Irena ZUBRICKIENĖ
- Jeigu Stasys vengia atlikti DNR tyrimą, kuris jam nieko nekainuotų, ir ignoruoja šaukimus į teismą bei pačius teismo posėdžius, vadinasi, tokiu savo elgesiu jau pripažįsta, jog aš auginu tikrai jo dukrelę, - samprotauja marijampolietė Vilija V. (41 m.), ryžtingai pasišovusi teismo keliu įrodyti, kas yra jos pustrečių metų dukrytės tėvas. - Jis yra ne koks piemuo, o subrendęs vyras, todėl privalo būti atsakingas už savo poelgius.
Ilgalaikio romano pasekmė
Specialųjį pedagoginį išsilavinimą turinti Vilija pastaruoju metu darbo pagal specialybę neturi - vaikų darželio auklėtoja ji dirbusi tik anksčiau. Vėliau teko ir pardavėja padirbėti, o štai jau bene treji metai, kai moteris nedirba niekur, nes augina trečiuosius įpusėjusią dukrelę Vestiną ir registruojasi Darbo biržoje. Anot niekada savo šeimos nesukūrusios Vilijos, jos vienturtė dukrelė - ilgalaikio meilės romano su septyneriais metais vyresniu marijampoliečiu Stasiu pasekmė. Susieti savo gyvenimą su Vilija Stasys nepanoro net ir tada, kai Vilija pagimdė dukrelę. Vienišos motinos teigimu, jos kavalierius nesutvertas šeimyniniam gyvenimui - esą seniai nebegyvena nei su du sūnus jam pagimdžiusia žmona, nebesišlieja ir prie Vilijos.
Vilija pasakojo, kad į meilę peraugusi pažintis su Stasiu, per savo gyvenimą sėdėjusiu ne vienoje prestižinėje kėdėje, ją sieja bene šešiolika metų. Per tą laiką moteris ne kartą buvo pagalvojusi apie atžalėlę, tačiau būti vieniša motina vis nenorėjo - laukė, kada mylimasis apsispręs bendram gyvenimui. O kai būdama 38 metų, pasijuto besilaukianti, tvirtai nutarė gimdyti, nes dar vėliau pirmagimiui lyg ir nebeliktų laiko. Stasys neprieštaravo tokiam savo draugės apsisprendimui, tačiau gimus dukrai vis rečiau pareidavo pas Viliją nakvoti, dažniausiai - tik stipriai girtas. Blaiviomis akimirkomis jis džiaugdavosi gimusia Vestina, palaikydavo ją ant rankų, nesantuokinę šeimą paremdavo materialiai. Tačiau vyrą viliojo laisvesnis, įpareigojimų nevaržomas gyvenimas, todėl viešnagės nedideliame Vilijos butuke būdavo vis retesnės, kol galų gale moteris sudėjo Stasiui savo bute laikytus paskutinius jo daiktus. Vilijai liko tik kelios mylimo vyro nuotraukos, kurias, jos teigimu, Stasys buvo atnešęs dukrelei - esą kad ateityje mergaitė žinotų, kas yra jos tėvas.
Apšaukė "eilės moterimi"
Vedama tokios logikos, jog mergytė turi tėvą, tai tegul gauna ir jo pavardę, paskutiniąją praėjusių metų dieną Vilija kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kad mažoji Vestina būtų pripažinta Stasio dukra. Į pirmąjį teismo posėdį Stasys neatvyko, tačiau į antrąjį, turbūt gerai apgalvojęs savo taktiką, vis dėlto atėjo. Greičiausiai vyrui, tuo metu laikinai dirbusiam savivaldybėje, buvo nepatogu ignoruoti teismo šaukimus. Šiame posėdyje Stasys, civilinės bylos atsakovas, pareiškė negalįs pripažinti ieškovės Vilijos mažylės savo dukterimi, nes neįsitikinęs, jog tai tikrai jo dukra. Atsakovas tikino niekada su Vilija negyvenęs bendrai (tvirtino gyvenąs su žmona, turįs du sūnus), o užsukdavęs pas ją "kaip ir kiekvienas vyras užsuka pas laisvo elgesio moterį, kai šioji laisva", "kai už durų nelaukia eilė". Vilijos nuomone, apšaukti ją "eilės moterimi" buvo visiškai nelogiškas Stasio žingsnis - esą jeigu jau ji būtų tokia, tai seniai būtų pagimdžiusi, ir gal net ne vieną, o dabar pirmagimio susilaukė būdama ant keturiasdešimtmečio ribos. Teisme Stasys kategoriškai paneigė ir teikęs materialinę pagalbą Vestinos susilaukusiai Vilijai.
Kelionė dėl DNR - veltui
Tėvystę ginčijančiam Stasiui teismas nurodė atlikti DNR tyrimą. Vyras sutiko. Buvo paskirta konkreti data. Vilija, sužinojusi, jog DNR tyrimas kainuoja apie 800 litų, kurių Stasys gali pagailėti, nuvyko į dosnumu pagarsėjusią televizijos laidą "Bėdų turgus", labai garbingai, neskelbdama Stasio pavardės, papasakojo savo istoriją ir sulaukė paramos. Buvo pažadėta už DNR tyrimus vietoje Stasio sumokėti pinigus, kuriuos, tėvystei pasitvirtinus, vyras privalėtų grąžinti teismo keliu.
Į Vilniuje esančią Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratoriją nurodytu laiku nuvyko tik Vilija su dukrele. Moteris iš anksto pranešė Stasiui, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius ir jai, ir Stasiui suorganizavo nemokamą kelionę į sostinę, tačiau vyras tuo nepasinaudojo. Vėliau teismas gavo minėtos laboratorijos oficialų pranešimą, kad Stasys nebuvo atvykęs.
Šią civilinę bylą nagrinėjanti Marijampolės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, kelis kartus atsakovui Stasiui neatvykus į teismą (korespondentei su šiuo vyru taip pat nepavyko susitikti), nutarė išsiaiškinti, kas eksploatuoja namą, kuriame gyvena Stasys, atsakingiems žmonėms perduoti šaukimą ir nepaklusnųjį pilietį į teismą atsivilioti tokiu keliu. Mažosios Vestinos ir jos ieškomo tėčio istorija juk turi turėti kokią nors pabaigą.
