• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rimanto VENCLOVO fotoreportažas

Du žvejai sėdi ant ežero kranto. Iš toli, iš kaimo pasigirsta bažnyčios varpų gaudesys. Vienas žvejys atsistoja, nutaiso liūdną veidą ir nusiima kepurę:

REKLAMA
REKLAMA

- Ko tu čia taip? - klausia kitas.

- Taigi žmoną laidoja... - atsako pirmasis...

Ir jokia akinanti saulė neišgąsdins tikro žvejo. Jis basas, įmerkęs kojas į vandenį, laiko rankose meškerę, akis įsmeigęs į plūdę. Reikia gerai prisimerkti, kad pamatytum silpną plūdės virptelėjimą ir staigiu judesiu truktelėti meškerę į save. Ant kranto vartosi mažas pūgžlys, bet tai jau geras ženklas - turi kibti... Vėl ant kabliuko keičiamas jaukas, vėl akys įsmeigtos į plūdę. Tikro žvejo namuose nesulaikys nei žmona, nei vaikai. Jiems nereikia Palangos, nei Nidos paplūdimių. Žūklė - tai poilsis, sportas, pramoga, malonumas. Ir ne retas, pasidžiaugęs spurdančia žuvyte, paleidžia ją atgal į gimtuosius vandenis.

REKLAMA

Jiesios tvenkinys prie Išlaužo. Pakrantę nusėdę ir vaikai, ir rimti žvejai.

"Vakar kibo" - pagrindinis jų argumentas. Iš lūpų į lūpas ši žinia pasklido po Kauną ir jo apylinkes, o šiandien čia jau susirinko debesys žvejų.

- Štai ten, ištraukė didžiulį karpį, o ten kibirą karosų, bet tai - vakar. Šiandien pasikeitė vėjo kryptis, lauksim vakaro, nakties. Bet tikrai ateis didesnės žuvys, - blizga žvejų akys.

REKLAMA
REKLAMA

AB "Išlaužo žuvis" pramoginės žvejybos tvenkinys mėgėjų nepritraukia.

- Brangu, - burbteli žvejai. - Sumoki 40 litų už pusę dienos, o gali pagauti tik penkis kilogramus karpių. Už 60 litų - visa diena, o karpių - aštuoni kilogramai. Nors dažniausiai nepagauni nieko, - piktinasi žvejai. - Įleidžia keletą didesnių karpių, kad privilioti naujus mėgėjus. Yra net "Karališkas tvenkinys", jo kaina - 100 litų. Pagauti gali dešimtkilograminių karpių. O jeigu žvejui rūpi tik sportinis interesas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Čia apsižvalgyti atvažiavo ir tikras žvejys Pranas iš Rokų. Dalinasi įspūdžiais apie didžiausią gyvenime ištrauktą žuvį - liepos 28-ąją, Kauno mariose, prie Zuikinės. Tikrai įspūdingas sazanas - laukinis karpis. Svėrė 11 kilogramų. Nufotografavo, siųs į televiziją, tikisi laimėti mėnesio žuvies prizą.

REKLAMA

- Tai buvo kova, - pasakoja Pranas, - žvejoti reikia mokėti. Niekad netrauk į krantą per jėgą. Atpalaiduok, lai plaukia į gelmę, vėl į vandens paviršių, į šoną, o galų gale link kranto, į žoles, tik spėk ritę vynioti. Prie kranto stveriu už pažiaunių ir išvelku krantan. Naudoju tik savos gamybos šėryklas ir pavadėlius. Žuvys nežiūri, kad turėtum brangią importinę įrangą. Jos to nesupranta, - Pranas dosniai dalijasi patirtimi su korespondentu ir susirinkusiais klausytojais. Čia pat pademonstruoja savos gamybos laimingus kabliukus, šėryklas, pavadėlius.

REKLAMA

- Toks sazanas jėgos turi kaip geras vilkšunis, vos išlaikai meškerę, silpnesnį gali nuvilkti į gelmę. - Klausome net išsižioję. - O didžiausios gyvenimo žuvys visada nutrūksta. Čia jau belieka pasitelkti vaizduotę, kokios turėjo būti žuvys, kad nutraukė valą, nukando kabliuką. Kažkokios vandens pabaisos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo seno žvejai - geriausi fantazuotojai ir linksmų istorijų pasakotojai. Tokie draugiški, ramūs, geri žmonės. Štai Vitalijus iš Kauno. Įsitaisęs prie užtvankos ant kėdutės riečia linksmas istorijas. Kuomet gamtos apsaugos inspektoriai tikrina leidimus ir paklausia pavardės, jis išdidžiai atrėžia:

REKLAMA

- Ribokas.

- Tu čia mums neaiškink, kas tu toks, o pavardę sakyk?

- Ribokas, - juokiasi Vitalijus. Atrodo, kad gamtosaugininkai susinervina.

- Nesityčiok, rodyk leidimą.

- O žvejo mėgėjo biliete tikrai puikuojasi tokia pavardė. Čia gamtosaugininkų pyktis keičiasi į linksmą juoką ir geranoriškus, draugiškus santykius. Ponas Vitalijus pasidalina ir savo žuvies džiovinimo receptu. Ką tik pagautoms žuvims išimami viduriai, žiaunos, į vidurį prie stuburo įtrinama druskos, prieskonių, pipirų, lauro lapų, muskato, apibarstoma druska iš viršaus ir padedama į indą. Šaldytuve žuvis laikoma keturias dienas, kol ji "subręsta". Po to lengvai nuplauta kabinama virtuvėje ir džiovinama vieną - dvi savaites. Gardumėlis prie alaus...

REKLAMA

Prie Kauno marių sutiktas žvejys Vandalikas, žvejybon susiruošė su dviem anūkais. Sėdi nuo ankstyvaus ryto, bet dar nė vienos žuvelės. Visiškas štilis. Anksčiau pagaudavo ir trijų kilogramų ir kilograminių karpių. Gal jaukas netinka? Bando ir makaronus, ir kruopas, ir kukurūzus, ir bulves. - Makaronus verdu su cinamonu, - neslepia recepto, vis tiek nekimba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O štai Stasiui nusišypsojo laimė. Tinklelyje spurda kokių 5 kilogramų sazanas. Pirmas laimikis po "tuščių" šešiolikos dienų.

- Pirma žuvis, - džiaugiasi žvejys. - Kasdien sėdžiu nuo trečios valandos ryto. Šiandien grįšiu netuščiomis, - susivyniojęs meškeres vyras ruošiasi namo. - Linksmiausia ryte, kai traukiu žvejybon. Su dviem krepšiais atlinguoju iš Panemunės. Dažnas policijos patrulis nepatingi sustoti ir pasiteirauti, ką nešu krepšiuose. O čia tik meškerės ir užkanda. Gal panašus į kontrabandininką? - juokiasi Stasys.

REKLAMA

Visi kaip vienas, žvejai keikia žūklės taisykles, bet galvoja, kad pats naujausias, tik nuo 2005m. liepos 15 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių jau yra demokratiškesnis ir suprantamesnis. Tiems, kurie dar nesusipažino su naujausiu įsakymu primename:

REKLAMA

Žvejys mėgėjas vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti, bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus Kuršių marias, kur bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukais laikomas vienu.

REKLAMA
REKLAMA

Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

Per parą leidžiama sugauti vieną lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą; ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, salačių, kiršlių ar ūsorių; ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, žiobrių, šapalų, meknių, ungurių, karpių ar otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų) ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, o Baltijos jūroje ir Kuršių mariose - kaip 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma.

Draudžiama žvejoti:

Be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę;

Draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

Naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

Plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

REKLAMA

Kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais;

Specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

Žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką), ties tvenkinių vandens nuleistuvais ir arčiau kaip 100 m nuo jų;

Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pažeidžiant Kruonio HAE administracijos nustatytą lankymosi Kruonio HAE teritorijoje tvarką;

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose);

Lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje;

Naujosios Mėgėjiškos žūklės taisyklės numato, kad mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus tuos, kurie telkšo valstybiniuose gamtos rezervatuose, taip pat žuvų susikaupimo vietose žemiau Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500m žemiau Kauno HE užtvankos, Nemuno deltoje esančioje Krokų lankos ežere, Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų