Giedrė POTELIŪNAITĖ
Nors Valstybinė darbo inspekcija dirba su nuostata "net vienas žuvęs darbe yra per daug", darbdaviai darbo sauga paprastai susirūpina tik atsitikus nelaimei.
Lietuvoje jau seniai sukurta teisinė bazė, kuri turėtų užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Per pastaruosius dvejus metus pastebima nedidelė sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendencija: 2006 metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe buvo 108, o sunkių susižeidimų - 228, o 2007 m. - mirtinų 98, sunkių - 192. Tačiau žuvusiųjų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, dar yra gana didelis - Lietuvoje jis siekia 7,3 procento, kai tuo tarpu Europoje - 4,2.
"Europos Sąjungos šalys į statistinius duomenis dėl nelaimingų atsitikimų darbe neįtraukia autoįvykių, taip pat nelaimingų atsitikimų dėl darbininko ligos. Jeigu Lietuvoje fiksuotumėme tik tokius pačius nelaimingus įvykius kaip kitos Europos šalys, manau, situacija pas mus būtų netgi geresnė, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vedėjas Paladijus Ragozinas. - Apskritai sunkių ir mirtinų atsitikimų darbe per pastaruosius keletą metų sumažėjo, o tai rodo, kad mūsų darbas duoda gerus rezultatus".
Tarp pavojingiausių Lietuvos ūkio veiklos sektorių yra statyba, transportas, baldų, chemijos, statybinių medžiagų ir maisto pramonė, miškininkystė ir žemės ūkis, elektros, dujų ir vandens tiekimas. Didžiausią susirūpinimą kelia nelaimės keliuose ir statybose. Kasmet apie 30 - 35 proc. visų žuvusiųjų darbe, o statybose beveik 50 proc. būna neblaivūs. "Dažniausiai pasitaikantys nelaimingi atsitikimai yra statybų sektoriuje, ypač dažnai krentama iš didelio aukščio. Natūralu, kad po tokios traumos dauguma darbuotojų miršta," - teigė P. Ragozinas.
Štai prieš porą savaičių Kauno prekybos centro "Senukai" sandėlyje žuvo darbuotojas. Iš sunkvežimio "Scania 124L" elektriniu keltuvu buvo iškraunamos stiklo pakuotės. Viena jų nuslydo ir prispaudė 58 metų jaunesnįjį sandėlininką. Gelbėti žmogaus buvo iškviesti ugniagesiai. Jie su oro pagalvėmis ir hidrauliniu plėstuvu vyriškį išlaisvino. Medikai vyriškiui niekuo padėti nebegalėjo.
Vos prieš savaitę bendrovėje "Mažeikių nafta" nelaimingo atsitikimo metu žuvo kapitalinio remonto darbus atliekančios Lenkijos rangovinės organizacijos darbininkas. Nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant mechanizuotus vieno iš įrenginių demontavimo darbus. Krentantis vamzdis mirtinai sužalojo montuotoją, Lenkijos pilietį J.K.
Nors skubiai iškviesti medikai padarė viską, 45 metų sužeistasis mirė.
Nelaimingų atsitikimų analizės skyriuje - daugybė segtuvų. Kiekviename iš jų - net ne vieno žmogaus, o visos šeimos likimas, mat nelaimingas atsitikimas darbe smarkiai pakeičia ne tik nukentėjusiojo, bet ir jam artimų žmonių gyvenimus.
"Visas šias bylas saugome Valstybinėje darbo ministerijoje. Jų susikaupę tikrai nemažai, bet niekur kitur padėti jų negalime", - sako P. Ragozinas vartydamas "Lelijos" darbininko žūties aplinkybių tyrimui užvestą bylą. - Kad ir šitas "Lelijos" atvejis. Dirbo žmogus prie įrengimų. Jokio supratimo apie elektriko darbus neturėjo. Įmonėje elektriko nebuvo, todėl jis buvo paprašytas atlikti kai kuriuos nesudėtingus darbus. Darbininkas prisilietė prie staklių, kurios buvo neįžemintos, ir iškart žuvo. Jūs man pasakykite, ar toks atvejis užsienyje įmanomas? Ten darbuotojas, kuriam buvo pavesta atlikti pagal pareigas nepriklausančius darbus, tiesiai šviesiai atsakytų, jog to daryti jis negali. O pas mus žmonės bijo "valdžios", bijo prarasti darbus ir kartais tai kainuoja labai daug".
Didžiausias skaičius nelaimingų atsitikimų įvyksta statybose ir net kas antras statybose žuvęs darbininkas buvo neblaivus. "Nelaimingo atsitikimo atveju darbo inspektorius privalo apklausti kartu dirbusius ar įvykį mačiusius darbuotojus. Tačiau dažniausiai jie visi kaip susitarę tvirtina, kad žuvusysis nebuvo girtas. Negi prisipažins, kad ir patys kartu "vaišinosi", - retoriškai klausė P. Ragozinas. - Todėl atvejai, kai žuvusysis buvo neblaivus labai sudėtingi".
Pagal įstatymus darbdavys - atsakingas už savo darbuotojo saugą ir sveikatą. Kai kurių įmonių vadovai po truputį patys ima kviestis darbo inspektorius, kad šie nustatytų įmonėje esančius darbo saugos pažeidimus bei nubaustų. "Tokie darbdaviai suinteresuoti darbo sauga, rūpinasi pavaldiniais, - sakė P. Ragozinas. - Vis dėlto pasitaiko darbdavių, kurie net po nelaimingo atsitikimo įmonėje nieko nekeičia. Buvo tokių atvejų, kai keletą kartų iš eilės toje pačioje įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Bet ką galime padaryti? Įmonių direktoriai - dažniausiai privatininkai, kaip tu juos nušalinsi?"
"Darbdavys turi jausti atsakomybę už savo darbuotoją, instruktuoti jį, aprūpinti saugos priemonėmis, - sakė P. Ragozinas. - Turėjome ir vieną atvejį, kai darbuotojas žuvo dirbęs įmonėje vos valandą. Kada gi jis galėjo išklausyti instruktažą? O parašas dokumentuose yra. Oficialiai darbuotojas instruktuotas pagal 10 instrukcijų. O jos surašytos tikrai ne viename lapelyje. 8 valandą ryto darbuotojas pradėjo dirbti, tariamai susipažinęs su dešimčia instrukcijų. O iš tiesų tik pasirašė dokumentus ir 9 ryto jau žuvo".
Pagal VDI duomenis, dirbantieji įmonėje pirmuosius metus sužalojami 5 kartus dažniau nei ilgai dirbantys.
VDI taiko baudas darbdaviui, jei jis nesilaiko darbo saugos. Inspekcija maksimaliai baudžia iki 5 tūkstančių litų. Beje, darbdaviui gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
Atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, darbo įstatymų pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnyje. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų.
Dažniausiai darbdaviai siekia išvengti atsakomybės, o darbą prarasti bijantys jų pavaldiniai nedrįsta pasakyti inspektoriams tiesos. "Tik 5 procentai visų skundų, kurie pasiekia Darbo inspekciją, yra dėl darbo saugos. Tai lašas jūroje. O, kad kreiptųsi darbuotojai prašydami patikrinti, ar įmonėje jiems užtikrintos saugios darbo vietos, išvis nežinau ar buvo, - bandė prisiminti P. Ragozinas. - Inspektoriai yra pasiskirstę zonomis, tačiau įmonių dabar tiek daug, kad visas jas apeiti ir patikrinti yra labai sunku. Antrą kartą patikrinimui toje pačioje įmonėje eilė ateina maždaug po 7 metų".
Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria pati įmonė, sudaranti dvišalę komisiją, įvykio aplinkybėms nustatyti. Sunkius ir mirtinus atvejus tiria tik inspekcija. "Kai lengvą nelaimingą atsitikimą tiria pati įmonė, 60-70 procentų visų atvejų kaltas būna pats nukentėjusysis, o kai tiria inspekcija - 9-12 procentų. Daug ką pasakantis faktas", - šypsojosi inspektorius.
