Sigitas STASAITIS
Prieš kelias dienas mūsų Seime kalbėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas Žanas Polis Kosta sakė, kad pernai lietuviai, nepatenkinti savo šalies teismais, 260 kartų kreipėsi į Strasbūrą. Kartais žmonės kreipiasi dėl visiškų smulkmenų ir tokie skundai atmetami net nenagrinėjus. "Akistata" turi ne vieną tokį pavyzdį.
Šį kartą mūsų korespondentas irgi nagrinėja istoriją, kurios herojai ruošiasi bylinėtis Strasbūre. Dėl šuns įkandimo. Mes net nerašome šių žmonių pavardžių, nes vėliau jiems dėl savo veiksmų gali būti gėda.
Šuo užpuolė laiptinėje
Nesantaika tarp kaimynų prasidėjo šiltą 2004-ųjų rugsėjo 4-osios popietę. Tądien devynmetis Ernestas, belakstydamas persiplėšė šortus. Nutaręs persivilkti, berniukas pasuko namo į savo butą ketvirtajame aukšte. Tuo metu iš savo buto šeštame aukšte į lauką čiaučiau veislės šunį vedė nepilnametis Nikolajus.
Niekas dabar tiksliai nežino, kas nutiko, kad iki to laiko ramiu elgesiu garsėjęs šuo griebė Ernestą.
"Paršlubavęs su kraujuojančia koja sūnus papasakojo, kad prasilenkiant laiptinėje kaimynų sūnus ant jo užsiundė savo šunį, - šiandien prisimena Ernesto mama Diana. - Gyvūnas griebė stipriai - ties keliu tabalavo atvipęs gabalas mėsos, Ernestas patyrė šoką, verkė".
Šiandien vaikas visiškai pasveikęs, tačiau šuns užpuolimą primena aiškiai pastebimas randas.
Pasiūlymą taikytis atmetė
Sužinojęs, kad jų šeimos gauruotis įkando kaimynų vaikui, kitą dieną šuns šeimininkas Nikolajus užsuko pas kaimynus pasikalbėti.
Nukentėjusieji pareiškė, kad padaryta ženkli moralinė žala, kuri gali būti atlyginta tūkstančiu litų. Šuns savininkas pasiūlė šimtinę ir nė cento daugiau.
"Tai buvo gudrus ir apgalvotas planas iš manęs išvilioti pinigų. Mūsų sūnus Nikolajus šuns nesiundė, nieko tas mūsų šuniukas Ernestui nepadarė, medicinos dokumentai yra suklastoti. Aš buvau ir esu tikras, kad mūsų šuo negalėjo įkąsti kaimynų vaikui. Bet net jei kažkas laiptinėje ir buvo, tėvų pamokytas Ernestas simuliuoja smarkiai nukentėjęs, - įsitikinęs Nikolajus.
Nors nei jis, nei jam pritarianti Nikolajaus žmona lemtingą minutę įvykio vietoje nebuvo, abu net neabejoja esą teisūs.
Matydami, kad geruoju nesusitars, Ernesto tėvai kreipėsi į policiją. Dėl šuns nepriežiūros ir padarytos žalos buvo surašytas protokolas, kurį pagal dabartinę tvarką nagrinėjo miesto savivaldybės administracinė komisija. Išklausę abi puses valdininkai pasiūlė kompromisą - Nikolajus sumoka kaimynams 500, vėliau - 300 litų, ir šeimos susitaiko. Tačiau Nikolajus pasiūlymą išdidžiai atmetė.
Tada, už netinkamą šuns priežiūrą komisija kaltininkui paskyrė net 750 litų baudą. O Dianai pasiūlė dėl moralinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą.
Ar teisybė brangiau už išlaidas?
Ką gi, susiradę advokatą kaimynai taip ir padarė, ir prisiteisė pustrečio tūkstančio. Negana to, Nikolajus privalėjo sumokėti kone antra tiek - ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Patirta nesėkmė nesustabdė šuns šeimininko. Jis Mažeikių teismo sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui, negana to, dėl sakinio ieškinyje Dianą apkaltino įžeidus jo garbę bei orumą. Nieko nelaimėjęs Nikolajus nenusiminė - savo teisybę tiki įrodysiąs Aukščiausiajame Teisme. Jei ne - pažįstamo teisininko padedamas, jau yra paruošęs skundą ir Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre!
"Akistatos" korespondentui Nikolajus pripažino, kad bylinėjimasis jam jau kirto per kišenę keliolika tūkstančių litų. "Akistatos" paklaustas, ar būtų ryžęsis tokiam teismų maratonui, jei būtų žinojęs, kiek turėsiąs išlaidų, rusas užsispyrė: "Ne piniguose laimė. Reiks - dirbsiu naktimis, savaitgaliais, bet vardan teisybės eisiu iki galo!"
Nauja valdžia - nauja mada
"Užsispyręs tas ponas Nikolajus. Žinoma, bylinėtis - kiekvieno teisė, be to - madinga.. Tik išlaidų labai daug, bet gal jis turtuolis... - savo nuomonę apie visa tai turi ir Dianai atstovaujantis advokatas Gintaras Gricius.
Advokatai iš patirties žino, kad dalis žmonių linkę konfliktuoti. Tokie, užuot pabandę išsiaiškinti geruoju, įsižeidę ieško užtarimo. Tik sovietmečiu piliečiai rašydavo laišką kompartijos sekretoriui į partkomą, dabar - skuba pas advokatą, kad parašytų teismui ieškinį.
Ypač madinga tapo duoti į teismą kai atsirado galimybė iš kaltininko prisiteisti ne tik patirtą materialinę žalą, bet ir moralinę. Piliečiai teiraujasi, kaip paduoti į teismą kieme per garsiai žaidžiančių vaikų tėvus, mokykloje balsą pakėlusį mokytoją, šaligatvio nepašlavusią savivaldybę, kaimyną, kurio tvora nuvirto. Ieškiniuose tikinama, kad dėl minėtų ir panašių "nelaimių" patirta dešimtis tūkstančių litų siekianti žala.
Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai V. Jončo, šiais laikais dera pasverti net kiekvieną žodį, nes draugiškai pasišaipęs iš bičiulio gali kaipmat atsidurti teisme. Nikolajus pateikė ieškinį dėl įžeistos jo garbės bei orumo, nes Diana parašė, kad Ernestui įkando kartu su šeimininku buvęs šuo. Iš tiesų šuo buvo ne su šeimininku, o su jo sūnumi.
O Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas? V. Jončo žodžiais, didžioji dalis Lietuvos piliečių skundų atmetami net nepriimti nagrinėti.
Redakcijos archyvo nuotr.
(Ciau-ciau) Nors čiaučiau veislės šunys laikomi ramiais padarais, bet, pasirodo, dantis turi.
(suo) Net šis bjauriausio pasaulio šuns rinkimuose laimėjęs augintinis turi dantis ir gali tapti priežastimi paduoti į teismą.
