauragės atvažiavusios policijos, atėjo ir vidurnaktis. Policininkai įtariamojo G. Baublio Ramanauskų namuose jau nerado. Užfiksavę, kad pagrobtas radijo aparatas, dviratis, virtuvėje po stalu buvęs vyro elektrinis šlifavimo aparatėlis bei dar keli smulkesni įrankiai, pareigūnai paklausė šeimininkės, kur jos vyras, ir sužinoję, jog Stanislovas veikiausiai užsisėdėjo pas kaimynus, išvažiavo. Tiesa, prieš tai jie sujungė nutrauktus telefono laidus.
Negyvėlis po šienu
Marijona girdėjo, kaip tvarte nerimsta kumelė, todėl nuskubėjo ten. Ji ketino gyvuliui paduoti šieno. Tačiau suėmusi glėbį pajuto, kad apkabino ir kažką paslėptą po jais. Su siaubu įsitikinusi, kad tai nebegyvas jos vyras Stanislovas, moteris sugrįžo į namus ir telefonu pranešė vaikams apie tėvo mirtį. Pradžioje M. Ramanauskienė manė, kad išgėręs vyras pats įlindo į šieną ir sušalo, tačiau sugrįžusi į daržinę pamatė, jog sutuoktinio galva suknežinta ir jis guli kraujo klane. Tad policininkams į šią sodybą tą naktį reikėjo vykti dar kartą. Apžiūrint įvykio vietą buvo aptiktas ir numanomas nusikaltimo įrankis - nedidelis kirvukas, kuriuo vyriškiui buvo smogta mažiausiai tris kartus. Pirminiais duomenimis, užpuolikas savo auką dar mušė rankomis ir spardė, o vėliau iš lauko nutempė į daržinę ir paslėpė po šiaudais. Kiek vėliau dar vieną kirvį Marijona rado pakištą po lovą, kurioje miegojo įtariamasis G. Baublys. Moteris neabejoja, kad įnamis ketino nugalabyti ir ją, tačiau kažkas sutrukdė. M. Ramanauskienės dukra prisiminė, kaip mama ne kartą juokaudavo, kad su vyru guls tik į vieną grabą, tad dėkojo likimui, kad šie jos žodžiai neišsipildė.
Sulaikytas už Skaudvilės
Netrukus paaiškėjo, kad įtariamasis G. Baublys, pasprukęs iš Ramanauskų namų, buvo užsukęs ir pas tolėliau gyvenančią Eleną Usvaltienę, kuriai pardavė radijo imtuvą. Vyrukas tikino, kad tik už penkiolika litų gerokai brangesnį imtuvą parduoda tik todėl, kad jam reikia žūtbūt nuvažiuoti į Tauragę. Moteris teturėjo tik dvidešimties litų banknotą, o pardavėjas neturėjo grąžos, todėl ji atkakliai pirkti aparatą maldavusiam vyrukui atidavė visą dvidešimtinę. Šlifavimo aparatėlį nusikaltėlis kažkam įsiūlė už 5 kilometrų esančiame Ringailių kaime. Beje, tame pačiame kaime kiek daugiau nei prieš savaitę buvo surasta ir iš Ramanauskų tuomet pavogta kumelė. Vagys ją buvo pririšę vieno ūkininko kieme, o patys furgonu nuvažiavo pas perpirkėją. Kai pastarojo nerado namuose, sugrįžo atgal ir pakliuvo į policijos rankas. M. Ramanauskienė spėja, kad jos vyro nužudymas ir namų apiplėšimas gali būti kieno nors kerštas, nes vėliau paaiškėjo, kad prieš ateidamas pas juos, Gražvydas Baublys buvo užsukęs į ne vieną sodybą ir klausinėjo kelio pas Ramanauskus. Pats įtariamasis buvo sulaikytas jau už Skaudvilės, ne per toliausiai nuo Kryžkalnio. Surastas ir pavogtasis dviratis. Paaiškėjo, kad Gražvydo jau ieškojo Tauragės policija už kitas vagystes. Ikiteisminio tyrimo priežiūrą vykdantis prokuroras N. Metrikis ketina teismo prašyti G. Baublį suimti trims mėnesiams ir neabejoja, kad vaikinui teks skirti psichiatrinę ekspertizę. Marijona Ramanauskienė po vyro laidotuvių savo sodyboje pasilikti neketina ir žada persikelti gyventi pas dukrą. Visą ūkį moteris tikina perleisianti ūkininkauti visiškai pasirengusiam bei aukštuosius žemės ūkio mokslus baigusiam anūkui.
