Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Ar galima šiandien įsivaizduoti gyvenimą be elektros? Be šviesos namuose, be šaldytuvo, televizoriaus, kompiuterio, be galimybės ryte įsijungti plaukų džiovintuvą, elektrinį virdulį ar sumuštinių keptuvę?.. Ne, ne, ne - atsakys absoliuti dauguma. Mes taip prie viso to pripratome, jog staiga užgesus elektros lemputei puolame į paniką, lyg būtų atėjusi pasaulio pabaiga. Penkios-dešimt minučių be elektros šviesos tampa kankinančia amžinybe, o ką jau kalbėti, kai elektros tiekimas nutrūksta visam vakarui ar net keletai parų... Dar baisiau, jei "tokia katastrofa" įvyksta karštą vasaros dieną, kai tenka traukti iš šaldytuvo greitai gendančius produktus, gaivinančius gėrimus, arba vakare, kai nežinai, ko griebtis, kuo užsiimti, nes staiga prarandi pagrindinį laisvalaikio užsiėmimą - spoksoti į televizoriaus ekraną...
Tačiau Lietuvoje dar yra per 300 neelektrifikuotų sodybų. Daugiausia jų yra Utenos (50 sodybų), Kauno (40), Vilniaus ir Klaipėdos (po 30) savivaldybėse. Pabandėme pasižiūrėti, kaip gyvena žmonės be televizoriaus, o ilgus žiemos vakarus leidžia prie žibalinės lempos.
Gyventi tamsoje nenusibodo
Aštuntą dešimtį bebaigianti Stasė Rastauskienė ir jos dvynys brolis Vacys jau daugiau nei 35 metus gyvena Normainėlių kaime (Žeimių seniūnija, Jonavos rajonas), miško pakraštyje, toli nuo pagrindinių kelių ir žmonių akių. Pasiekti šiuos du žmones pavasario polaidžio ar lietingo rudens metu - gana sudėtinga. Tad mums pasisekė, nes dar gerokai įšalusi žemė neleido automobilio ratams grimzti į purvą... Nedidelę sodybėlę su aplinkiniu pasauliu jungia vos įžvelgiamas lauko keliukas. Tačiau vasarą, sužaliavus pievoms ir medžiams, šis gamtos kampelis turėtų būti labai patrauklus.
Rimto remonto reikalaujančios trobelės šeimininkę radome sėdinčią lovoje. Storu megztiniu apsimūturiavusi, patalais apklostyta suvargusio veido moteris buvo nuolat kamuojama aštraus kosulio. Stasė neslėpė, jog jau seniai serga astma. Užėjus dusulio priepuoliui, teko nuolat atidarinėti laukujas duris, kad vidun patektų šviežio oro. Pasiligojusios šeimininkės lova pastatyta šalia krosnies, kurią nuo pat ryto kūreno brolis Vacys. Viduje nuolat jautėsi salsvokas dūmų kvapas, tačiau dėl jo moteris nesijaudino. Tiesa, vos užsidegęs cigaretę, Vacys sprukdavo lauk - jis sakė suprantąs, jog astmos iškankintai seseriai kenkia cigarečių dūmai...
Nors Stasė sunkiai serga, tačiau su ja bendrauti buvo labai malonu. Guvaus proto namų šeimininkė net nebandė skųstis varganu gyvenimu... Ji sakė, jog "ant kapų visko surasianti..."
Šiame vargo kampelyje vyravo liūdnos nuotaikos. Ne vien todėl, kad šeimininkė jau ketvirtus metus nesikelia iš ligos patalo. Praėjus eiliniam kosulio priepuoliui, Stasė prisipažino, jog jos namelyje niekad nebuvo elektros. Kodėl ji nebuvo įvesta anksčiau, kaip ir visiems gyventojams, tiksliai atsakyti moteris negalėjo. Galbūt dėl to, jog jos sodyba labai nutolusi nuo gyvenviečių, tad elektros linijos nutiesimas būtų nemažai kainavęs valdžiai, o ir pati didelės iniciatyvos nerodė. Tačiau Stasė neslepia, jog dėl to visai nesinervino. Dar prieš kurį laiką ją aplankęs seniūnas domėjosi, ar seseriai su broliu nenusibodo gyventi tamsoje, tačiau garbaus amžiaus moteris pasiūlymo iki jos namų nutiesti elektros liniją atsisakė. Ji nujautė, jog tokie darbai už dyką nedaromi. Be to, labiausiai kankino klausimas - kas mokės mokesčius? Juk Stasės brolis net pinigų nepažįsta, tad ką kalbėti apie rimtesnį įpareigojimą...
Žibalui - 100 litų per mėnesį
Šiuo metu Stasės ir jos brolio namus apšviečia žibalinė lempa. Moteris tikino, jog ji dega ir dieną, ir naktį. Tiesa, ilgėjant šviesiajam paros metui, žibalinė lempa degs trumpiau, nes pro mažyčius langelius vidun prasiskverbs daugiau šviesos. Per savaitę jiedu išdegina apie 5 litrus žibalo ar kitokių degalų, kurių vienas litras kainuoja 5 litus. Aritmetika paprasta - per mėnesį tenka išleisti ne mažiau kaip 100 litų. Tai iš tiesų nemaži pinigai. Elektros už tokią sumą jie tikrai neišdegintų. Stasė džiaugėsi gana gražia žibaline lempa, kuriai nepagailėjo net 57 litų. Šį pirkinį atvežė dukra. Tiesa, ant sienos kabo dar viena, atsarginė lempa, tačiau kol kas jos neprireikia...
Nereikia nei šaldytuvo, nei televizoriaus
Kaip senolė ir jos brolis išsiverčia be šaldytuvo, televizoriaus, radijo aparato? Šie klausimai Stasei sukėlė šypseną... Na, radijas šiuose namuose yra, tiktai pastaruoju metu neveikia, nes "pasibaigę batareikos". Nors Stasė žiemą į lauką neišeina, tačiau jai labai įdomu sužinoti, koks bus oras (pavyzdžiui, dabar labai rūpi, kada atšils, nes taip norisi išeiti į kiemą, pamatyti dienos šviesą), pasiklausyti muzikos ("kokią grajina - tokia gerai"), išgirsti žinias, sužinoti, kas dedasi Lietuvoje. Paklausta, ar domisi politiniu gyvenimu, moteris atsakė, jog valdžiai priekaištų neturinti, nes nežino, ką apskritai ji daro. Tiesiog svarbiausia, kad su broliu gautų pensiją ir turėtų už ką nusipirkti maisto...
Televizorius nei Stasei, nei ypač jos broliui - nereikalingas. Esą, nėra ko į tą dėžę žiūrėti... Šaldytuvas - irgi nebūtinas daiktas. Juk bulvės ar lašiniai negenda, o jeigu dukra atveža mėsos, brolis iš karto kuria ugnį ir deda ją į puodą. Štai ir mūsų apsilankymo dieną ant krosnies kunkuliavo puodas su vištiena, nes prieš keletą dienų Stasę buvo aplankiusi dukra...
Liūdna gyvenimo istorija
Nuoširdi bei maloniai nusiteikusi moteris neslėpė, jog švaresniuose ir šviesesniuose namuose gyventi būtų daug smagiau. Namelio sienos bei lubos prašyte prašosi kalkių ar kitų balinimo priemonių, savo vietos neranda dauguma daiktų, nešvarių skudurų krūva virtusi patalynė, šveitimo bei valymo priemonių reikalauja stalas, langai ir visi čia esantys daiktai. Stasė puikiai supranta, jog reikėtų apsitvarkyti, tačiau pati jau nepajėgia, o broliui švara nerūpi. Beje, moteris, kuriai trūksta bendravimo, labai nudžiugo sulaukusi netikėtų svečių, todėl prašė neskubėti išeiti. Beliko pasiklausyti ne itin linksmos jos gyvenimo istorijos...
- Durnelė buvau, kad tekėjau, - nusprendusi prisiminti savo praeitį šypsodamasi ištaria pašnekovė, tačiau toks nuoširdus prisipažinimas neatrodo piktas. Moteris paaiškina, jog ištekėjo būdama senmergė - sulaukusi net 45 metų. Visą laiką gyveno su broliu, todėl jo neatstūmė ir po vedybų - Vacys liko gyventi kartu. Su vyru - taip pat Vaciu Stasė pragyveno 13 metų. Vieną dieną keliaudamas namo iš parduotuvės sutuoktinis krito, stipriai susimušė galvą ir po kurio laiko mirė... Jiedu savo vaikų nesusilaukė, tačiau, kaip jau buvo minėta, Stasė turi nesantuokinę dukrą Irutę. Pastaroji gyvena ne taip toli, Šiluose, tad motiną aplanko maždaug kas porą savaičių. Visada atveža maisto: duonos, mėsos, silkės, kurią Stasė labai mėgsta. Taigi, gyventi būtų galima, tačiau jau nebėra sveikatos. Stasė ketvirti metai nesikelia nuo patalo, nes beveik "atsisakė" kojos. Tiktai atšilus bandys mažais žingsneliai "išsiridenti" į kiemą, pasėdėti ant suoliuko, pakvėpuoti grynu oru, kuris astmos kamuojamai ligonei - tarsi gyvybės šaltinis...
Nepigus malonumas
Į Normainėlių kaime miško pakraštyje esančią sodybą elektros tikriausiai jau niekas nebeįves. O štai to paties rajono Užusalių seniūnijos Antrųjų Būdų kaimo gyventojams pasisekė - net į 5 sodybas elektrą padėjo įvesti Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tik užsukęs į kaimą jis sužinojo, kad Lietuvoje dar yra neelektrifikuotų sodybų, ir paskubino elektrikus, kad jie Antrųjų Būdų kaime užbaigtų "balanos gadynę".
Pagal dabar galiojančias taisykles, sodybos šeimininkas už elektros įvedimą privalėtų padengti 40 proc. išlaidų. Tai nepigus malonumas, nes dažniausiai neelektrifikuotos sodybos yra atokiau, todėl laidus tektų tiesti net 10-15 kilometrų. Tad visų sodybų elektrifikavimas valstybei kainuotų apie 10 mln. litų.
