Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Aš iš jo neimsiu nė lito, - kelissyk pakartojo Pakruojo rajone, Titonyse, gyvenanti Dalė J., prieš keletą dienų palaidojusi savo gyvenimo draugą Kęstutį Povilionį (40 m.). - Kruvini žudiko pinigai man nereikalingi - kaip nors išsiversiu ir be jo pagalbos...
Pasak ponios Dalės, baisiausia tai, jog Kęstutis žuvo ne per kokią avariją ar kitą nelaimingą atsitikimą, o nuo, galima sakyti, geriausio draugo rankos... Kęstutį esą negailestingai sutvatino petrašiūniškis (Pakruojo rajone yra toks Petrašiūnų kaimas) Arvydas Ambrazaitis (37 m.), tačiau per laidotuves nei jis, nei jo žmona taip ir neparodė akių, net neįstengė pareikšti užuojautas, paprašyti atleidimo, atsiprašyti, kad viskas baigėsi taip tragiškai... Arvydas, anot Dalės, puikiai žinojo, kad Kęstučiui darytos dvi širdies operacijos (pakeisti širdies vožtuvai), kad jis nuolat gėrė kraują skystinančius vaistus ir bet kokie smūgiai į galvą būtų mirtinai pavojingi... Taip ir atsitiko... O Kęstutis, net ir vos galėdamas iškęsti baisų galvos skausmą, gydytojams sumelavo, kad susižalojęs pats - draugo neišdavė... Tą patį liepė sakyti ir Dalei...
Konfliktas tarp dviejų senų draugų - Kęstučio Povilionio ir Arvydo Ambrazaičio - įsižiebė dar birželio viduryje. Vieną vakarą minėti vyrukai kartu su kitais pažįstamais ilsėjosi prie kaimo tvenkinio. Kokia katė perbėgo tarp Kęstučio ir Arvydo, kol kas nežino ir pati Dalė J. - amžiną atilsį Kęstučio gyvenimo draugė. Ji sakė tik iš kitų kaimo gyventojų nugirdusi, neva jiedu susiginčiję dėl kažkokių pinigų. Vėlų vakarą Kęstutis jai esą paskambinęs ir paprašęs parvairuoti prie tvenkinio paliktą automobilį, nes pats to padaryti nepajėgsiąs. Kai Dalė Kęstutį pamatė, nustėro iš siaubo: galva sutrankyta, net ausys nusėtos mėlynių, ant krūtinės - batų padų žymės... Maža to, Kęstutis užsiminė pabėgęs, todėl išsigelbėjęs nuo žūties, pasislėpęs krūmuose. Tačiau už ką Arvydas jį, kone dvimetrinį, stambų vyrą, taip sutalžęs, Kęstutis sugyventinei taip ir nepaaiškino.
Kęstutis Povilionis jautėsi prastai (skundėsi galvos ir krūtinės skausmais, bendru silpnumu), tačiau į medikus kreiptis nenorėjo. Girdi, pagulėsiąs, pagersiąs vaistų nuo skausmo ir viskas praeisią. Beje, net ir prastai jausdamasis Kęstutis ėmėsi remontuoti virtuvę. Mat liepos 10-ąją vyriškis ruošėsi švęsti 40 metų jubiliejų, planavo pasikviesti daug svečių, tai kaip nepasigražinsi buities...
Remonto darbai vyko sunkiai - Kęstutis ištisai skundėsi bloga savijauta, tačiau ir toliau atmetinėjo Dalės pasiūlymą važiuoti į polikliniką ar kviesti greitąją. Dalios įsitikinimu, Kęstutis taip elgėsi dėl vienintelės priežasties - kad nepridarytų nemalonumų savo skriaudikui. Juk, kaip žinia, apie nukentėjusį pacientą medikai būtų iškart informavę policiją, o pareigūnai ėmę domėtis, kas Kęstutį taip sumušė. O Kęstutis, kaip jau minėta, draugo išduoti nenorėjo.
Laikas bėgo, o Kęstučio savijauta tik prastėjo. Tad kai apie tris savaites prasikankinęs augalotas vyras galiausiai sutiko vykti į gydymo įstaigą, sugyventinei paliepė nutylėti sumušimo faktą - medikams tvirtinti, neva susižalojęs krisdamas nuo kopėčių.
Sunkus ligonis iš Pakruojo buvo iškart išsiųstas į Šiaulių respublikinę ligoninę, čia atlikta skubi operacija (pašalintas galvoje rastas kraujo krešulys). Deja, ir tai nepadėjo. Baimindamiesi blogiausio, šiauliečiai gydytojai Kęstutį Povilionį išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Bet ir šios gydymo įstaigos specialistai buvo bejėgiai - netrukus Kęstutis mirė.
- Jau buvome pakvietę svečius į Kęstučio jubiliejų, o visiems jiems prisiėjo važiuoti į laidotuves, - susijaudinusi kalbėjo Dalė J., užsimindama, jog gyvenimo draugo gimtadienis - liepos 10-ąją, o mirtis jį ištiko liepos 11-ąją...
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad K. Povilionio mirtis - smurtinė. Remdamiesi šia išvada, Pakruojo rajono PK pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariamasis A. Ambrazaitis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Kokius parodymus šis vyriškis duoda, tyrėjai kol kas neatskleidžia.
- Aš Kęstui ne kartą sakiau - nepamesk galvos dėl draugų, taip jais nepasitikėk, negi nesupranti, kad jie naudojasi tavo gerumu ir paslaugumu, - liūdnai kalbėjo Dalė J., prisiminusi, kaip, paprašytas kurio nors draugo, taip pat ir Arvydo, Kęstutis viską mesdavo ir lėkdavo padėti.
Galbūt dėl to, kad Dalė Kęstučiui nesyk buvo liepusi atsikvošėti, mažiau rūpintis draugais, o daugiau - savo šeima, šis ir nenorėjo smulkiau papasakoti, kodėl tąvakar su Arvydu susipyko.
Kiti kaimo gyventojai užsiminė, jog Moldavu pravardžiuojamas Arvydas Ambrazaitis - tikras apylinkės siaubas. Jis esą nuo seno žinomas kaip labai agresyvus žmogus, jei tik kas - ir puola muštis. Ne vieną sužalojęs, bet vis išsisukdavęs nuo bausmės, nes nukentėję vyrai pabūgdavę skųstis. O jei, girdi, Arvydas pradės kerštauti, padegs trobesius? Iš tokio esą visko galima tikėtis.
Greičiausiai iš baimės sulaukti keršto ne itin daug kalba ir Kęstučio Povilionio sumušimą matę liudininkai, nors jų, Dalės turima informacija, buvo ne vienas. Beje, nedrąsu ir pačiai Dalei. Kiek ramiau pasidarė tik sužinojus, kad vyro skriaudikas jau sulaikytas...
